Susitikime dalyvavo ne tik keturių konkurse dalyvaujančių aukštųjų mokyklų (KTU, VGTU, VDA, VTDK) studentai, bet ir visi konkurso partneriai bei miestų, kuriuose rengiami projektiniai pasiūlymai, merai: Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus ir Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, Šiaulių rajono savivaldybės Architektūros poskyrio vedėja Vilija Vaičekauskienė.
Žurnalo „Structum“ vyriausioji redaktorė Asta Geibūnienė pasveikino susirinkusiuosius ir pakvietė dar kartą pamąstyti, kas tas išmanusis miestas. Juk tikslaus išmaniojo miesto apibrėžimo nėra. Išmanumas suprantamas kaip išmanus mąstymas, išmaniosios technologijos, išmanieji valdymo būdai. Dažniausiai išmanusis miestas apibūdinamas kaip miestas, atitinkantis darnios plėtros kriterijus. Išmaniajame mieste stengiamasi optimaliai išnaudoti gamtinius, energetinius išteklius, diegti naujas pažangias technologijas, taip pat nekeičiant žmonijos poreikių sumažinti išteklių vartojimą. Išmanųjį miestą apibrėžia daugybė įvairių veiksnių, tokių kaip inovatyvi aplinka, verslūs gyventojai, socialinių ir viešųjų paslaugų pasiekiamumas, gerai išvystyta infrastruktūra. Taip pat labai svarbūs išmaniojo miesto požymiai yra aplinka bei patrauklios gyvenimo sąlygos.
„Todėl nieko nuostabaus, kad ir mūsų konkurso dėmesio centre Vyriausybės patvirtinta nacionalinės pažangos programa, kurios septinto prioriteto „Regioninė plėtra“ vienas iš uždavinių – spręsti tikslinėms teritorijoms būdingas problemas: konkurencingumą, patrauklumą, ekonominį augimą, plėtoti viešąją infrastruktūrą, skatinti išmaniųjų technologijų naudojimą ir kitus dalykus, taip didinant miestų investicinį patrauklumą. Ir tai padaryti mes patikėjome jums, išmaniai mąstantys studentai. Tai jūs, konkurso dalyviai – aukštųjų mokyklų studentų tarpdisciplininės komandos, turėsite autoritetingai vertinimo komisijai parengti išsamius bei motyvuotus projektinius pasiūlymus, kaip modernizuoti trijų savivaldybių – Elektrėnų, Kaišiadorių ir Šiaulių rajono Kuršėnų miesto –
tikslines teritorijas ar atskiras jų dalis. Tiesa, vieno stebuklingo recepto visiems Lietuvos miestams nėra. Jums teks atidžiai išnagrinėti kiekvieno jų problemas ir pritaikyti individualius sprendimus“, – sakė žurnalo vyriausioji redaktorė.
Suformuotos studentų grupės jau pasirinko po vieną iš trijų savivaldybių pateiktų tikslinių teritorijų, joje numatė sklypą ar teritorijos zoną, kuriai kuria detalizuotus projektinius pasiūlymus, atspindinčius miesto poreikius, finansines galimybes, realistiškus susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendinius. Studentams darbuose reikės panaudoti informacinių technologijų ir duomenų srautų potencialą ir į pasiūlymus motyvuotai įtraukti konkurso partnerių pateiktus produktus bei galimybes, siekiant pagerinti urbanistinę miesto erdvę ir miestiečiams skirtas paslaugas.
Iššūkis jiems bus ir tai, kad, ieškant visapusiškai motyvuotų ir realistiškų pasiūlymų, teks išmokti dirbti komandoje, derinti skirtingas kompetencijas. Tikslinėse teritorijose studentų projektuose planuojamos tokios priemonės: miestų traukos vietų sukūrimas ar atnaujinimas, gyvenamųjų rajonų kompleksiškas atnaujinimas, rekreacinių teritorijų sukūrimas ar atkūrimas, nenaudojamų objektų pritaikymas (konversija), bendruomenės siūloma vietos plėtra.
Po sveikinimo kalbos žurnalo „Structum“ rinkodaros ir projektų vadovė Simona Zapareckaitė, kuri konkurso metu bus tiesioginė grandis, jungianti visus dalyvius, pakvietė komandas pristatyti pasirinktų savivaldybių teritorijų projektinių pasiūlymų idėjas. Šio susitikimo metu susipažinome su Kaišiadorių ir Elektrėnų savivaldybių situacija bei galima ateitimi.
Daugiafunkcinį centrą Kaišiadorims!
Pirmieji į tribūną entuziastingai pakilo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) I grupės atstovai. Jie savo projekto idėjas nukreipė į Kaišiadorių miestą ir jo centre esančią tikslinę teritoriją. Studentų taikinyje – nebeveikiantis Kaišiadorių kino teatras. Jie išanalizavo situaciją ir jau apgalvojo, ką gali pasiūlyti, kaip šį pastatą paversti daugiafunkciu centru.
Kaišiadorių savivaldybė pageidauja, kad jame įsikurtų verslo inkubatorius, erdvės verslo startuoliams, bendruomenei, jaunimo ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms. O svarbiausia, kaip pabrėžė Kaišiadorių meras V. Tomkus, patalpos turi būti suplanuotos taip, kad erdvės būtų kuo lankstesnės, jas būtų galima nesunkiai pritaikyti prie kintančių poreikių, mat tikimasi, kad ateityje čia galėtų persikelti miesto muziejus.
Tokia pat užduotis – Kaišiadorių centre esančios tikslinės teritorijos analizė ir buvusio Kaišiadorių kino teatro konversijos į daugiafunkcį centrą projektinių pasiūlymų pateikimas – teko ir KTU II grupei, taip pat pristačiusiai savo viziją.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) studentų komandos, taip pat savo projektui pasirinkusios Kaišiadorių kino teatrą, atstovo teigimu, į jų komandą susibūrė vien būsimi statybininkai, tad ir į užduotį buvo pažvelgta kol kas per statybinę prizmę. Dalykiškai išanalizuotos visos pastato konstrukcinės ir inžinerinės bėdos. Priimtas sprendimas, kad būklė bloga ir viską reikia keisti. O kaipgi architektūra? Palauksime ir pamatysime.
Po to, kai diskusijos metu savo lūkesčius išdėstė ne tik Kaišiadorių meras, architektas, bet ir Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius, užduotis studentams tapo dar konkretesnė, bet, ar tai neapribos jų vaizduotės ir planų, paaiškės vėliau, vykstant konkursui.
Kurortiniai Elektrėnai? Prašom
Prie KTU auditorijos pakylos stojusi II VGTU grupė taip pat pasirinko esamą, bet neveikiantį objektą, tik jau kitame mieste – Elektrėnuose. Tai atrakcionų ir pramogų parkas (buvęs „Vaikų pasaulis“).
Elektrėnai laukia, kol ši erdvė taps investicijoms ir verslo plėtrai patrauklia viešąja teritorija, kurioje galėtų įsikurti kūrybinių industrijų centro pastatas ar net pastatų kompleksas. Savivaldybės planuose – išmontuoti buvusio atrakcionų parko įrenginius, sutvarkytoje teritorijoje įrengti inžinerinius tinklus, sutvarkyti kraštovaizdį ir želdynus, pataisyti esamus privažiavimus, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, mažosios architektūros elementus, sutvarkyti apšvietimą. Buvusio „Vaikų pasaulio“ teritorijoje turėtų atsirasti miesto lauko estrada ir kiti gyventojams patrauklūs pramogų objektai.
Užduotis tikrai plati ir nepaprasta, tad turimą medžiagą įvertinę VGTU studentai žvilgsnius nukreipė į Kinijos Šandongo provincijoje, Čingdao mieste, esantį vandens pramogų ir paslaugų centrą, o galimo pastato ar pastatų komplekso analogu pasirinko Crans-Montana (Šveicarija) įsikūrusį vandens sporto ir poilsio komplekso pastatą.
Būsimas naujasis Elektrėnų objektas ir aplinka KTU I grupės šviesioms galvoms siejasi su Lenkijoje, prie Poprocany ežero, atliktų darbų rezultatais ir su Hornsbergo paplūdimiu Švedijos sostinėje Stokholme, parkais Danijoje ir Australijoje.
Akivaizdu, kad abiem grupėms dar teks sugrįžti į realius Elektrėnus ir pasistengti, kad jų pasiūlymai suviliotų miesto valdžią.
Kadangi Vilniaus dailės akademijos (VDU) IV architektūros kurso bakalaurantės į aktyvią projektinę veiklą įsitrauks tik po Naujųjų metų, tad jų pasiūlymų Elektrėnams dar teks palaukti. Bet susitikime dalyvavusios merginos sakė jau nekantraujančios prisijungti prie išmaniojo miesto kūrimo.
Tarp vizijų ir realybės
Po pranešimų vyko audringa diskusija, aptarti įvairiausi klausimai su savivaldybėmis ir partneriais. Kaip įtraukti brangius įrenginius, suderintus su partneriais, jei riboja projekto finansinės lubos? Ir kodėl Elektrėnai iki šiol nevilioja į juos užsukti, o visi tik pralekia autostrada pro šalį? Nejaugi Kaišiadorims pakaks tik gražaus kino teatro, jei šalia liks nepatraukli aplinka? Tokie drąsūs ir kiti konkretesni klausimai sklandė KTU auditorijoje. Susitikime dalyvavusių įmonių – konkurso partnerių atstovai, susiskirstę į grupeles, negailėjo studentams konsultacijų.
Elektrėnų meras K. Vaitukaitis jau pernai, pirmame „Structum“ organizuojamo konkurso „Išmanusis miestas“ etape buvo vienas iš vertinimo komisijos narių, tad šiemet jau žino, kokių klaidų reikėtų vengti ir kokių pokyčių tikėtis: daugiau konkretumo ir konstruktyvumo –
tai leistų daug geriau matyti vizijas, jas būtų lengviau įvertinti. Paprašytas įvertinti pristatymus, jis neskubėjo teikti išvadų, nes išgirdo tik dar gana abstrakčias, nors ir patrauklias vizijas. Meras palinkėjo studentams, kad jie visgi siektų realaus požiūrio ir projektai taptų tokie, kuriuos savivaldybės tikrai norėtų ir galėtų įgyvendinti.
„Tikimės, kad studentų pasiūlymų sprendiniai ilguoju laikotarpiu turėtų nešti pajamas, prisidėti prie ekonominės aplinkos gerinimo, užimtumo didinimo, socialinių problemų sprendimo“, – tokia bendra susitikime dalyvavusių savivaldybių atstovų ir konkurso partnerių nuomonė.
Primename, kad konkurso pabaigoje komandų darbus vertins autoritetinga komisija. Tai žinomi architektai, urbanistai, universitetų dėstytojai, nekilnojamojo turto, statybų rinkos bei savivaldybių atstovai ir kt. Aukšti ir projektų vertinimo kriterijai:
– teritorijos atnaujinimo urbanistinės vizijos (idėjos) kokybė;
– darniosios urbanistikos principų įgyvendinimas;
– išmaniųjų technologijų panaudojimas;
– detalizuotos zonos sprendinių kokybė;
– sprendimų ekonominis pagrįstumas ir įgyvendinimo realumas.
