Koks, Jūsų požiūriu, bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?
Tai labai sudėtingas klausimas, ne vieną amžių kurstantis futuristų vaizduotę. Visai nesena istorija rodo, kad ateities miestus matėme kaip technikos mašinas, iš kurių išstumiamas žmogus: skraidantys automobiliai, robotai, susintetinta aplinka. Žiūrint iš šiandieninio taško, kai į mūsų aplinką jau glaudžiai integruotos technologijos, juntamas lakoniškumo, natūralumo ir grįžimo į gamtą poreikis. Technologijų teikiamam patogumui ieškoma atsvaros natūraliuose ir pirmykščiuose elementuose. Tad išmanusis miestas visų pirma turėtų būti aplinka, kurioje gyvenimo kokybę kuria lengvos, žalios ir labai patogios erdvės žmonėms.
Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur gimsta Jūsų originaliausios mintys?
Geriausias įkvėpimas yra tiesiog darbas. Kuo daugiau dirbi, tuo paprasčiau ir greičiau įveiki vis naujas užduotis ir iššūkius. Mūsų darbus labiausiai veikia su architektūra tiesiogiai nesusijusios temos – kartais tai istoriniai ar etnografiniai motyvai, išgirsti neįprasti pasakojimai, gamta ar humanitariniai mokslai, tokie kaip filosofija ar semantika. Mums labai svarbu į architektūrą įskiepyti emociją, pabrėžti vietos ir erdvės charakterį, kurti ryšį tarp projektuojamo objekto, aplinkos ir žmogaus.
Ar turite savo srities autoritetą, o gal artimą stilių ar kryptį? Į ką lygiuojatės kurdami?
Pradėję dirbti architektais skirtingose pasaulio ir Lietuvos įmonėse, jautėme įsigilinimo į esamą situaciją trūkumą. Įsigilinimo, kuris rastų ne tik gražiausią sprendimą, bet visapusiškai išanalizuotų ir pagrįstų, kodėl būtent toks kelias yra geriausias. Tad, pradėję dirbti savarankiškai, vis plačiau savo darbo procese siekiame architektūros per tyrimus. Projektuodami remiamės moksliniais straipsniais, istoriniais tyrimais, išmaniaisiais modeliavimo įrankiais, eksperimentais su medžiagomis. Mūsų komandos vertybinis pagrindas – tvarus požiūris į aplinkos formavimą, pasiūlant inovatyviausias metodikas, atliepiančias ne tik kliento, bet ir visuomenės lūkesčius. Nes gera architektūra turi supergalią mus susieti su istorija, atskleisti gamtos grožį, jaustis saugiai bei padėti mums visiems gyventi tvarioje, socialiai atsakingoje aplinkoje.
Kokiais savo darbais didžiuojatės?
Vienas pirmųjų mūsų komandos darbų – „Karklės atlasas“ (www.karklesatlasas.lt). Tai dviejų etapų Karklės kaimo ir Olandų kepurės raidos galimybių studija, kurią inicijavo nuostabi Karklės bendruomenė. Bendradarbiaujant su Klaipėdos rajono savivaldybe, Pajūrio regioniniu parku bei skirtingų sričių mokslininkais, buvo sukurtas unikalus atlasas, perteikęs Karklės identitetą. Džiaugiamės, kad atlase pasiūlytos idėjos po truputį tampa realybe. Esame įsipareigoję šiais metais parengti teritorijų informacinės sistemos projektą.
Kitas įdomus, tačiau kupinas profesinių iššūkių projektas – Klaipėdos senojo turgaus aikštės su prieigomis sutvarkymas. Didelė, šiuo metu gana apleista teritorija, į kurią sutelkta daug miesto ir visuomenės vilčių. Tikimės, kad sutvarkytas senasis turgus bus impulsas Klaipėdos senamiesčiui atgaivinti.
Šiuo metu taip pat rengiame Naujosios perkėlos Klaipėdoje pastato architektūrinę dalį. Kuriant pastato koncepciją, įkvėpimu tapo dviejų kontrastingų polių sandūra: industrinė uosto teritorija su kranais, didžiuliais laivais ir nepertraukiamu judėjimu bei trapūs Kuršių nerijos peizažai kitame krante. Šias ypatybes siekiame perteikti ir funkciniais sprendiniais, ir pastato išvaizda.
Gargždų miesto kvartalo projektiniuose pasiūlymuose ieškojome sprendinių, kaip sovietmečio daugiabučių kiemuose esančias bendrai naudojamas erdves pritaikyti dabartiniams gyventojų poreikiams, sukurti viešųjų ir privačių erdvių pojūtį. Skirtingų interesų derinimas, šiuolaikinių tendencijų įtraukimas bei taktiškas automobilių stovėjimo vietų integravimas buvo pagrindinės užduotys, kad teritorija taptų funkcionalia bendruomenės erdve, o gyventojai jaustųsi saugiai savo namų aplinkoje.
