„Apšvietimas yra labai svarbi mūsų gyvenamųjų būstų ir visuomeninių pastatų architektūros dalis. Ir net kalbant apie dirbtinį apšvietimą natūralaus apšvietimo svarbos pamiršti negalima, – sako Andrius Kleiza. – Juk žmogus geriausiai jaučiasi esant natūraliam apšvietimui, tad ir dirbtinę šviesą reikia kurti taip, kad ji būtų kuo artimesnė natūraliai saulės šviesai.“
Pasak pašnekovo, šiuolaikinės išmaniosios apšvietimo valdymo sistemos leidžia kontroliuoti šias abi šviesos rūšis – ir natūralią, ir dirbtinę. Vienu atveju dirbtinis apšvietimas gali papildyti natūralią šviesą. Kitu – šviesos valdymo sistemos architektui tampa įrankiu, suteikiančiu galimybių kurti įvairius šviesos žaismo derinius, scenarijus, o taip kontroliuojamas apšvietimas pakelia jį į daug aukštesnį lygį ir atveria naujų galimybių modeliuoti erdvę. Juk tik dėl tam tikro architektų panaudoto, suplanuoto apšvietimo patalpas dažnai matome net ne tokias, kokios jos yra, o tokias, kokios jos buvo sukurtos pasitelkus apšvietimą. Tinkamai parinktas apšvietimas, ypač jei jis dar ir suderintas su, tarkime, sienų spalvomis, erdvę gali mažinti ir plėsti, tam tikrus kampus namuose parinkus šviesą galima paslėpti arba, priešingai, išryškinti ir t. t.
„Architektai šviesą naudoja labai įvairiai. Apšvietimas gali būti bendrasis arba paslėptas, šviesa gali būti naudojama kaip akcentas ar net dekoracija, – sako A. Kleiza. – Namuose įdiegę išmaniąsias šviesos valdymo sistemas galime keisti šviesos paskirtį ir kurti skirtingas nuotaikas. Pavyzdžiui, jei norime vakarinio apšvietimo scenarijaus, bendrasis apšvietimas turėtų būti pritemdomas, paliekama ar paryškinama šviesa ant stalo ir keli pasirinkti akcentai kambaryje. Visai kitoks apšvietimo scenarijus pageidautinas ryte, vos pabudus, kai norisi daugiau šviesos, – tuomet įjungiama daugiau bendrojo apšvietimo arba, atsižvelgiant į oro sąlygas, į patalpas įleidžiama natūralios dienos šviesos. Taigi, turėdami vienoje patalpoje tuos pačius šviestuvus, galime modeliuoti labai daug skirtingų nuotaikų, šviesos panaudojimo situacijų.“
Su automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo ir techninės priežiūros centru „Jung Vilnius“ bendradarbiaujantis
A. Kleiza atkreipia dėmesį ne tik į patalpų vidaus apšvietimą, bet ir į lauko bei vidaus apšvietimo sąsajas: „Dažniausiai vakare įjungus šviesą viduje langai tampa veidrodžiais, lauko nebematome, ir namie pasidaro nebejauku. O įsidiegus „Jung“ apšvietimo valdymo sistemas šviesa labai gražiai iš kambario pereina į lauką – susidaro bendros visumos įspūdis.“ Šviesos valdymo sistemos leidžia improvizuoti ir šviesos spalva, kuri gali būti kintanti arba išlikti ta pati. Šviesa gali būti ir mokomojo pobūdžio, pavyzdžiui, mokyti taupyti, kuomet pasikeitusi šviesos spalva galėtų būti signalu apie įjungtą ypač didelį elektros prietaisų skaičių. Šviesa – tai ir saugumas, mat automatizuotomis apšvietimo valdymo sistemomis galima imituoti veiklą namuose net ir tada, kai šeimininkų nėra namuose. O į judesius reaguojantis apšvietimas tamsiu paros metu gali apsaugoti ir nuo nelaimingo žingsnio.
„Išmaniosios apšvietimo valdymo sistemos daugiausia populiarėja nuosavuose namuose, – pastebi „Jung Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis. – Jos ypač naudingos tada, kai yra daug veikiančių ir tarpusavyje sąveikaujančių sistemų, kurios turi dirbti darniai ir efektyviai. „Jung“ valdymo sistemos ir valdikliai palengvina visos pastatų automatikos programavimą, valdymą ir priežiūrą. Namuose neatsiras nei per daug valdymo pultelių, nei mygtukų. Viskas valdoma per vieną sistemą, o kartą suprogramavus – automatiškai, tad gyventojai gali tiesiog mėgautis išmaniojo apšvietimo teikiamais privalumais be papildomų pastangų.“
