„Mus supančios architektūros ir pastatų, kuriuose gyvename, kokybė daro didelę įtaką gyvenimo kokybei. Mūsų projektavimo sprendimai daugiausia pagrįsti žmogaus ir aplinkos santykiu ir pasireiškia architektūriniais sprendimais, kur glaudžiai siejasi žmogaus gerovė ir aplinkos tvarumas“, – teigia „Luca Curci Architects“ architektai, dirbantys architektūrinio projektavimo, konstrukcinių skaičiavimų, bioklimato planavimo ir ekologiškos statybos, interjero bei pramoninio dizaino ir kitose srityse.
Luca Curci, gimęs 1975 m. Baryje, yra italų menininkas, architektas ir dizaineris, baigęs architektūrą Kamerino universitete Italijoje. 2006 m. jis įkūrė architektūros įmonę „Luca Curci Architects“, kuri realizavo kelis gyvenamųjų pastatų, nuosavų namų, vilų, restoranų ir parduotuvių projektus. 2007 m. architektas įgyvendino išsamų pėsčiųjų tilto per Senos upę Paryžiuje projektą, o 2011 m. suprojektavo ir pastatė kelias „Apple“ parduotuves Italijoje. 2012 m. L. Curci suprojektavo „Tipico Italiano Fast Food Restaurant“ franšizės tinklo Europoje infrastruktūrą ir „Five Senses Design Hotel“ – ypatingą penkių kambarių viešbutį, kurio dizainas pagrįstas penkių pojūčių tema. 2001 m. L. Curci įkūrė nepriklausomą menininkų grupę „International ArtExpo“, kuri visame pasaulyje tikrove pavertė kelis tarptautinius šiuolaikinio meno projektus. 2004 m. jis sukūrė menui, architektūrai ir dizainui skirtą komunikacijos platformą „LIQUID“.
„Luca Curci Architects“ komandos siekį kurti kitokią – novatorišką ir darnią – ateitį puikiai atspindi naujausi jų projektai. Pavyzdžiui, įgyvendinant 2013 m. pradėtą projektą „Organic Cities“ Artimuosiuose Rytuose, pagrindinėmis temomis tapo aplinkos planavimas ir architektūros tvarumas.
„Organic Cities“
„Luca Curci Architects“ studijoje sukurtas Persijos įlankos horizontui skirtas sprendimas pagal naujovišką projektą, pagrįstą ekologiškų miestų „Organic Cities“ idėja. Ekologiški pastatai tapo naujojo megapolio dalimi, kur gyvenamosios zonos elementai jungiami su verslo sektoriais, parduotuvės – su sveikatinimo zonomis, kultūros zonos – su socialiniam gyvenimui skirta infrastruktūra. Tikslas – sukurti bendrą erdvę, kurioje žmonės galėtų gyventi, susitikti, mokytis, dirbti, bendrauti ir kurti naują mišrią kultūrą.
Projektą sudaro dvi grupės: ekologiški antžeminiai pastatai ir mėnulio formos pastatai („mėnuliai“) jūroje. Visi jie sujungti tarpusavyje keliais, parkais ir gatvėmis. Antžeminiai statiniai yra gamtinių formų ir futuristinio stiliaus. Jūroje statomi „mėnuliai“ skirstomi į tris tipus: mažesnieji – nuosavi būstai su atskira prieiga iš jūros ir oro. Viduriniuose „mėnuliuose“ įsikūrę viešbučiai, pasiekiami jūra, sausumos keliais ir oru. Didžiausius „mėnulius“ sudaro gyvenamosios patalpos, viešbučiai ir nuosavi butai. Pajūrio statinių formos pritaikytos gyventi ant dykumos paviršiaus, todėl juos galima ten statyti. Idėja pagrįsta gamtinėmis struktūromis, galinčiomis gyvuoti prie jūros su saule, vėju ir kitais gamtiniais elementais.
Tai šiuolaikinio metropolio ateitis ir plėtra. Tokio pobūdžio architektūra, anot architektų, kasdienybėje padės atkurti žmonių savitarpio ryšius ir įveikti XX ir XXI a. miestuose vyraujantį susvetimėjimą.
„Vertical City“
„Vertical City“ – modulinė šiuolaikinio miesto idėjos interpretacija, galima ateitis. Miesto idėjos pastatas susideda iš dešimties modulinių persidengiančių sluoksnių. Jo aukštis 750 metrų, pastatą sudaro 180 aukštų, bendras tūris – 3 750 000 m3. Pastate telpa iki 25 tūkst. žmonių, o žalioji zona užima 200 tūkst. m2, įskaitant sodo aikštę ant pastato stogo. Kiekvienas modulinis pasikartojantis sluoksnis yra 72 m aukščio ir 155 m skersmens, o 120 m užima tuščia erdvė pastato viduje. Sluoksnį sudaro 18 aukštų, 58 tūkst. m2 grindų paviršiuje išdėstyti būstai, paslaugų teikėjų, biurų, parduotuvių ir kitos patalpos, skirtos didelei bendruomenei – daugiausia 2 500 gyventojų. Kiekvieno aukšto gyvenamosios patalpos skiriasi dydžiu ir forma: tai butai, dviaukščiai numeriai ir vilos. Išorinis paviršius su žaliosiomis zonomis ir sodais užima didelį 20 tūkst. m2 plotą. Pastatas yra ant jūros dugno, su keliais povandeniniais aukštais, kuriuose įrengtos automobilių aikštelės, techninės zonos ir įvairių paslaugų infrastruktūra: SPA ir tarpininkavimo centrai, sporto salė ir prabangūs viešbučių kambariai su vaizdu į povandeninį pasaulį. „Vertical City“ galima pasiekti vandeniu, sausuma ar oru. Apvaliame rūsyje įrengtos išorinės ir vidinės prieplaukos su trimis prieigomis: didelės valtys gali švartuotis išorinėse prieplaukose, kad visuomeniniai ar mažesni privatūs laivai patektų į vidinę įlanką. Susisiekimą su žemynu užtikrina sausumą su povandeniniu rūsiu jungiantis pusiau panardintas tiltas, skirtas pėstiesiems, automobiliams ir viešajam elektriniam transportui. Be to, bokšte yra sraigtasparnių aikštelė, sujungta su viršutine sodo aikšte ir vertikaliomis jungiamosiomis instaliacijomis.
„Desert City“
„Luca Curci Architects“ studija taip pat pristatė ir pasiūlymą, apibendrinantį, kaip apgyvendinti dykumą, išlaikant ekologinę pusiausvyrą. Projektas „Desert City“, atspindintis naujas socialinio ir ekonominio organizavimo galimybes, yra sukurtas interpretuojant ribos sampratą, suvokiant tai ne tik kaip liniją, skiriančią dvi erdves, bet ir kaip privačios ir viešos erdvės jungtį. Projekto tikslas – sukurti gyvenimo būdą, pagrįstą energijos taupymu, išteklių optimizavimu, gamtos tausojimu ir žmonių santykių gerinimu.
Siūlomas bendruomenės modelis, pagrįstas naujomis savybėmis ir socialinėmis tapatybėmis, – tai socioekonominis modelis, kurio tikslas yra žmonių dalyvavimas ir bendradarbiavimas, tvarios bendruomenės. Projekto pagrindą sudaro kelios vardinės erdvės, susietos simbiotiniais ryšiais į vieną darnią ekologišką sistemą. Šias vardines erdves galima suskirstyti į tris makroarchitektūros tipus, kurie skiriasi matmenimis, funkcijomis ir gyventojais. Kiekviena vardinė erdvė sukurta pagal apgyvendinimo ir architektūros sprendimus, atsižvelgiant į aplinkos tradiciją, klimato sąlygas ir išteklius. Trys vardinių erdvių tipai skiriasi matmenimis ir funkcijomis: mažose erdvėse gali būti namai, skirti vienai ar dviem šeimoms, mažoms bendruomenėms su ne daugiau kaip penkiomis šeimomis; vidutinio dydžio struktūrų infrastruktūra pritaikyta mokslinių tyrimų, kultūros, administraciniams ir paslaugų centrams ir pan. Didesniuose pastatuose gali tilpti sudėtingesnės 2 000–5 000 gyventojų bendruomenės kartu su visa jų darbui, kultūriniams ir socialiniams poreikiams reikalinga infrastruktūra.„Desert City“ – tai bendruomenių suvienijimas, kurio tikslas – socialinė plėtra, atsižvelgiant į išteklius ir aplinkos, kurioje jos gyvena, savybes. Pastatai bus statomi iš natūralių, ekologiškai suderinamų vietinės kilmės medžiagų. Vienas projekto tikslų – optimizuoti dykumos elementų, saulės ir vėjo, naudojimą energijai tiekti. Dėl pakartotinio nuotekų naudojimo, lietaus vandens utilizavimo ir geriamojo vandens gėlinimo naudojant saulės energiją bus užtikrintas tvarus vandens vartojimas. Atliekos bus naudojamos perdirbant ir kompostuojant.
