Statybos rangos sutartyje nustačius fiksuotą kainą, įstatymas nenumato galimybės nei ją didinti, nei mažinti. Tai imperatyvioji įstatymo nuostata, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai sudarant rangos sutartį nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Tai ypač aktualu šalims rangos sutartį sudarant viešųjų pirkimų būdu, kai pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tas sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šiame įstatyme nustatyti viešųjų pirkimų principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes priimtiniausiu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Fiksuotos kainos keitimas vykdant prievoles galimas tik išimtiniais atvejais, kai kainos keitimą lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.653 str. 6 d.) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 str. 4 d. ir 6.685 straipsnyje. CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, pavyzdžiui, iš esmės padidėjusi sutarties įvykdymo kaina dėl rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kainos esminio padidėjimo, kurio rangovas negalėjo numatyti sudarydamas rangos sutartį. Tokia situacija susiklosto tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. atliekami numatyti, o ne papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų. Kitu atveju kainos padidinimo galimybė numatyta tada, kai toks poreikis atsiranda statybos metu rangovui padarius išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus.
Statybos darbų vykdymo procese poreikis atlikti papildomus darbus atsiranda dažnai. Papildomi darbai – sutartyje, normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti, bet tiesiogiai su sutartyje numatytais darbais susiję ir būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti) darbai. Galimybė pakeisti fiksuotą rangos sutarties kainą, esant papildomų darbų atlikimo poreikiui, priklauso nuo to, ar rangovas yra prisiėmęs tokių papildomų darbų atsiradimo riziką, ar ne. Pirmuoju atveju, kai rangovas sutartimi yra aiškiai prisiėmęs papildomų darbų atsiradimo riziką, tokie darbai privalo būti atlikti nekeičiant rangos sutartyje nustatytos fiksuotos kainos. Tokia situacija gali susiklostyti, kai rangos sutartimi perkami ne tik statybos, bet ir projektavimo darbai. Tokiu atveju konkretūs atliktini darbai ir jų kiekiai paaiškėja, atlikus projektavimo darbus ir pagal projektavimo rezultatus rangovui pasiūlius fiksuotą darbų atlikimo kainą. Ji negali būti keičiama dėl projektavimo netikslumų darbų, jų kiekių atžvilgiu ar klaidų, už kurias kaip projekto rengėjas atsakingas rangovas. Statybos darbų nustatymas ir darbų kainos pateikimas, atsižvelgiant į nustatytus darbus bei jų apimtį, atliekamas rangovo rizika.
Kitu atveju, kai rangovas nėra sutartimi aiškiai prisiėmęs papildomų darbų atsiradimo rizikos arba jo rangos sutartimi įsipareigojami atlikti darbai neapima projektavimo darbų, įstatymas numato aiškias taisykles, kaip turi elgtis rangovas, nustatęs, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą. Tokiu atveju rangovas privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje numatytą terminą (jeigu terminas sutartyje nenumatytas – per protingą terminą), rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Vertinant, koks terminas laikomas protingu, atsižvelgiama į darbų atlikimo terminus, sutarties galiojimo laiką, šalių tarpusavio praktiką.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas laiku pranešti ir įspėti užsakovą apie atsiradusį papildomų darbų poreikį reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti, ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus ar jau atlikus. Rangovas, neįvykdęs nurodytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas. Jei rangovas atliko papildomus darbus, nepranešęs užsakovui arba nelaukęs užsakovo sprendimo, ir neįrodo buvusios realios grėsmės objektui, teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad tokiu atveju rangovas veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti apmokėjimo už papildomus darbus.
Tokios pozicijos laikomasi ir tuomet, kai papildomų darbų poreikis atsiranda dėl techninio projekto klaidų. Teismų praktikoje nurodoma, kad, nustatęstechninio projekto trūkumus darbo projekto rengimo metu ir manydamas, kad projekto korekcija nepatenka į jo sutartimi sulygtus darbo projekto rengimo darbus bei yra nulemta trečiosios šalies netinkamo įsipareigojimų vykdymo, rangovas privalo kreiptis į užsakovądėl atitinkamos korektūros techniniame projekte, kurią neatlygintinai turėtų atlikti projektą rengusi trečioji šalis. Rengdamas darbo projektą, rangovas turi teisę savo sąskaita atlikti reikiamas korekcijas, neprieštaraujančias teisės aktų nuostatoms, tačiau, nusprendęs šias korekcijas atlikti savarankiškai darbo projekto rengimo metu, rangovas tai privalo atlikti nedidindamas sutartyje numatytos darbo projekto rengimo kainos.
Apibendrinant reiktų pabrėžti, kad fiksuotos sutartinės kainos keitimas galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais, kurių aplinkybes privalo įrodyti rangovas, laikydamasis įstatyme nustatytos kainos keitimo tvarkos, o jos nesilaikymas lemia griežtus padarinius – papildomų darbų atlikimą savo rizika ir lėšomis. Todėl ir užsakovas, siūlydamas statybos rangos sutartį sudaryti už fiksuotą kainą, turi atsižvelgti į tai, kad rangovas dėl didesnės prisiimamos rizikos, įrodinėjimo naštos ir griežtos sutartinės kainos keitimo tvarkos gali pasiūlyti didesnę kainą, nei įprasta.
