„Britų patirtis rodo, kad norint sėkmingai įdiegti skaitmeninės statybos standartą reikia pasirūpinti ne tik įranga, technologijomis, įstatymine baze, bet ir paruošti žmones, įrodyti jiems viso to naudą“, – Kauno technologijos universiteto (KTU) „Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro“ atidarymo metu kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovas Dainius Čergelis.
TU Statybos ir architektūros fakultete vykusio renginio metu apie neišvengiamus statybų sektoriaus pokyčius diskutavo KTU Studijų prorektorius Jonas Čeponis, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.
Skaitmenizacija neišvengiama, bet ar būsime priekyje?
Diskusijoje dalyvavę ekspertai vieningai sutiko, kad kelti klausimą „ar statybų sektoriui reikia ruoštis skaitmenizavimui?“ jau neverta. Kadangi tai neišvengiama, svarbiau galvoti, kaip tai padaryti tinkamai.
LSA prezidentas Dalius Gedvilas atkreipė dėmesį, jog Suomijoje skaitmenizavimo standartas įvestas jau prieš porą metų ir jie šiuo metu turi sukaupę daugybę duomenų, kurių tyrimai, analizavimas dirbtinio intelekto pagalba leis didelę dalį statybų proceso valdymo perduoti programoms ir taip spartinti darbo greitį.
„Nėra abejonės, kad visas sprendimų priėmimo, kokybės tikrinimo, komunikacijos ir kitų statybos procesų greičio didėjimas veda link efektyvumo. Tad greitu metu ekonomiškai į priekį išsiverš tos valstybės ir įmonės, kurios sugebės viską daryti greičiau, nenukenčiant kokybei ir tam pasitelkus išmaniąsias technologijas bei tinkamai reaguojant į pokyčius. Jei ir mes norime būti tarp jų – svarbu, kad miesto ir valstybės lygiu priimami sprendimai vestų link skaitmenizavimo ir duomenų surinkimo bei jų apdorojimo, o ne tiesiog momentinio gėrio“, – sakė D. Gedvilas.
Ruošiama skaitmenizavimo strategija
Diskusijos dalyviai sutarė, kad labai svarbu yra ne tik diegti technologijas, bet ir aiškiai žinoti ką su jomis norime veikti, kaip gauti didžiausią naudą. KTU studijų prorektorius J. Čeponis pateikė pavyzdį, kad paklausus studentų, beveik visi norėtų namuose turėti 3D spausdintuvą, tačiau tik vienas kitas turi idėjų ką su juo spausdintų ir kam naudotų.
Anot LSA prezidentas D. Gedvilo, jaučiamas ir valdžios institucijų bei asmenų blaškymasis, nežinojimas, į kurią pusę kreipti statybos sektorių, į ką reikėtų sutelkti dėmesį.
Vis dėlto pasak Aplinkos ministerijos atstovo, šia kryptimi statybų sektoriuje jau yra dirbama ir per artimiausius keletą metų bus sukurti statinio informacinio modeliavimo standartai Lietuvoje.
„Šiuo metu yra rengiama statybų skaitmenizavimo strategija, dėl kurios greitu metu tarsimės su verslo sektoriumi. Taip pat kartu su KTU, VGTU, aplinkos ministerija kursime BIM LT projektą. Jo metu ir planuojama sukurti visą normatyvinę bazę, kuri nurodys BIM naudojimą“, – minėjo D. Čergelis. Jo teigimu, pokyčiai greiti ir didžiuliai, tad šiuo metu sunku išskirti ir numatyti, kurie technologiniai sprendimai įsitvirtins.
Sunkiausias iššūkis – žmonių suvokimas
Kalbant apie pasiruošimą, pastebėta, kad sunkiausias klausimas yra net ne visos techninės bazės paruošimas, įrangos pasirūpinimas, o visuomenės ir su tuo susijusių žmonių nuteikimas.
D.Čergelis pateikė britų pavyzdį – 2010-2012 metais vyko aktyvus skaitmeninio modeliavimo taikymas, o nuo 2016 skatinimas naudoti ir viešajame sektoriuje.
Remiantis britų patirtimi, atkreiptinas dėmesys, jog svarbu paruošti reguliavimą, įstatyminę bazę, susikurti infrastruktūrą ir turėti programinę įrangą, bet dar svarbiau yra žmonių mąstymo pakeitimas ir paruošimas. Reikia žmones nuteikti ir įrodyti, kad visa tai duos naudą. Skaičiuojama, kad Britanijoje tam dar nepasiruošusios net 60 proc. įmonių.
Šiuo klausimu kaip vieną iš akivaizdžiausių skaitmenizacijos naudų nurodė A. Tulaba.
„Technologijos taupo kaštus, gerina kokybę ir didina greitį. Jei anksčiau sakydavome, kad iš trijų pagrindinių norų „greitai, pigiai, kokybiškai“ vienu metu galimi tik du variantai, su naujomis technologijomis galima užtikrinti visus tris ir tai jau tampa standartu. Tačiau be technologijų visų trijų dedamųjų užtikrinti negalime, o jei to nepasieksi – tiesiog iškrisi iš rinkos“, – pastebėjo INHUS Group generalinis direktorius.
KTU studijų prorektorius J. Čeponis patikino, kad universitetai stengiasi padėti žmonėms nepasiklysti informacijos gausoje, ją susisteminti ir pateikti žmonėms, paruošti programas. Universiteto atstovai prisideda ir prie inžinierių žinių atnaujinimo, tačiau kyla problema, kad gyvename tarsi dvigubą gyvenimą, kai projektai nėra pilnai skaitmeniniai ir dar riekia tvarkyti „popierinius“ dokumentus.
Pranešimas redaguotas ir adaptuotas. Originalus pranešimas čia
