Yra sukurti specialūs pastato ar infrastruktūros objekto skaitmeninio projektavimo procesai, tokie kaip BIM (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas), leidžiantys sukurti itin tikroviškus ir detalius tikrų pastatų antrininkus, valdyti statinio informaciją visais jo gyvavimo etapais – nuo pirminės projekto koncepcijos iki nugriovimo.
„Baltic Engineers“ jau porą metų dirba su BIM programomis. Bendrovė kartu su partneriais yra atlikusi kelis didesnius projektus, keli jų – prekybos centras „Ikea“ Vilniuje bei vienos šalia sostinės esančios tarptautinės kompanijos būstinė.
„Tokie novatoriški projektavimo būdai padeda ne tik padidinti statybų našumą, efektyvumą, bet ir sumažinti galimas pastatų eksploatavimo išlaidas, statiniams parenkant pačias tinkamiausias medžiagas bei optimalius inžinerinius sprendimus“, – sako bendrovės „Baltic Engineers“ generalinis direktorius Darius Kvedaras.
Gali stebėti klimato poveikį
„Pasitelkus BIM, projektuojamą pastatą galima iškart pastatyti virtualiame žemėlapyje – lygiai toje pačioje vietoje, kur jis stovės ateityje. Pritaikius tam tikrus programinius priedus, netoli sklypo esančių meteorologinių stotelių duomenys gali būti perkeliami į kompiuterį. Tai leidžia prognozuoti, kas kiekvieną dieną, minutę ar sekundę vyks su tame sklype pastatytu pastatu ir kokius jis patirs klimato poveikius“, – komentavo D. Kvedaras.
Suteikia tikrų savybių
Skaitmeninio projektavimo sistemos BIM Lietuvoje ir pasaulyje populiarėja labai sparčiai. Mūsų šalyje kai kurie šios sistemos elementai naudojami jau gana seniai. „Baltic Engineers“ projektų vadovas Vismantas Jakutis pasakojo su pirmaisiais šia sistema suprojektuotais pavyzdžiais susidūręs jau prieš ketverius ar penkerius metus.
Pirmieji Lietuvoje statinio informacinį modelį pradėjo naudoti architektai, vėliau prisijungė konstruktoriai, o dabar vis dažniau į procesą įsitraukia ir kitų sričių specialistai. Šiuo metu sistema jau gali naudotis visi statybų proceso dalyviai – medžiagų gamintojai, tiekėjai, pastatą eksploatuojančios bendrovės, nes visiems jiems sukurtos atskiros programos.
„Įdomiausias dalykas, dirbant su BIM, yra tas, kad projektuojant pastatą virtualiam jo modeliui galima suteikti tikrų statinio savybių. Pavyzdžiui, suprojektavus kokią nors detalę, tarkime, gelžbetoninę koloną, ji virtualioje erdvėje iškart įgyja visas jai būdingas ypatybes: svorį, tankį, stiprumą. Tas pat yra ir su apdailos medžiagomis“, – aiškino V. Jakutis.
Galimybė įtraukti į projektą konkrečias savybes turinčias medžiagas, gaminius ar net ištisas sistemas, iš kurių vėliau bus statomi tikri pastatai, yra pagrindinis dalykas, kuo sistemos BIM skiriasi nuo kitų 3D projektavimo programų, suteikiančių erdvinį vaizdą.
Keičia projektavimo principą
Anot pašnekovo, BIM procesai projektuotojams patogūs tuo, kad kurdami projektą jie iškart gali atlikti daugybę analizių, išnagrinėti statinį įvairiais aspektais ir gauti ataskaitas, kurios bus naudingos, tarkime, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų specialistams. Taip galima iškart įvertinti galimus nuostolius, kaip pasiskirstys šilumos ar šalčio srautai, pasitikrinti, kas nutiks pakeitus vieną elementą kitu.
„Dėl to labai keičiasi pats projektuotojo darbo principas, nebelieka nieko panašaus į braižlentę. Užuot idėją generavus mintyse, vėliau ją bandžius perteikti plokščioje projekcijoje ir aprašyme, viskas iškart modeliuojama erdvėje su smulkiausiomis detalėmis, o surinkus ir sukomplektavus sistemą iškart ją galima virtualiai išbandyti, gauti rezultatus, ataskaitas. Toks modeliavimas suteikia labai galingų įrankių, padedančių pasirinkti patį geriausią sprendimą“, – aiškino pašnekovas.
Projektuotojų darbo ši sistema nepaspartina, bet leidžia sutrumpinti nuobodžius darbus, pavyzdžiui, medžiagų kiekių žiniaraščių sudarymą, ir gerokai sumažinti klaidų tikimybę.
„Dirbant su BIM reikia iškart viską apgalvoti nuo smulkiausių detalių iki pačių svarbiausių sprendimų, nieko neatidedant ateičiai. Jauniems žmonėms tokią sistemą perprasti visiškai nesunku, o vyresniems – nelengva, nes jie turi kitokius projektavimo įpročius, tad mokantis su ja dirbti tenka pradėti nuo nulio“, – komentavo V. Jakutis.
Didžiausia nauda – užsakovui
BIM programos gali būti naudojamos ir su debesų kompiuterija, taigi su projektu vienu metu gali dirbti daug specialistų – kiekvienas su sava sistema. Visi jie matys, kaip keičiasi projektas realiuoju laiku, ir iškart galės reaguoti.
Visas sistemas, kurias projektuoja skirtingi specialistai, galima iškart sudėti į vieną vietą ir patikrinti, kad jos tarpusavyje derėtų, pavyzdžiui, vamzdžiai nekirstų sijos ir panašiai.
Naudojant specialius testus, galima iškart pasitikrinti, kaip ir kas bus, kartu išvengti galimų žmogiškų klaidų, neapsižiūrėjimo.
Didžiausią naudą iš BIM gauna užsakovas, nes statinio gyvavimo procesas gali būti kontroliuojamas, valdomas, sekamas nuo pat idėjos atsiradimo – eskizo, iki pat pabaigos – jo nugriovimo. Tai naudinga prižiūrint statinį, nes gali būti sudaromi grafikai, kada ir kokį susidėvėjusį elementą, įrenginį ar gaminį reikia remontuoti, pakeisti ir, atėjus laikui tai daryti, gauti įspėjimą. Valdomas gali būti net pastato sunaikinimas: atliekų paskirstymas, antrinis jų panaudojimas.
Anot V. Jakučio, sistema BIM nėra pigi, tačiau atėjo laikas dirbti naujais būdais, pažangiai.
„Visų jos galimybių mes dar nežinome, turbūt ir patys sistemos kūrėjai iki galo to nesuvokia, kokie veiklos laukai ją naudojant atsivers ateityje“, – sakė pašnekovas.
Pasak D. Kvedaro, naujai priimti Europos Sąjungos teisės aktai leis ES šalims laisvai skatinti naudoti BIM viešojo sektoriaus statybos projektuose iki 2016 m., kol tai taps privaloma norma. Danija, Suomija, Nyderlandai, Norvegija ir Jungtinė Karalystė jau dabar reikalauja naudoti BIM projektuojant viešuosius pastatus.