Sovietmečiu Lietuvoje pastatytos geležinkelio stotys savaime nėra nei blogos, nei geros, sako urbanistas, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius. Vis dėlto, įsigalėjęs automobilių kultas jas vis dar trukdo išplėtoti taip, kad keliaudami traukiniu galėtume jaustis kaip užsienio šalyse.
Vilniaus Stoties rajone planuojant vieną didžiausių konversijos projektų „Vilnius Connect“, kuriuo siekiama lygiuotis į Berlyną, Vieną ar Roterdamą, Lietuvos sostinė atsidurs ir europinės vėžės „Rail Baltica“ maršrute. Pasak L. Rekevičiaus, iš esmės pertvarkyti Vilniaus transporto vartai išspręs ir gerokai daugiau vietinių problemų.
„Geležinkelio stotys Lietuvoje nėra plačiai naudojamos, todėl kol kas tai nėra pirminės svarbos visuomeniniai pastatai. Vis dar daug žmonių renkasi keliauti automobiliu, nes tokia yra susiformavusi tradicija. Šalyje traukiniai tik visai neseniai ėmė darytis „patogūs“ ir tai dar ne visose linijose kaip, pavyzdžiui, Vilnius–Kaunas, Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Su kitais miestais yra sudėtingiau, bet jiems augant susisiekimo reikšmė taip pat natūraliai didėtų“, – pastebi architektas.
BMW ar traukinio bilietas?
L. Rekevičiaus teigimu, keliavimas traukiniu yra paslauga, kurios nereikia kurti nuo nulio ir pratinti prie jos vartotoją, bet ji dar nėra gerai išplėtota. Sutvarkius traukinių linijas – vietos ir tarptautines, išaugs ir keliautojų srautai.
„Traukinyje yra internetas, elektra, patogus staliukas. Iš Vilniaus į Kauną nuvažiuojama labai greitai, taip pat neprarandi tos valandos ir gali dirbti. Čia tarp keleivių yra daug specialistų ir tikrai turtingų naujos kartos verslininkų, kurie tikrai neinvestuoja į automobilį. Tiesiog nereikia. Traukinys yra geriau, o statusą ši nauja karta brėžia tikrai ne automobiliu, kuris yra mūsų rytietiškos tapatybės dalis“, – sako jis.
Kaip ant Rytų ir Vakarų Europos slenksčio esančios šalies gyventojai vis dar neišvengiame tokių paradoksų, kaip septintos klasės BMW priparkuotas prie lūšnelės Markučiuose. Toks elgesys ypač ryškus kartoje, kuri turėjo stiprų sąlytį su sovietmečiu. Urbanisto vertinimu, naujojoje, ekonomiškai aktyviausioje kartoje tokių apraiškų praktiškai nebėra, tačiau dėl stipraus automobilių kulto geležinkelio stotys neatsikrato etiketės, kad keliauti traukiniu yra išskirtinis įvykis, o ne rutina.
„Paryžiaus regione gyvena apie 10 mln. žmonių, į Paryžių dirbti kasdien važiuoja ne šimtai tūkstančių, o milijonai gyventojų. Tai lemia, kad stotys tampa ne kažkokiu įvykiu, kur pasitinkama ir išlydima, ką mes vis dar turime su savo stotimis – ten jos iš esmės yra rutina ir tiesiog didelės transporto stotelės. Turbūt ir Vilniaus, ir Kauno stotys šį statusą pasieks per tam tikrą laiką“, – prognozuoja specialistas.
Vilniui reikia ruoštis
Vilnius kaip miestas-parkas yra unikalus dalykas, kurį neabejotinai bus siekiama išsaugoti. Anot urbanisto, sostinei pasiekus tankinimo ribą aštresnis taps ir atvykimo čia dirbti klausimas, su kuriuo gali susidurti ir artimesnių priemiesčių, ir tolesnių rajonų, ir kitų miestų gyventojai. „Reikia būti pasiruošus tam, kad stotis taps tais vartais, per kuriuos žmonės keliaus, nes Vilnius po truputį tampa metropolio teritorija“, – sako L. Rekevičius.
Stoties rajono sutvarkymas yra didelis privalumas, nuo kurio priklausys, ar žmonės čia norės vykti kaip į Niujorko parką „High Line“ tiesiog praleisti laiko. „Vilnius Connect“ konversijos projektas gali padėti išspręsti ir kitus svarbesnius vietinius klausimus, tarp kurių – Naujininkų reputacijos klausimas.
„Mes turime Vilniuje likusį vieną tikrą labai izoliuotą rajoną – Naujininkus. Tai pakankamai uždaras, šiek tiek kriminalinio atspalvio turintis rajonas, pasižymintis nemaža socialine atskirtimi. Šiame rajone vienu metu veikė net 4 kalėjimai. Ir tai yra prie pat Vilniaus senamiesčio esanti teritorija su senais pastatais, įspūdingu reljefu. Naujininkai yra verti daugiau, bet jiems dešimtmečiais nesiseka dėl to, kad yra bėgiais „atpjauti“ nuo Vilniaus senamiesčio“, – konstatuoja urbanistas.
Jo teigimu, kiti šalia senamiesčio esantys rajonai pasikeitė, o kriminalinį atspalvį taip pat turėjęs Užupis tapo prestižinis. Tačiau pokyčiai Stoties rajone keis ir Naujininkus, naikins sunkiai pereinamus fizinius barjerus ir leis integruotis į miestą.
„Tad iš esmės Stoties konversijos projekto pasekmes labiausiai pajus Naujininkai. Jei prasidės judėjimas, tai didelė migracija į Vilniaus centrą planuojama būtent iš Naujininkų senų ir naujų gyventojų. Jie bus svarbūs konvertuoto rajono vartotojai ir klientai, net jei ir nesiruoštų keliauti traukiniais“, – prognozuoja L. Rekevičius.
Dovilės Dagienės nuotr.
