Išmanieji keliai ne tik tausoja aplinką

Išmaniaisiais vadinami modernūs keliai, tiesiami sujungiant pažangias technologijas statybos, informacinių sistemų ir automobilių gamybos srityse. Taip siekiama sukurti bendrą susisiekimo keliais sistemą, kuri pagerintų žmonių gyvenimo kokybę, padidintų saugumą keliuose ir užtikrintų mažesnę žalą gamtai. Kuriant išmaniuosius kelius, orientuojamasi į bendrą eismo informacijos ir aplinkos ryšio technologiją, leidžiančią bet kuriuo metu ir bet kurioje kelių tinklo vietoje apsikeisti reikiama informacija. Be to, siekiama mažinti neigiamą poveikį aplinkai – plėtojamos aplinkai nekenkiančios kelių statybos ir tiesimo technologijos, naudojančios žaliąją energiją. Be naudos vairuotojams, išmanieji keliai tausoja aplinką. Tai puiki platforma atsinaujinantiems energijos šaltiniams panaudoti, pavyzdžiui, tuneliams apšviesti galima naudoti energiją, kaupiamą saulės baterijose ar vėjo jėgainėse.

Išmanieji keliai Nyderlanduose

Daano Roosegaarde’o idėja 2013 m. buvo pripažinta geriausia ateities koncepcija Nyderlanduose ir netruko sulaukti visuomenės dėmesio. Jo vadovaujama komanda, bendradarbiaudama su viena dažus gaminančia bendrove, sukūrė įkraunamuosius dažus, kurie dieną įsikrauna nuo saulės spindulių. Sukauptos energijos pakanka dešimčiai valandų tamsiuoju paros metu. Tokiais dažais ne tik perpiešiamos eismo juostos, bet ir ant asfalto atsiranda snaigių, kurios pradeda šviesti esant minusinei lauko temperatūrai ir taip įspėja apie slidžią kelio dangą.

Pirmuosiuose keliuose šimtuose metrų naujoji kelio technologija įdiegta Brabanto provincijoje 2013 m. viduryje. Vėliau prie įmantrios sistemos padarytos atskiros eismo juostos elektromobiliams, kuriomis važiuodami jie įsikrauna, o kai kelyje nėra automobilių, galima išjungti visas šviesas. Visomis šiomis idėjomis domisi daugybė užsienio šalių, ypač Indija. 

Numatytos plėtros perspektyvos 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas sako, kad, kalbėdami apie išmaniuosius automobilius, esame priversti kalbėti ir apie išmaniuosius kelius, skirtus naujoviškiems automobiliams. Pasak jo, eismo saugumu labiausiai rūpinamasi žiemą, kai vairavimo sąlygos tampa daug sudėtingesnės. Automatinės kelių oro sąlygų (KOS) informacinės stotelės stebi kelio dangos ir oro temperatūrą, matomumą, kritulius, vėjo greitį, nustato rasos tašką ir kitus svarbius parametrus. Būtent jų rodmenys padeda prognozuoti situaciją kelyje ir laiku ja pasirūpinti. 2011 m. Lietuvoje įsteigtas Eismo informacijos centras sukūrė programėlę išmaniesiems telefonams „Eismo informacija“, kurioje vairuotojai gali sužinoti apie eismo apribojimus keliuose, taisomus kelius ir numatomas oro sąlygas. Dar viena naujovė Lietuvos keliuose – sistema su patikros vartais, turinčiais įdiegtas stebėjimo kameras, lazerinius skaitytuvus, svėrimo ir transporto skaičiavimo jutiklius. Tai padės nustatyti pažeidėjus ir juos sudrausminti.

V. Puodžiukui patikėta vadovauti Europos kelių direktorių konferencijos (angl. Conference of European Directors of Roads, CEDR) darbo grupei S7 „Europos kelių direktorių pozicija kelių klausimu“. Darbo grupė numatė Europos kelių transporto ir kelių tinklo plėtros perspektyvas 20 metų laikotarpiui ir iškėlė uždavinius nacionalinėms kelių administracijoms, įskaitant ir Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos.

Pavyzdinis išmaniųjų kelių projektas 

Pietų Korėjoje jau įgyvendinamas pavyzdinis išmaniųjų kelių projektas – tiesiamas bandomasis ruožas, kurį planuojama baigti 2017 metais. Naujoje infrastruktūroje sujungiami saugumo, patogumo ir patikimumo aspektai. Šalia kelio įdiegti jutikliai fiksuoja oro sąlygų pokyčius – lietų, rūką, sniegą ar stiprų vėją – ir siunčia informaciją tiesiai vairuotojui į automobilį. Informaciją apie eismo trikdžius (spūstis ar avarijas) vairuotojui perduoda kelią stebintys įrenginiai. Jie nurodo, kurį kelią geriausia pasirinkti, kad būtų galima išvengti nesklandumų. Taip reguliuojamas automobilių srautas, nes sistemoje pokyčiai įvertinami realiuoju laiku ir išvengiama naujų spūsčių susidarymo avarijos aplenkimo vietoje. Be to, šie įrenginiai sudaro galimybę susimokėti kelių naudotojo mokestį nesustojant ir netgi nemažinant greičio – įvažiavus į tam tikrą kelio ruožą sistema pati automatiškai gali nuskaityti reikiamą mokestį. Pagrindinė išmaniųjų kelių funkcija – užtikrinti saugų eismą, todėl kelio pakraščiuose diegiami jutikliai. Šie jutikliai, reaguodami su specialia automobilyje esančia įranga, neleidžia jam išvažiuoti už eismo juostos ribų. Ši prevencinė priemonė labai praverčia vairuojant naktį, kai padidėja tikimybė užmigti prie vairo. Automobilyje esanti įranga, sąveikaudama su kelyje esančiais detektoriais ir radarais, perduodančiais informaciją į automobilį, gali reguliuoti transporto priemonės greitį ir netgi padėti aplenkti atsiradusias kliūtis ar lėtesnius automobilius. Modernios technologijos leidžia ne tik rinkti informaciją iš aplinkos, bet ir tirti automobilio darbo režimo rodiklius – stebėti važiavimo greitį, degalų sąnaudų efektyvumą ir anglies dvideginio išmetimą. Jeigu transporto priemonė viršija leistinas normas, ji stabdoma ir vairuotojas įspėjamas arba baudžiamas už pakartotinius pažeidimus. 

Lietuvos keliai papildomi įvairiomis sistemomis

Lietuvos automobilių kelių direkcijos laikinasis vadovas Egidijus Skrodenis sako, kad šiuo metu mokslininkai pasaulyje diegia eksperimentinius išmaniuosius kelius, tokius kaip plastikinis asfaltas ar saulės baterijos. Lietuvoje labiau vyrauja įprasti keliai, papildyti įvairiomis sistemomis, davikliais ir kitais priedais. Mūsų šalyje šia kryptimi daroma nemažai: diegiamos intelektinės transporto sistemos, padedančios vairuotojams geriau, saugiau ir greičiau pasiekti kelionės tikslą. Toks daviklis įrengtas Klaipėdos Jakų žiede, jis padeda vairuotojams susiorientuoti. Daviklis valdomas iš Eismo informacijos centro, įsikūrusio Lietuvos automobilių kelių direkcijoje. Atsižvelgiant į oro sąlygas, informuojama apie didinamą arba mažinamą greitį. 

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo informacijos ir valdymo skyriaus inžinieriaus Pauliaus Bautrėno, Lietuvoje šiuo metu diegiama per 300 naujų eismo intensyvumo skaitiklių, veikiančių indukciniu ir radariniu principu bei leisiančių realiuoju laiku tiksliau įvertinti ir apskaičiuoti transporto srauto intensyvumą, aptikti susidarančias spūstis. Be to, įrengiami kintamos informacijos ženklai, skirti eismo saugai užtikrinti kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 100-ajame kilometre ir A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai septintajame kilometre. Atliekama ir kitų darbų: baigiama diegti viešojo transporto maršrutų informacinė sistema, teiksianti visų Lietuvos viešojo transporto rūšių – kelių, oro, vandens ir geležinkelių – kelionių informaciją, todėl kiekvienas galės suplanuoti savo kelionę nuo pradinio iki galutinio taško. Sistema leis ne tik tiksliai suplanuoti keliones, nuolat stebėti maršruto informaciją, bet ir matyti papildomų paslaugų ar pastabų apie galimus pokyčius. Be to, plečiama ir modernizuojama valstybinės reikšmės kelių eismo informacinė sistema, didėja eismo stebėjimo kamerų tinklas – papildomai bus įrengta dar 150 kamerų. 
P. Bautrėnas sako, kad dabar taikomos šios naujausios technologijos: mobilieji slidumo matuokliai, leidžiantys neinvaziniu būdu nustatyti kelio atkarpos dangos būklę (sausa, ledas, sniegas ir pan.), kelio dangos sukibimo koeficientą ir vandens sluoksnio storį ant kelio dangos; taip pat kintamos informacijos greičio ribojimo ženklai Jakų žiede prie Klaipėdos. KOS stotelėse naudojami naujausi ir tiksliausi neinvaziniai kelio dangos būklės ir temperatūros nuotoliniai jutikliai. Naudojami patikimiausi optiniai esamų orų ar matomumo vidurkio ir ultragarsiai vėjo krypties bei greičio jutikliai.

Ateityje planuojama įrengti svėrimą judant (angl. weight in motion, WIM), vidutinio greičio kontrolę, valstybinių numerių atpažinimo: techninės apžiūros patikros, ieškomų transporto priemonių nustatymo, greičio valdymo sistemą, naudojant kintamos informacijos ženklus kelio A1 atkarpoje Vilnius–Kaunas.

Šiuo metu šalia valstybinės reikšmės kelių pastatytos 107 automatinės KOS stotelės, iš jų duomenys renkami į valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą. KOS stotelėse sumontuoti jutikliai, matuojantys kelių būklei ir eismo sąlygoms nustatyti reikalingą informaciją: kelio dangos paviršiaus ir oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, rasos tašką, vėjo kryptį, greitį ir gūsius, kritulių stiprumą ir tipą, matomumą, kelio dangos būklę, kelio konstrukcijos įšalo gylį ir kt. Sistemoje kaupiami ir vaizdo duomenys, renkami iš KOS stotelėse įrengtų ir papildomai pastatytų 300 vaizdo kamerų.

Apie valstybinės reikšmės keliuose susidarančias spūstis informacija renkama eismo intensyvumo skaitikliais. Šiuo metu jų yra 65, tačiau ateityje šis skaičius bus didesnis nei 300. Skaitikliai nustato kiekvienos transporto priemonės tipą, judėjimo greitį ir atsilikimą nuo priekyje esančios kitos transporto priemonės. Pagal šiuos parametrus apskaičiuojamas transporto srauto intensyvumas.