Medinės miesto architektūros muziejų šiandien galime pavadinti Užupio pelenės istorija. Šimtmečius skaičiuojants apleistas medinukas virto išskirtine medinės architektūros puošmena, pristatančia medinės miesto architektūros istoriją, dabartį ir ateitį.
„Vos prieš dvejus metus šis XIX a. pabaigoje statytas Polocko gatvės medinukas skaudino ir akis, ir širdį. Šiandien jį galime rodyti kaip pavyzdį – ko linkime elegantiškiems, bet jau tikrai didelio dėmesio laukiantiems Vilniaus medinės architektūros „senjorams“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
„Vilniaus vystymo kompanijos“ rūpesčiu medinis namas restauruotas ir iš esmės pritaikytas šiuolaikinio muziejaus veiklai – pakeisti supuvę sienų rąstai, sutvirtintos pastato konstrukcijos, uždengtas stogas, pastatytas priestatas-laiptinė, pritaikyta universaliam naudojimui. Šiuolaikines saugos ir inžinerines sistemas pavyko įdiegti išsaugant vertingąsias kultūros paveldo objekto savybes.
Restauruojant pastatą buvo išsaugoti autentiški architektūriniai elementai ir konstrukcijos – langai su langinėmis, durys, pertvaros, grindys antrame aukšte, medžio drožiniai, įvairūs pastato apdailos elementai, papjė mašė rozetė (tai XVIII-XIX a. išpopuliarėjęs dekoravimo būdas, kai iš popieriaus masės ir klijų yra formuojamos pastato interjero apdailos detalės).
„Medinės architektūros restauravimas turi savų subtilybių, viskas atliekama tradicinėmis priemonėmis – kruopščiai, meistrų rankomis. Prie šio vertingo objekto dirbo Lietuvoje ypač vertinamos medžio meistrų ir polichromijos restauratorių komandos. Retai pasitaiko, kad poros šimtų metų polichrominė apdaila išliktų mediniuose namuose, tad mums ir paveldosaugininkams tai buvo tikras atradimas“, – sako „Vilniaus vystymo kompanijos“ projektų vadovas Bronislavas Kiela.
Medinis namas adresu Polocko g. 52 ilgą laiką buvo apleistas ir nenaudojamas, jo priežiūra rūpinosi Užupio bendruomenė. Visą savo gyvavimo laikotarpį, nuo 1876 m. iki okupacijos, pastato paskirtis buvo gyvenamoji: 1919–1944 metais name iš viso gyveno 118 nuomininkų, o apie paskutinį pastato savininką Joną Čepą liudija išlikusi autentiška rankų darbo medinė pastato adreso lentelė. Sovietmečiu pastatas taip pat buvo suskaidytas į butus ir apgyvendintas.
„Palėpėje rasta autentiškų buvusio namo savininko Jono Čepo asmeninių laiškų ir daiktų, rasta medžio rąste įstrigusi patrankos skeveldra, langinėje įstrigusi kulka, kieme atkastas skilęs šalmas. Šie istorinius įvykius liudijantys daiktai yra vertingi kaip muziejaus eksponatai, pasakojantys pastato gyventojų kasdienybės bei Vilniaus miesto istoriją,“ – sako Medinės miesto architektūros muziejaus vyr. fondų saugotoja Donata Armakauskaitė.
Vilniaus memorialinių muziejų direkcijai perduotą paveldo objektą restauravo UAB „Ekstra statyba“ kartu su „Vilniaus plano“ projektuotojais, medžio meistrų Sauliaus Sakalo ir Romo Valančio komandomis, polichromijos tyrėja Neringa Šarkauskaite – Šimkuviene bei Vytauto Dzindziliausko polichromijos restauratorių komanda. Pastato restauravimo projekto bendra vertė – apie 1,2 mln. Eur. Jis finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės ir ES fondų lėšomis.
