Šiandien Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad už 1,5 mln. eurų perka pirmuosius 5 elektrinius autobusus. Elektros transporto priemonių rinka Europoje auga sparčiau už kitas transporto priemones ir per pastaruosius dvejus metus padidėjo daugiau nei 50 proc. Vis dėlto, kaimyninės Lenkijos pavyzdys rodo, kad būta ir karčios patirties.

Vilniaus miesto meras ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vadovas pasirašė sutartį su tiekėjų grupe, sudaryta iš UAB „TM Service“ ir autobusų gamintojo iš Turkijos „Karsan Otomotiv Sanayii ve Ticaret A. S.“

Planuojama, jog iki 2020 m. sostinės autobusų parkas pasipildys iš viso 135 naujais autobusais – 5 elektra varomais, 70 hibridinių (20 triašių ir 50 dviašių), 50 triašių suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų ir 10 mažos talpos dyzelinių autobusų.

Sostinės savivaldybės atstovai informuoja, kad važiuosiančiuose 88 kWh galingumo elektriniuose autobusuose bus sumontuoti varikliai, išvystantys 290 Nm sukimo momentą ir turintys dvigubas ličio jonų baterijas. Autobusų gamintojai kartu su kiekviena nauja elektrine viešojo transporto priemone pristatys ir įkrovimo įrenginius – autobusų traukos baterijos bus įkraunamos UAB „Vilniaus viešasis transportas“ patalpose. Be to, autobusuose bus sumontuotos standartinės Combo-2 (CCS) jungtys, kuriomis traukos baterijas mieste bus galima įkrauti nuo esančių elektrinių automobilių įkrovimo stotelių.
Kaip ir kituose sostinėse naujuose autobusuose, juose veiks nemokamas belaidis internetas, o savo išmaniuosius įrenginius keleiviai galės įkrauti pasinaudodami specialiomis USB jungtimis. 

Elektromobilizuojasi visas pasaulis

Didžiausia elektrinių autobusų koncentracija yra 25 metropolinėse zonose, kuriose elektrinių autobusų parkai kasmet pasipildo per 20 000 naujų elektros transporto priemonių: Londonas; Paryžius; Tokijas ir Kiotas; Amsterdamas; Bergenas ir Oslas; Stokholmas; Los Andželas, Niujorkas, San Diegas, San Franciskas, San Chosė ir Sietlas.

Tačiau lydere išlieka Kinija. Kinijos elektrinių autobusų gamintojų asociacija skaičiuoja, kad  2015-aisiais, palyginti su 2014-aisiais elektrinių autobusų buvo nupirkta 160 proc. daugiau ir siekia 80 tūkst. Todėl, tikimasi, kad 2020 m. elektriniai autobusai sudarys apie 70 proc. visų Kinijoje eksploatuojamų miestų autobusų.

Europos komisija skaičiuoja, kad kasdien beveik 3,1 mln. gyventojų naudojasi elektrinėmis viešojo transporto priemonėmis. Visaip siekiama šį skaičių didinti. Štai, kaimyninės Lenkijos sostinėje Varšuvoje jau važinėja dešimt tokių elektrinių autobusų, Krokuvoje taip pat plečiamas viešojo transporto priemonių parkas ir planuojama, kad šiemet į gatves išriedės dar 20 naujų elektrinių „Solaris” autobusų. „Solaris” autobusai rieda ir mažesniuose Lenkijos miesteliuose. Štai Javožno mieste toks autobusas kasmet nuvažiuoja 120 tūkst. km. ir tai yra puikus rezultatas, lyginant, kad Kaune vidutiniškai vienas standartinis autobusas nuvažiuoja 117 tūkst. km.

Reikalauja kompleksinių sprendimų

Tačiau kaimynai neslepia, kad iš elektrinių autobusų „partijos” pasitaikė ir labai lepių, kurie nuvažiuoja nedaugiau 50 tūkst. km per metus. Tokios transporto priemonės yra dažniau remontuojamos, nei veža keleivius. Problema ir ta, kad garantinį autobuso aptarnavimą atlieka pats gamintojas, todėl jo remontas užtrunka ilgai, kartais net tris mėnesius. Kas aštuonerius metus reikia keisti elektrinio autobuso akumuliatorių, o tai kainuoja beveik pusę autobuso kainos (apie 200 tūkst. eurų).

„Kauno autobusų” pateiktais duomenimis, per dieną, dirbdamas dviem pamainomis, autobusas nuvažiuoja iki 361 km. Tai reiškia, kad elektrinis autobusas po kiekvienos pamainos turėtų grįžti į autobusų parką įkrauti akumuliatorius. Tai užtrunka apie 2–3 val. Tad kol nėra sukurta papildoma elektros įkrovimo stotelių infrastruktūra, sklandus viešojo transporto darbas su elektriniais autobusais būtų komplikuotas arba siekiant užtikrinti sklandų keleivių pervežimą, autobusų parkui reikėtų turėti beveik dvigubai daugiau autobusų negu jų yra dabar.

Kita vertus, retai kada užsimenama, kad Lenkijoje teko išspręsti ir papildomos infrastruktūros klausimus. Europos komisija taip pat pabrėžia, kad elektriniai autobusai neteršia oro, važiuoja tyliai ir pigiai, tačiau maksimalią naudą galima gauti tik užtikrinus įgyvendinamą infrastruktūros plėtrą.

„Įkrovimo infrastruktūros kūrimas yra pagrindinė varomoji jėga elektros transporto priemonių rinkos augimui. Taigi, norint plėsti elektros rinką, reikalingas išsamus politikos paketas“, – teigiama Europos komisijos pranešime.

Visapusiškos vietos lygmens politikos kryptys taip pat yra išskirtinis elektrinių transporto priemonių rinkų bruožas. Nors Pekinas ir Šanchajus turi unikalią  elektros transporto priemonių licencijavimo politiką, daugelis Kinijos, Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestų teikia didelių finansinių ir nefinansinių lengvatų tokių priemonių savininkams ir naudotojams, bendro standarto arba reglamentų dar nėra sukurta.