Kasmet lapkričio trečią trečiadienį minima Geografinių informacinių sistemų (GIS) diena. Šiandien neįsivaizduojame gyvenimo be skaitmeninių žemėlapių, kurių pagalba galime rasti mums reikalingą maršrutą, konkrečią vietą ir kitaip orientuotis aplinkoje bet kurioje pasaulio vietoje. Jų sudarymui pasitelkiamos pažangios geografinės informacinės sistemos. GIS yra erdvinių duomenų kūrimo, valdymo ir analizės sistema. GIS taikoma įvairiose srityse, tarp kurių ir architektūra bei urbanistika.
GIS reikšmė architektūroje ir urbanistikoje pastaraisiais dešimtmečiais labai išaugo. „GIS technologijos gali papildyti ir praplėsti tradicinį architektūros lauką. Pavyzdžiui, teritorijų planavime vis dar dominuojant dvimačiams planams, siekiama pereiti į 3D planavimą – trimatį planavimo dokumentų sprendinių atvaizdavimą. Taip pastarieji tampa labiau suprantami tiek specialistams, tiek gyventojams. Be to, pasitelkiant GIS galime iš anksto vertinti urbanistinių priemonių poveikį ir taip prisidėti prie platesnių miestų raidos iššūkių suvaldymo.“ – pasakoja Matas Cirtautas, VILNIUS TECH (Vilniaus Gedimino technikos universiteto) Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros docentas.
GIS yra aktyviai naudojamos VILNIUS TECH Architektūros fakultete: studijų procese ir tyrimuose. Geografinės mąstysenos taikymas aplinkos formavimo projektuose įvardinamas geodizainu. Šis tarpdisciplininis metodas integruoja architektūrinę-urbanistinę kūrybą, analitinį-mokslinį pagrindimą ir GIS technologijas. Geodizainas įgalina progresyvesnį ir spartesnį miestų problemų nagrinėjimą bei sprendimų paiešką. VILNIUS TECH Urbanistikos katedros dėstytojai kartu su studentais taiko savitą Geodizaino metodą, paremtą inovatyvia daugriakritere analize ir parametriniu modeliavimu.
Daugiakriterė analizė susideda iš metodiško erdvinių reiškinių ir problemų nagrinėjimo, siekiant suprasti jų prigimtį, aptikti ir įvertinti sąveikos modelius, fiksuoti kaitos tendencijas, prognozuoti eigą ir priimti duomenimis grįstus sprendimus. Parametrinis modeliavimas yra trimačių urbanizuotos aplinkos modelių kompiuterinis generavimas naudojant taisyklių (procedūrų) rinkinius. Šio Geodizaino metodo pagalba įvairūs geografiniai duomenys panaudojami gilesniam tiriamojo reiškinio suvokimui, miesto aplinkos skaitmeninio dvynio sudarymui, urbanistinių pasiūlymų generavimui ir poveikio vertinimui.
Bendradarbiaujant su UAB „Vilniaus planu“ ir kitomis organizacijomis, kasmet VILNIUS TECH Urbanistikos katedros studentai rengia inovatyvius urbanistinius projektus. Studentai nagrinėja tokius sudėtingus klausimus kaip, pavyzdžiui, miesto urbanistinio audinio efektyvumas kaip prielaida būsto fondo plėtros koordinavimui ar miesto kompaktiškumas kaip prioritetas siekiant mažinti poveikį klimato kaitai. Studijų metu nagrinėjami plačiajai visuomenei aktualūs klausimai ir problemos, kurių sprendimui pasitelkiamos GIS technologijos.
Tai, kad GIS duomenys ir sprendimai gali būti kūrybiškai panaudoti miestų formos tyrimuose ir miestų aplinkos formavimo idėjų paieškose, įrodo sėkmingas studentų pasirodymas ESRI jaunųjų mokslininkų konkurse, kurio nugalėtojais trejus metus iš eilės yra tapę VILNIUS TECH Architektūros fakulteto studentai (https://www.gisbaltic.eu/lt-lt/gis-renginiai/esri-ys-konkursas).
Laimėtojų žemėlapių pasakojimai:
- „Fabijoniškių laboratorija. Virtualių priemonių poreikis projektavime“, autoriai: A. Mosteika, R. Sinkevičius, V. Vilkeliškytė, Ž. Matijošaitytė https://arcg.is/0z5mT0;
- „Mikroklimatinių zonų identifikavimo ir gerinimo eksperimentas Vilniuje“, autoriai: L. Jusas, I. Meidutė, I. Augustinaitė, M. Beliavska https://arcg.is/14Dqym1;
- „Vilnius – bendruomenių rinkinys“, autoriai: P. Kalugina, R. Petravičiūtė, J. Adomaitis, M. Urbonavičiūtė, I. Vigėlytė https://arcg.is/1GmHbi.
Šiuose ir kituose inovacijomis grįstuose darbuose imamasi architektūros studijų kontekste retesnių kūrybinių iššūkių, tačiau tokių, kurių sprendimui architektūros, kaip disciplinos, ir architektų, kaip šios srities profesionalų, vaidmuo yra labai svarbus. Urbanistikos katedros docentas Matas Cirtautas: „Dabartinių miestų raidos sąlygų kontekste, architektūroje ir urbanistikoje turi būti imamasi globalių iššūkių ir aktualijų nagrinėjimo. Geodizainas gali tapti metodu, atliepiančiu kompleksišką šiandieninių miestų prigimtį ir jų augantį vystymosi neapibrėžtumą. “
