Verslo ir studentų, architektų ir vystytojų platforma
Trečiojoje parodų salės fojė įsikūrusiame paviljone buvo galima ne tik atsikvėpti nuo parodos šurmulio, bet ir sužinoti apie projektą „Išmanusis miestas“, o jo pristatymo dieną pamatyti, kaip Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai siūlo gražinti ir gerinti Šiaulių, Ukmergės, Akmenės ir Jonavos rajonų savivaldybių erdves. Atmosferą stende kūrė sumaniai suprojektuoti, įvairaus dydžio stovintys bei nuo lubų nusileidžiantys, iš medžio plokščių sukurti kubai, dekoruoti gyvaisiais apželdinimo elementais – samanomis ir vijokliais. Vaizdžius studentų prisistatymus ir jų darbus stendo lankytojai galėjo stebėti per keturių metrų įstrižainės išmaniuosius ekranus. Visi šie sprendimai imitavo urbanistinės architektūros ir viešąsias zonas.
Stendas neliko neįvertintas „Įspūdingiausios „Restos“ ekspozicijos“ konkurso komisijos ir jos pirmininko Vilniaus dailės akademijos (VDA) Architektūros katedros vedėjo prof. Mariaus Šaliamoro. Specialistas išskyrė stendo idėją, įvertino gerą bendrovių „Structum projektai“ ir „Kubinis metras“ darbą. Ir nors ekspozicija nebuvo analizuojama kaip konkurso dalyvė, (organizatorių sutarimu prioritetas buvo suteiktas statybos, NT ir susijusio verslo bendrovėms), konkurso pirmininkas pabrėžė, kad tai tokia erdvė, pro kurią einantieji būtinai stabtels pasižvalgyti, pabendrauti, skirs susitikimą. Pasak prof. M. Šaliamoro, pateikta gera idėja, puikiai išpildytas jos sumanymas, taip pat stendo kūrėjai gebėjo rasti būdą, kaip nutiesti ryšį tarp verslo ir studentų, architektų ir vystytojų. O suteikdami šiems atstovams platformą, užėmė nesavanaudišką poziciją, parinko puikią vietą greta srautinio įėjimo.
Žingsniai į ateitį
„Structum projektai“ projektų ir marketingo vadovės asistentė Ieva Varnelytė susirinkusiesiems priminė konkurso tematiką ir esmę. Anot jos, konkursas organizuojamas įgyvendinti 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programos NPP 7 prioriteto „regioninė plėtra“ 2 (antro) tikslo „didinant teritorinę sanglaudą regionuose 1 (pirmą) uždavinį“. Spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas – didinti jų konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, skatinti jų ekonomikos augimą. Projektu siekiama suburti tarpdisciplinines komandas, parengti išsamius projektinius pasiūlymus vienai iš užduotyje įvardytų teritorijų.
Projekto sumanytoja I. Dutova pasidžiaugė, kad idėja sulaukia vis daugiau dėmesio ir palaikymo, padėkojo antrą kartą projekte dalyvaujančiai Šiaulių rajono savivaldybei ir pasveikino prisijungus Akmenės, Jonavos, Ukmergės rajonų savivaldybes. Vadovė tarė didelį ačiū partneriams, rėmėjams, kurie kartu su jaunimu intensyviai dirba, juos konsultuoja, teikia informaciją apie medžiagas, naujausias technologijas, daro viską, kad pasirinktose teritorijose dygtų ateities miesto kriterijus atitinkantys projektai. Ypač nuoširdžios padėkos iškeliavo drąsiems studentams. „Mums smagu, kad jauni žmonės gražina Lietuvą, kad jie ne įprastai gyvena šia diena, o tikrai ieško pasirinktos specializacijos pašaukimo, kas leidžia jaunam žmogui suvokti savo egzistenciją, rasti kūrybinę prasmę gyvenime. Taip siekiama psichologinės brandos, kaupiama patirtis, tobulėjama, puoselėjamas savas kraštas“, – kalbėjo projekto idėjinė sumanytoja.
„Išmaniojo miesto“ projekto vadovė Aurelija Ruželienė sakė, kad rengėjai ir dalyviai itin didžiuojasi, jog šiais metais jau trečius metus vykstantis projektas tapo Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ partneriais. A. Ruželienė pridūrė, kad tai verčia pasitempti, stengtis siekti tikslų. Ji pasidžiaugė, kad studentų komandų idėjos ir projektuojami statiniai, objektai gali padėti sprendžiant socialines problemas šalyje. Projekto vadovei Aurelijai Ruželienei antrino LR prezidentės patarėja Marija Dautartaitė, primindama, kad šalies vadovė kviečia susitelkti ir visiems kartu keisti socialinę situaciją Lietuvoje. Juk neužtenka socialinių darbuotojų, specialistų, policijos pareigūnų, medikų tam, kad 19 tūkst. rizikos šeimose augančių vaikų užaugtų sveiki ir laimingi, kad emocinę krizę patyrę žmonės rinktųsi gyvenimą, o ne savižudybę. „Teigiami jausmai suteikia mums jėgų proto galioms lavinti. Tik į ateitį sudėtos viltys gali palaikyti mus, kai tenka patirti neišvengiamų negandų“, – kalbėjo M. Dautartaitė.
Jaunimo ambicijos ir rezultatai vainikavo renginį
Studentų grupės, pasirinkusios po vieną iš keturių savivaldybių pateiktų tikslinių teritorijų, kūrė detalizuotus projektinius pasiūlymus, atspindinčius miesto poreikius, finansines galimybes, susisiekimo ir inžinerinius sprendinius. Studentai savo darbuose turėjo panaudoti informacinių technologijų srautą ir pasiūlymus motyvuotai integruoti konkurso partnerių pateiktus produktus. Renginio metu pasveikino ir jaunimo iniciatyva pasidžiaugė pagrindinis projekto partneris „FIMA Intelligent Engineering“ plėtros direktorius Vytautas Zinkevičius. „Manome, kad tai yra puikus paskatinimas jauniems žmonėms prisidėti prie šiuolaikinės infrastruktūros sukūrimo. Jie gauna puikią galimybę dalyvauti realiuose, gyvuose projektuose“, – kalbėjo V. Zinkevičius. Renginyje kartu dalyvavo ir architektai, inžinieriai, projektuotojai, inžinerinių sistemų kūrėjai ir rengėjai, naujausių išmaniųjų technologijų specialistai, akademikai, valstybinio sektoriaus ir verslo, rajonų savivaldybių atstovai, projekto partneriai. Savo, kaip dalyvių, patirtimi pasidalijo Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas, Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras bei Akmenės rajono mero patarėjas Tomas Martinaitis. Studentų komandos ne tik turėjo galimybę pabendrauti su projekto partneriais ir dalyvaujančių savivaldybių atstovais, bet taip pat pristatė ir savo komandas, pasirinktas teritorijas, nuveiktus darbus. Meras A. Bezaras sakė, kad tikįs projektu, jo nauda, tad dalyvauja jame jau antrus metus, ragino jungtis ir kitas savivaldybes. Šiaulių rajono savivaldybėje praėjusių metų studentų pasiūlymai jau įgyvendinami ir bus naudojami realybėje. T. Martinaitis ir R. Janickis pasidžiaugė, kad Akmenės ir Ukmergės rajonai tapo išmaniosios šeimos dalimi.
Įvairiatautės studentų komandos tapatybės ieškojo ne tik savo šalių ir Lietuvos kultūroje, istorijoje, emocijose, bet ir žvelgdami į pasaulinio lygio pavyzdžius. Girdėti, kurti, jausti ir mylėti savo šalį širdimi. Tokios mintys subūrė komandas. Analizes ir dalyvaujančių projekte savivaldybių modernizavimo idėjas renginio metu pristatė Vilniaus dailės akademijos, Kauno technologijos universiteto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, KTU meno kambario, VDA Kauno skyriaus, Klaipėdos valstybinės kolegijos, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai.
Jaunimas drąsiai žygiavo ant scenos ir gausiai susirinkusiems žiūrovams pasakojo, su kokiais iššūkiais susidūrė, kokiomis kūrybinėmis nuotaikomis gyveno, kaip sprendė iššūkius projektų kūrimo metu. „Jaunimas tam ir yra, kad stebintų, priešintųsi, kad būtų kitoks, tik taip galime keistis“, – apie daug žadančius, perspektyvius jaunuosius kūrėjus sakė projekto sumanytoja I. Dutova.
