Konkursas „Išmanusis miestas 8“ įgauna vis didesnį pagreitį ir pradeda konkurso dalyvių pristatymo ciklą. Kiekviena komanda papasakojo, kad jas įkvepia, kaip įsivaizduoja ateities miestus. Antroji – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentė Emilija Mikelevičiūtė, pasirinkusi Kavaltrakio rajono teritoriją Raseiniuose.
– Koks bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?
– Įsivaizduodamas ateities miestą, dažniausiai žmogus pasakytų, kad jis būtų labai modernus ir pilnas futurizmo. Tačiau, mano nuomone, modernus miestas pirmiausia žvelgs į žmogų, jo poreikius, į geresnę gyvenimo kokybę. Miestuose atsiras daugiau žalumos, bus naudojamos ekologiškos ir patvarios medžiagos. Ateityje, toliau spartėjant gyvenimo tempui, didmiesčiuose bus ieškoma galimybių, kaip derinti darbą ir poilsį.
– Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniu? Ko iki „išmanumo“ trūksta Jūsų pasirinktai teritorijai?
–Miestą išmaniu paverčia daugybė dalykų: tvarumas, ekologiškumas, technologinės inovacijos, infrastruktūra, socialinių problemų sprendimas ir t. t. Tačiau labiausiai prie jo išmanumo prisideda mieste gyvenantys žmonės, turintys miesto plėtros viziją ir siekiantys ją įgyvendinti.
– Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur kyla originaliausios Jūsų mintys?
–Geriausias įkvėpimas yra darbas ir mokymasis iš klaidų. Kuo daugiau dirbi, tuo paprasčiau ir greičiau įveiki vis naujas užduotis ir iššūkius. Man labai svarbu per interjero dizainą perteikti emociją, pabrėžti vietos ir erdvės charakterį. Taip pat didelę įtaką kūrybai daro gamta ir kelionės. Gamtoje stengiuosi pamatyti detales, formas, slypintį grožį, kurį perteikiu projektuodama erdves.
Mane visados žavėjo architektės Zahos Hadid darbai. Z. Hadid nejaudino nei statinių vieta, nei kam nors nepritaikytos erdvės, pasak jos: „Architektūra nėra aptarnaujantis menas. Ji turi būti nepanaši į nieką, veikti gatvės gyvenimą, traukti žmones, keisti jų bendravimą. Per mano darbus visuomenė taps progresyvesnė, humaniškesnė.“
Jos pastatai išties neturi analogų, peržengia visas vizualias ir technines architektūros ribas. Z. Hadid kūriniuose netrūksta simpatijų kampuotam XX a. pradžios rusų avangardui.
– Kas Jus labiausiai sudomino pasirinktoje teritorijoje?
– Pasirinkau Raseinių teritoriją. Manau, kad šis pasirinkimas suteikia daugiausia laisvės siūlyti ne vien konkrečius sprendimus, bet ir alternatyvią koncepciją pasirinktai teritorijai, jos panaudojimui. Pasirinktoje teritorijoje gausu gamtinės aplinkos ir jos panaudojimo potencialo. Mano projekto tikslas – sukurti inovatyvias, patogias ir šiuolaikiškas erdves modulinių namų komplekse prieglobsčio ieškantiems žmonėms.
– Ar turite savo srities autoritetą, artimą stilių ar kryptį? Į ką lygiuojatės kurdami?
– Kūrybinėje veikloje nesivaikau greitų madų ar dizaino sprendimų, mano požiūrį ir nuostatas formuoja Lietuvoje, pasaulyje lyderiaujančios tendencijos ir principai. Nesu atradusi konkretaus stiliaus, su kiekvienu projektu stengiuosi išbandyti ką nors naujo, taip ieškodama artimiausios sau krypties, tačiau mane labai žavi zen bei „art deco“ interjero stiliai.
