Užaugusi atšiauriame Roterdamo uoste, ji nebijo iššūkių ir laužyti taisyklių. Kartu yra smalsi ir įsigilinanti į kontekstą, galvojanti apie žmones. Nyderlandų architektės Ellen van Loon kūryba kontroversiška kaip ir OMA architektų studijos, kuriai ji ištikima daugiau nei du dešimtmečius.
OMA projektuoti pastatai pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą, iš jų pora priklauso Ellen van Loon – prestižinis RIBA apdovanojimas, įteiktas 2007-aisiais už jos pirmąjį savarankišką pastatą Casa da Musica Portugalijoje, o Europos Sąjunga jai Mies van der Rohe apdovanojimą įteikė 2005-aisiais už Olandų ambasados pastatą Berlyne.
Per savo ilgą karjerą Van Loon vadovavo ar prisidėjo prie pastatų projektavimo daugybėje pasaulio miestų: Milane, Paryžiuje, Braitone, Kopenhagoje, Miunchene, Hagoje, Pekine, Kataro sostinėje Dohoje ir kitur. Su visais projektais supažindinti prireiktų knygos, tačiau pasižiūrėkime į kelis reikšmingus, tuos, kurių nuotraukomis maloniai sutiko pasidalyti OMA biuras.
„Architektūra šiais laikais yra nuobodi. Mes nebeturime manifestų. Ji yra atsargi. Vystytojai nori, kad darytume tik tai, ką jie jau žino“, – sakė 59-erių Ellen van Loon interviu Financial Times prieš porą metų, kai baigė statyti Braitono koledžo priestatą Anglijoje.
Tas priestatas – Nyderlandų architektų studijos OMA originalaus ir drąsaus mąstymo išraiška. Jis – netikėtas švietimo įstaigai: čia erdvės atsiveria viena kitai, o mokymosi procesas vyksta net koridoriuose. „Mes niekada neturime taisyklių. Mums įdomu ištyrinėti dalykus, kurie dar neapibrėžti. Tai, ką darome, mums yra didelis nuotykis“, – sako Van Loon, interviu dalydama dažniausiai ne pirmuoju asmeniu, o referuodama į mes – OMA kūrybinius bendražygius, kartu kuriančius maišto ir eksperimentų dvasia. Van Loon nuo jaunystės nepatiko būti rėmuose.
1991 metais baigusi Delfto technologijos universitetą ji paliko Nyderlandus, nes šalis pasirodė per ankšta ir ribota. Jauną architektę traukė Londonas, tačiau planus išvažiuoti pakoregavo tuo metu Jungtinėje Karalystėje prasidėjęs ekonomikos nuosmukis – išgirdusi, kad bandydami išgyventi architektai ten uždarbiauja padavėjais kavinėse, Van Loon surado kitą kryptį. Jos karjera prasidėjo Vokietijos sostinėje Berlyne, kuris, atvirkščiai – išgyveno ekonominį pakilimą, intensyviai statė pastatus ir traukė architektus iš viso pasaulio. Įsidarbinusi legendiniame Norman+Fosters biure, Van Loon prisidėjo prie vyriausybinio pastato – Reichstago projektavimo.
Tačiau jo užbaigimo nesulaukė – pradėjusi lauktis kūdikio, ji pajuto ilgesį gimtinei. Grįžti į Nyderlandus sprendimas buvo emocinis, tačiau Van Loon tokia ir yra – ji būna logiška, racionali, bet mėgsta kūrybai suteikti ir iracionalumo. Tai jos jautrus, moteriškas indėlis į vis dar vyrų okupuotą profesiją. Nors ji pati sako neskirstanti vyrų ir moterų architektų, o vieno portalo paklausta, kaip geriausiai kovoti su seksizmu, yra atsakiusi: ignoruoti jį ir tęsti darbą.
Prisijungusi prie OMA 1998-aisiais, po kelerių metų Van Loon tapo partnere, o dabar jau 25 metus neatsiejama nuo šios pasaulyje pirmaujančios architektūros, urbanistikos ir kultūros analizės organizacijos, kaip jie patys save vadina.
Nyderlandų architektai, visu pavadinimu Office for Metropolitan Architecture, įvairiose šalyse sukūrė pastatų, kuriais žmonės arba žavisi, arba kritikuoja, bet tikrai nepraeina abejingai. OMA darbams būdingas kontraintuityvus intensyvumas, bjaurumas, pyktis – konstatuoja The Architectural review, nagrinėdami Kataro nacionalinės bibliotekos pastatą, prie kurio Van Loon taip pat reikšmingai prisidėjo. O štai Kataro vadovui ši architektūrinės drąsos apraiška pastate yra nacionalinis pasididžiavimas.
„Pastato grožis susijęs su žiūrinčiojo emocija. Man visada smalsu, kai baigiame pastatą ir jis atidaromas. Nes mes dirbame penkerius metus izoliacijoje, ir tada būna išbandymas – kaip žmonės reaguoja, kaip elgiasi, ar laimingi“, – pasakoja Van Loon slovakų kilmės menininkui Tomášui Libertíny jo pokalbių cikle su olandų kūrėjais, kuriuos jis kalbino pandemijos metu.
Ji atskleidžia, kad eksperimentuodama ypač jautriai žiūri į žmones – galutinį pastato naudotoją, projektuodama statinį kiekvienoje šalyje domisi jos kultūra, tame randa įkvėpimo, kuria vietos tradicijų ir architektūros sąsajas, siekia padovanoti visuomenei naudojamą ir įtraukiantį pastatą. Tokį, kokiu tapo BLOX Danijos sostinėje Kopenhagoje – sumaniai inkorporuotas, pastatas sugeba privilioti miesto gyventojus į jame veikiančias parodas, dirbti į biurus ir gyventi, nepaisant to, kad yra intensyvaus eismo aplinkkelio zonoje.
Bendrauti mėgstanti Van Loon žmonių poreikiams jautri nuo vaikystės – jos tėvai gabeno krovinius iš Roterdamo į kitus Europos uostus, pirmuosius savo gyvenimo metus ji kartu laiką leido jų baržoje. Kaip ir dauguma Roterdamo jūrininkų vaikų, nuo septynerių metų Van Loon iškeliavo į miesto internatinę mokyklą.
Čia visą laiką buvo apsupta beveik trijų šimtų vaikų, kurių viename bendrabučio kambaryje miegojo nuo aštuonių iki dešimties. Būtent ši patirtis pasitarnavo projektuojant privačią mokyklą Braitone – Van Loon puikiai suprato, kaip vaikai ten gyvens kartu ir ko jiems reikia.
Dėl privatumo trūkumo internate Van Loon sako daug ko išmokusi – dabar ji gali be problemų kurti apsupta kolegų OMA biure, nors turi savo kambarėlį, jame beveik nebūna, nes moka bet kokiame triukšme susikurti vidinę privačią erdvę.
Vaikystės patirtys atšiauriame Roterdamo uoste taip pat prisideda prie Van Loon kūrybinių pasirinkimų – įspūdį palikę didelių, net iki 30 metrų virš vandens linijos iškilusių okeaninių laivų metaliniai šonai, kuriuos matydavo praplaukiant su tėvų barža, grubi industrinė atmosfera – visa tai atsikartoja jos dabar kuriamų pastatų medžiagiškume ir grynume.
Van Loon yra sakiusi, kad jai patinka kurti pastatus, kurie, viena vertus, yra konceptualiai stiprūs, kita vertus – jautriai detalizuoti. Jos kiekvienas pastatas turi daug skirtingų sluoksnių: projektavimo proceso metu ji eina nuo vieno prie kito, kaskart pridėdama vis kitą sluoksnį, kuris kartais sustiprina, kartais – sušvelnina koncepciją.
„Architektūra yra labai įdomi profesija. Tai kūrybinė profesija, tačiau mes ne menininkai. Mes galvojame apie formą, medžiagas, bet galvojame ir apie tai, kaip kiti tai matys. Tai, ką kuriame, turi būti žmonių naudojama – ir ne vienus metus, o penkiasdešimt, tikėtina, šimtą. Mes esame atsakingi. Jei nutapai paveikslą ir jis bjaurus, gali jį nukabinti ir paslėpti – negali to padaryti pastatui“, – sakė Van Loon per pokalbį su T. Libertíny. Todėl jai atgaiva – visokie projektai laikiniems statiniams, pavyzdžiui, madų šou savaitei ar pop-up parduotuvėms, kaip Tiffany & Co Paryžiuje.
Tačiau tai jokiais būdais nereiškia, kad Van Loon skundžiasi, kad sunku. Atvirkščiai – ji nebijo iššūkių, ją traukia noras priartėti iki dalykų esmės, o tai įvyksta tik įdėjus pastangų. „Taip, architektūra yra sudėtinga, bet tuo sudėtingumu aš mėgaujuosi“, – sako ji.
Nacionalinė biblioteka DOHOJE, KATARE
Ji vadinama radikaliausia, magiškiausia pastarųjų dešimtmečių biblioteka. 2017-aisiais pastatyta, sauganti daugiau nei milijoną knygų ir svarbių arabų civilizacijai istorinių rankraščių, biblioteka yra reikšminga Kataro valstybės vadovo Tamimo bin Hamado Al Thani plano dalis modernizuoti šalies ekonomiką, skatinti kultūrą ir švietimą.
Dohos mokslo miestelyje, kur susibūrę pasaulio universitetų filialai, betono, plieno ir stiklo tūris nusileidęs ant kolonų – OMA architektams jo idėja kilo studijoje, užlenkus balto lapo kraštus. Rombo formą primenantis pastatas – įspūdingo ilgio, siekia 138 metrus, kaip du keleiviniai 747 lėktuvai, išrikiuoti eilėje, o jo plotas – 42 000 m2.
Norėta, kad knygų nuvertinimo amžiuje jos čia atgautų savo svarų vaidmenį kaip senovinėse bibliotekose, kur iki lubų sukrauti knygų tomai dominavo, atrodė, tarsi iš jų ir pastatytos bibliotekos sienos. Todėl Kataro bibliotekoje knygų lentynos kyla pakopomis, kaip amfiteatre, – iš bet kurio taško matai vien tik knygų panoramą. Lentynos ne šiaip medinės – jos, kaip ir grindys, yra iš marmuro. Kiekviena jų – su individualiu apšvietimu, oro cirkuliacijos sistema ir skaitmenine knygų paieškos sistema.
Vertingiems istoriniams rankraščiams iškastas labirintas, 6 metrus į gylį, – jo marmurinės saugojimo kameros tapo platformomis, ant kurių vaikštinėdami lankytojai gali pasižvalgyti į apačią, į vitrinose eksponuojamus senovinius islamo leidinius.
Karštosios Jungtinių Arabų Emyratų dykumos gyventojams šios bibliotekos interjeras taip patinka, kad jie ateina čia ne tik paskaityti, bet ir pabūti ramioje vėsumoje, gofruoto stiklo maloniai išsklaidytoje saulės šviesoje sukristi ant sėdmaišių ir panaršyti telefone.
BLOX KOPENHAGOJE, DANIJOJE
2018 metais pastatytame BLOX pastate įsikūrė Danijos architektūros centras (DAC), čia veikia parodų erdvės, biurai ir bendradarbystės patalpos, kavinė, knygynas, fitneso centras, restoranas, dvidešimt du butai ir požeminė automatizuota viešoji automobilių stovėjimo aikštelė.
Tačiau ne žongliravimas maišant erdvių paskirtimis žavi labiausiai, o gebėjimas pastatui surasti jo vietą. Kai 1960-aisiais sudegė čia veikusi alaus darykla, jos teritoriją perskrodė miesto aplinkkelis, tad čia ką nors statyti ilgai niekam į galvą neatėjo mintis. Dabar, apglėbęs aplinkkelį ir sujungęs parlamento rajoną su uosto krantinėmis, BLOX į krantinę sugebėjo privilioti miesto žmones ir jų kultūrinį gyvenimą.
Pastatas sukomponuotas iš tvarkingų blokų – užuominų į monumentalų, paprastą ir mandagų danų modernizmą, kurį demonstruoja kaimyniniai geltonieji istoriniai pastatai. Tačiau ši tradicija BLOX perteikta kitaip, su nauja dinamika, šiek tiek maištaujančiu požiūriu.
Nors pastatas nuo kranto tvarkingai nutolęs kelis metrus, kaip reikalauja Kopenhagos reglamentai, jo antras aukštas ore tarsi susitinka su vandens linija. Draugystę su jūra perteikia spalvotos pastato tekstūros, kurios subtiliai atkartoja skirtingus vandens atspalvius.
Braitono koledžo priestatas DIDŽIOJOJE BRITANIJOJE
1845 metais įkurtas Braitono koledžas – privati internatinė ir dieninė mokykla, kokios yra populiarios Anglijoje. Užsitarnavęs kaip vienos iš pirmaujančių mokyklų reputaciją, koledžas norėjo išplėsti gamtos mokslų laboratorijas ir sporto erdves. 2013 metais konkursą laimėjusiai OMA ir projektui vadovavusiai Van Loon mokinių socialumo skatinimas buvo svarbiausias koncepcijos elementas. Jie nusprendė sujungti abi paskirtis į vieną linijinį tūrį, kurio fasadus iš dalies įkvėpė taisyklingas priešais išsidėsčiusių gyvenamųjų namų ritmas.
Nuo pastato stogo atsiveria platus vaizdas į Šiaurės jūrą, o viduje erdvės bendrauja viena su kita per stiklines sienas. Taip vizualiai sujungiamos abiejuose fakultetuose vykstančios veiklos ir skatina netikėtus mainus tarp skirtingų disciplinų: uždaras bėgimo takas pirmame aukšte yra matomas iš aukštesnių lygių, klasėse – langai nuo grindų iki lubų, net chemijos kabinetuose esantys dūmų gaubtai permatomi, todėl koridoriumi einantys žmonės gali stebėti vykstančius eksperimentus.
Jacquemus parduotuvės LONDONE IR PARYŽIUJE
2022 metais atidarytų prancūzų mados prekės ženklo Jacquemus parduotuvių Londone ir Paryžiuje projektavimas prasidėjo nuo idėjos išbandyti vienos rūšies medžiagos galimybes. Medžiagos pasirinktos proceso pradžioje, o projektuojant vadovautasi erdvės forma, nes visos trys parduotuvės įsikūrusios jau veikiančiuose, žymiuose prekybos centruose: Paryžiuje – Galeries Lafayette, Londone Harvey Nichols ir Selfridges.
Londone Jacquemus interjerams suteiktas ryškus Provanso charakteris, kuriant aliuziją į prekės ženklo kilmę. Parduotuvė Harvey Nichols prekybos centre yra tarsi iškalta iš kalkakmenio, o Selfridges parduotuvė – iš terakrudos. Šios abi statybinės medžiagos yra tradicinės, naudotos senojoje architektūroje Provanse, tad lankytojas susižavi netikėtu jų panaudojimu erdvėje, bet neišvirsta iš netikėtumo. O štai Paryžiaus Galeries Lafayette parduotuvėje medžiagos pasirinkimas labiau nustebina – sienos, durys, matavimosi patalpos ir ekspozicijos elementai apmušti baltomis pagalvėlėmis. Taip Jacquemus interjeras sukuria namų erdvės lengvumo ir patogumo aktyvios universalinės parduotuvės atmosferoje.
Vyriausybės pastatas HAGOJE, NYDERLANDUOSE
Rijnstraat 8 – tai vienas didžiausių vyriausybės pastatų Hagoje, kur įsikūrusios Nyderlandų valdžios institucijos. Nuo 1992 metų stovintį pastatą prieš kelerius metus nuspręsta atnaujinti, sukurti modernią ir efektyvią darbo aplinką vyriausybės tarnautojams. Procesui vadovavusi Van Loon pasirūpino ne tik šiomis funkcijomis, bet ir atrado naują 100 tūkst. kv. m. pastato ryšį su miestu. Vizualiai – per stiklinį fasadą, funkciškai – per pastato ertmėmis besitęsiančius pėsčiųjų takus, kurie tapo tarsi viešąja aikšte.
2017 metais baigtame pertvarkyti Rijnstraat 8 buvo pasiekta pusiausvyra tarp 1993 metais Jano Hoogstado sukurto originalaus projekto ir pastato atnaujinimo ateities reikmėms. Nors rekonstruojant net penktadalis senojo pastato buvo nugriauta, 99,7 procento medžiagų panaudota iš naujo. Energijos suvartojimas gerokai sumažintas sudėjus trigubą stiklą, įrengus saulės modulius, LED šviestuvus ir šilumos bei šalčio saugyklą.
Projektai pakeliui
Šiuo metu Van Loon dirba prie Factory International – įspūdingos septynių tūkstančių žiūrovų salės Mančesteryje, kuri bus skirta scenos menams, taip pat Kaufhaus des Westens (KaDeWe) Berlyne – didžiausios Europoje universalinės parduotuvės, Lamarr – naujos universalinės parduotuvės Vienoje, Palais de Justice Lilyje ir Les Galets – naujo pastato Monpeljė, Prancūzijoje.
Nuotraukos: Kristian Ridder-Nielsen, Richard John Seymour, Killian O’Sullivan, Benoit Florenćon, Delfino Sisto Legnani, Marco Cappelletti
