Tausodamos energijos kaštus įmonės turėtų pasirūpinti pastatų technologinių procesų ir inžinerinių sistemų patikra. Energetikos ekspertų požiūriu, tai itin svarbu norint efektyviai naudoti energiją ir, vykdant šalies įsipareigojimus, mažinti bendrą Lietuvoje vartojamą energijos kiekį.
Apie tai, kokią naudą verslas gauna investuodamas į energijos taupymo sprendimus, kalbamės su „City Service Engineering“ Energijos taupymo grupės vadovu Šarūnu Šetiku.
Būtina nuolatinė kontrolė
Š. Šetikas sako, kad pastatuose diegiamos pastatų valdymo sistemos (BMS), apskaitos nuskaitymo ir kitos sistemos populiarėja, tačiau per maža jas įdiegti – joms reikia ir profesionalų priežiūros bei nuolatinio darbo. Vienas iš būdų sekti energijos vartojimą – diegti monitoringo sistemas.
„Mechanizmai nuolat genda – tai natūralu. Tačiau net ir naujai įdiegti įrenginiai ne visada garantuoja norimą efektą. Ypač jei jų kontrolei objekte neskiriama pakankamai dėmesio. Viename iš savo prižiūrimų prekybos centrų neseniai turėjome atvejį, kai automatiniai valdymo įrenginiai veikė nepriekaištingai, bet šylant orams šilumos suvartojimas objekte nemažėjo. Kadangi objekte įdiegta monitoringo sistema, labai greitai pamatėme ir užkirtome kelią nuostoliams. Nuvykę į objektą identifikavome įrangos – šilumos skaitiklio – gedimą ir problemą pašalinome. Taigi vien automatine įranga pasikliauti negalima. Ji – energetikų kompetencijos įrankis“, – teigia Š. Šetikas.
Anot jo, pasitaiko atvejų, kai brangius įrenginius savarankiškai įsidiegusios gamyklos rezultatų nepasiekia ir investiciją laiko nepasiteisinusią: „Iš patirties žinome, kad dažniausiai tai nėra tiesa, ir abejojantiesiems įrangos galingumais rekomenduojame atlikti auditą, patikrinti automatines nuostatas bei jų ir projektinių sprendinių atitikimą. Dažnai problemas randame būtent nustatymuose.“
Taupymo potencialas – pastatuose
Pastatų energinė apkrova itin priklauso ir nuo juose vykdomos veiklos. Dėl to neretai klientams reikia siūlyti individualiai pagal naudojamą įrangą pritaikytus sprendimus. Vienas tokių – naktiniai matavimai, atskleidžiantys, kurie naktį veikiantys įrenginiai veikia be reikalo ar neefektyviai. „Į automatikos valdymo prietaisus įvedami grafikai, pagal kuriuos numatytu metu išsijungia atitinkamos sistemos, pavyzdžiui, vėdinimas, šildymas, apšvietimas ir kt.“, – vardija grupės vadovas. Neretai pasitaiko, kad būtent naktiniai matavimai atskleidžia įrangos gedimus ar net įmonių neūkiškumą, kai įrenginiai veikia visą parą.
Teiginį, kad tinkamai diegiant energinio efektyvumo priemones pastatuose galima suvartoti perpus mažiau energijos, anot Š. Šetiko, įmonės specialistai ne kartą patvirtino. „Tai rodo, kad visuomenė ir net verslas turi ir gali susiimti, įdėję pastangų tausoti energijos išteklius. Verslas, pramonė ir viešasis sektorius vartojamai energijai daro didelę įtaką. Vien pastatuose jos suvartojama 42 % nuo viso kiekio, arba už 2,3 mlrd. eurų per metus. Todėl, vykdydami Europos Sąjungos įsipareigojimus, energijos suvartojimą sumažinti bent 1,5 % per metus, turime atsigręžti į pastatus, ką ir skatiname daryti savo klientus“, – teigia Š. Šetikas.
Po auditų būtinos priemonės
Pastaraisiais metais įmonė itin daug dėmesio skiria klientų apie energinių auditų naudą švietimui. Mat Valstybinė energetikos inspekcija pernai įpareigojo visas dideles įmones pastatuose atlikti privalomuosius auditus. Jie atliekami pagal Energetikos agentūros parengtą metodiką. Tenka apgailestauti, kad dalis įmonių tokius auditus atlieka formaliai ir realaus taupymo nesiima. Anot Š. Šetiko, tai ir auditorių atsainumas. „Mes siekiame, kad klientai iš tikrųjų taupytų ir, be abejo, tausotų gamtos išteklius. Suprantama, kad dauguma prioritetą teikia investicijoms į tiesioginę veiklą, o ne į pastato būklės gerinimą. Todėl mes dažnai siūlome abipusį susitarimą: į priemones kliento objekte investuojame mes, o klientai atsiskaito iš už energiją sutaupytų lėšų“, – pasakoja Š. Šetikas.
Nemažai įmonių savanoriškai siekia energinio efektyvumo. Joms „City Service Engineering“ siūlo paprastesnius apžvalginius auditus. „Vieno vizito metu identifikuojame neefektyvius sprendimus, suformuojame ataskaitą ir įvardijame priemones tiems sprendimams įgyvendinti“, – sako pašnekovas.
Pasak Š. Šetiko, į Lietuvą ateina populiarėjanti pastatų sertifikavimo (LEED, BREEAM) tendencija. Sertifikatus įgiję pastatai ne tik liudija apie draugiškumą aplinkai, bet ir įsipareigoja vykdyti specifines valdymo įrangos patikras ir bandymus. Tokie sertifikatai pasaulyje tampa norma, nes privalomi atlikti inžinerinių sistemų priežiūros veiksmai garantuoja energinį efektyvumą.
„Lietuvoje pastatų efektyvumo problema taip pat turi tapti prioritetinė, nes senos statybos objektai be profesionalų priežiūros neštų nuostolius, o naujuose objektuose siekiama atitikti naujausius vakarietiškus standartus. Taigi abiem atvejais verslo ir pramonės pastatų valdytojai bei naudotojai pamažu tampa sąmoningi energijos tausojimo klausimais“, – įsitikinęs Š. Šetikas.
