Ukraina šiuo metu vis dar kovoja ne tik už savo nepriklausomybę, bet ir už savo kultūrinę tapatybę, kurios svarbi dalis yra ir architektūra. Ar tinkama kalbėti apie architektūrą ir dizainą karo metu? Šiandien tai būtina, nes kultūros paveldas tampa galingu pasipriešinimo įrankiu ir nacionalinio identiteto apsaugos simboliu.
Ukrainos architektai šiuo metu susiduria su naujais iššūkiais: prieglaudų kūrimu, laikinu būstu perkeltiesiems asmenims ir sprendimais, orientuotais į žmonių su negalia poreikius. Taip pat aktyviai vyksta diskusijos apie šalies atstatymą ateityje. Kijevo priemiesčiai Buča ir Irpin, smarkiai nukentėję nuo karo, tapo pagrindiniais atstatymo projektais. Čia jau prasidėjo didelio masto statybos darbai. Tuo tarpu garsus britų architektas Normanas Fosteris dirba prie naujo Charkivo miesto plano – vietos, kurioje moderniosios architektūros tankis nuolat patiria bombardavimus.
Naujas kolektyvinės architektūros suvokimas
Šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas „iš apačios į viršų“ iniciatyvoms. Vienas iš jų – Lenkijoje įsikūrusios BRDA fondo vykdomas projektas, kurio metu naudoti ar perdirbti PVC langai gabenami iš Varšuvos į Kijevą ir paskirstomi pavojingiausiems regionams. Tai leidžia daugeliui perkeltųjų ukrainiečių atstatyti savo namus ir grįžti į juos.
Toks kolektyvinis požiūris į architektūrą nėra naujas, tačiau ilgą laiką Ukrainoje buvo laikomas sovietinės praeities simboliu. Šiandien, karo akivaizdoje, bendruomeniškumas ir kolektyvinės pastangos vėl tampa pagrindine vertybe, ne tik saugant, bet ir atkuriant socialinius bei architektūrinius audinius.
Kultūrinio paveldo apsaugos iniciatyvos
Architektūros paveldo apsauga karo metu tampa viena svarbiausių sričių. Šioje srityje startuoja tarptautinė programa „Architektūros paveldo apsauga karo metu: Ukrainos modelis“, kurią įgyvendina Heritage Management Organisation (HERITΛGE) kartu su evakuota į Lvovą Charkivo architektūros mokykla ir Ukrainos skaitmeninės dokumentacijos ekspertais „Skeiron“. Ši dvejų metų trukmės iniciatyva, finansuojama JAV ambasados viešosios diplomatijos skyriaus, siekia paruošti naujos kartos specialistus paveldo apsaugos srityje.
Mokymai būsimiems paveldo apsaugos specialistams
Programa apims teorinius ir praktinius mokymus, įskaitant 3D dokumentavimą, paveldo analizę ir konservacijos vertinimus. Pirmaisiais metais mokymus pradės 20 studentų iš Charkivo architektūros mokyklos ir 10 studentų iš kitų miestų, tokių kaip Odesa, Dnipro, Zaporižė ir Kyjivas. Taip pat bus rengiamos dvi akademikų grupės iš visos Ukrainos, kurios diegs architektūrinės konservacijos mokymo programas savo institucijose.
„Dabartinis karas parodė, kad trūksta šiuolaikinių restauravimo ir dokumentavimo ekspertų. Per šį projektą siekiame išugdyti specialistus, kurie galės apsaugoti, dokumentuoti ir integruoti paveldą į darnią urbanistinę plėtrą,“ – teigia dr. Iryna Matsevko, Charkivo architektūros mokyklos direktorė.
Architektūra kaip kultūrinis pasipriešinimas
Kaip sako ukrainiečių poetas Serhijus Žadanas: „Kalbame apie miestus, kuriuose gyvenome – jie naktimis lyg laivai dingsta žiemos jūroje…“. Kyjivas, Charkivas, Odesa ir Dnipro plaukia per XXI amžiaus juodąsias bangas, o architektūra tampa jų išlikimo simboliu. Šis karas neapsiriboja vien Ukraina – jo poveikis jaučiama Europoje, ekonomikoje, politikoje ir net mūsų miestuose.
Architektūra ir paveldas šiuo metu yra ne tik Ukrainos identiteto, bet ir bendro Europos kultūros audinio apsaugos simboliai. Tiek Ukrainos architektų, tiek tarptautinių partnerių pastangos padės išsaugoti tai, kas vertingiausia, ateities kartoms.
