Gyvenamojo kvartalo „Bukčiai“ projektui Vilniuje jau išduotas statybos leidimas, o teritorijoje pradedami paruošiamieji darbai. Projektas apims 18 daugiabučių su daugiau nei 500 butų, o į jo plėtrą numatyta investuoti apie 70 mln. eurų.
Sprendimą imtis šio projekto lėmė vietos išskirtinumas ir aiškus ilgalaikės vertės potencialas, sako fondo vadovas Leonardas Diržys.
„Tai viena įdomiausių konversijos teritorijų Vilniuje – buvusios plytų gamyklos ir vėlesnės gamybinės zonos vieta tarp upės, miško ir jau susiformavusio gyvenamojo rajono. Miestas jau turi sėkmingų pavyzdžių, kai buvusios pramoninės teritorijos prie upės virsta gyvybingais ir labai vertinamais miesto rajonais, todėl ir čia matome didelį potencialą. „Bukčių“ projekte yra erdvės tiek kokybiškam kvartalo suplanavimui, tiek naujų viešųjų erdvių sukūrimui. Mūsų tikslas – projektą įgyvendinti taip, kad jis būtų integruotas į vietos aplinką ir kurtų ilgalaikę vertę ne tik gyventojams, bet ir miestui“, – teigia L. Diržys.
Projekto apimtis
18 projekto „Bukčiai“ daugiabučių skirsis savo aukštingumu ir charakteriu: vieni bus kompaktiškesni, kiti – aukštesni, 4–7 aukštų. Iš viso projekte suplanuotas 501 butas – nuo 22 kv. m vieno kambario iki 205 kv. m šešių kambarių butų ar apartamentų su vaizdu, atsiveriančiu į Bukčių miško parko medžių masyvą ar Neries upės vingį.
Greta gyvenamųjų erdvių suplanuotos 27 komercinės patalpos, kurių plotas svyruos nuo 21 iki 319 kv. m. Jose įsikurs kasdienėms gyventojų reikmėms reikalingi verslai.
Projekto statybos vyks dviem etapais ir, preliminariais skaičiavimais, truks apie ketverius metus. Pirmasis etapas, planuojamas 2025–2027 m., numatytas arčiau miško – čia iškils 9 daugiabučiai. Antrasis etapas 2027–2029 m. vyks arčiau upės, kur bus pastatyti likę 9 daugiabučiai.
Techniniai „Bukčių“ kvartalo sprendimai orientuoti į energinį efektyvumą ir kasdienį komfortą. Net 92 proc. iš visų projekte numatytų 539 automobilių vietų bus įrengtos požeminiuose parkinguose – taip siekiama išlaikyti švaresnę kvartalo aplinką ir kiemus palikti gyventojams, o ne automobiliams. Požeminiuose parkinguose taip pat numatytos ir elektromobilių įkrovimo vietos.

Urbanistinė kvartalo vizija
Kvartalo charakterį daugiausia lems šiuolaikiniai architektūriniai ir urbanistiniai sprendimai, kuriuos parengė „Cloud architektai“.
Palei Bukčių gatvę suplanuotas perimetrinis užstatymas, kuris suformuos aiškią gatvės išklotinę ir natūraliai atskirs vidinę gyvenamąją erdvę nuo viešosios.
Tolstant nuo gatvės, kvartalo struktūra laipsniškai žemėja – arčiau Neries numatyti mažesni, smulkesnės struktūros pastatai, kad kvartalas sklandžiai įsilietų į upės slėnį ir miško aplinką.
Vidiniai kiemai projektuojami kaip ramesnės, tik gyventojams skirtos erdvės. Čia bus sodinamos pušys, beržai, lanksvos, žoliniai augalai, numatytos vaikų žaidimų aikštelės, sporto įranga, o tarp pastatų formuojami privatūs, jaukesni mikrokiemai.
Kvartalo centre atsiras ir apie 1500 kv. m viešoji aikštė su skulptūra, primenančia čia veikusią plytų gamyklą. Tai bus ne vien estetikos elementas, bet ir aiški nuoroda į teritorijos istoriją – į tai, kad buvusi gamybinė zona grįžta miestui kitokiu, atviru pavidalu.
Ryšys su upe ir mišku
Bukčių kvartalo aplinka savaime diktuoja ramesnį, arčiau gamtos esantį ir labiau į kasdienės savijautos gerovę orientuotą gyvenimo būdą. Rajone mažiau eismo, daugiau žalumos, oras švaresnis nei didžiojoje dalyje sostinės. Projekto teritoriją iš trijų pusių juosia miškas ir upės slėnis, kurie natūraliai formuoja palankesnį mikroklimatą ir skatina judėjimą pėsčiomis.
Tokios vietovės pasaulyje neretai siejamos su vadinamosiomis „mėlynomis zonomis“ – vietomis, kur gamta, oras ir aplinkos ritmas prisideda prie sveikesnio gyvenimo. Būtent šia kryptimi ir kuriamas „Bukčių“ projektas, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas ryšiui su Neries pakrante.
Iš kvartalo suplanuoti patogūs nusileidimai, apšvietimas, takai link upės ir toliau į miško pusę. Pakrantė bus paliekama atvira – neapsodinama aukštais medžiais, kad iš takų ir dalies namų būtų galima matyti upės vagą. Šalia upės ir miško suplanuoti pasivaikščiojimų takai, suoliukai, vietos poilsiui.
Tokie sprendimai, anot projekto rengėjų, yra esminė konversijos vertė miestui – ilgus metus buvusi uždara pramoninė teritorija tampa prieinama gyventojams.




















































