500 ha sostinės teritorijoje, apimančioje Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių rajonus vyksta intensvyvūs lietaus nuotekų sistemų rekonstrukcijos darbai. Šis išskirtinis statybų projektas vykdomas taikant žaliosios infrastruktūros ir tvarios vandentvarkos principus.
Intensyvėjančios vandeningos liūtys miesto planuotojams ir inžinerinę infrastruktūrą prižiūrinčioms įmonėms pastarąjį dešimtmetį kelia daug rūpesčių. Įrengiant dviejų lygių sankryžą, lietaus nuotekų vamzdynas į esamą kolektorių buvo pajungtas pernelyg stačiu kampu, todėl didelių liūčių metu vanduo keičia kryptį, stabdo sklandų nutekėjimą, veržiasi per šulinio dangtį, liejasi Geležinio vilko gatvės važiuojamąja dalimi ir užtvindo žemiau esančią Žalgirio gatvę.
Sprendžiant šios teritorijos problemas pasirinktas tvarus lietaus nuotekų tvarkymo būdas – ne didinti esamus kolektoriaus pajėgumus, o dalį paviršinio vandens srauto nukreipti į naują akumuliacinį tvenkinį. Į jį pateks jau išvalytas vanduo, o pats tvenkinys ir jo prieigos bus pritaikytas gyventojų poilsiui. Toks būdas atitinka tvaraus urbanizmo kryptį ir teikia daugialypę naudą.
„Mastelis – įspūdingas, kasimo būdas – lygiai kaip ir metro, tik skersmuo mažesnis. O Šeškinė taps patrauklesniu rajonu dėl kelių priežasčių.
Po Ukmergės gatve, 10-20 metrų gylyje, Grinda kasa dviejų metrų skersmens tunelį lietaus nuotekoms iš šiaurinės miesto dalies surinkti (padės ir būsimai Šiaurinei gatvei). Beje, nuims lietaus nuotekų apkrovas ir nuo Žalgirio-Geležinio Vilko sankryžos, ir nuo Pedagoginio žiedo, kurie būna problematiški per dideles liūtis.
Kasimo būdas labai įdomus – trijose vietose iškasti didžiuliai „šuliniai“ – 15-18 m gylio, – ten įleidžiamas horizontalus dviejų metrų skersmens grąžtas, kuris trupina gruntą ir maždaug po metrą per valandą stumiasi tolyn. Sumažinta metro kasimo technologija, panašią taikėme ir Narbuto g. nuotekų tuneliui. Iš paskos keliauja 2 m skersmens rentiniai – nepalyginsi su tuo, kokius turime likusius iš sovietinių laikų. Jau įveikta apie pusė viso reikalingo tunelio – apie 1,5 km iš 3 km, viską planuojame baigti iki metų pabaigos.
Kur subėgs visas šis lietaus vanduo? Štai čia ir pakalbėkime apie Šeškinę. Tarp Žvėryno ir Šeškinės, Miglos gatvės pabaigoje, dabar turim neišvaizdžią žalią zoną, kurioje tikriausiai net nesate buvę. Būtent čia suformuosime naują parką su atviru tvenkiniu, į kurį subėgs išvalytos lietaus nuotekos naujuoju kolektoriumi. Vizualizaciją prisegu – atrodys tikrai gražiai ir taps nauju traukos centru, čia galės vykti ir bendruomenės renginiai.
Greta šio būsimo, kol kas bevardžio, parkelio atsiras naujas dviračių takas, kuris pagaliau Šeškinės dviračių takus prijungs prie Žvėryno, o kartu ir prie viso dviračių tinklo centre. Šeškinė priartės prie centro. Dviratininkams nebereikės minti palei nejaukią Ukmergės g. įkalnę – rinksitės malonią žalią aplinką. Tuo pačiu taku važiuosime ir į renginius būsimame stadione.
Būtent dėl panašaus požeminio projekto T. Narbuto gatvėje net ir po liūčių baidarėmis nebeina paplaukioti (ten tik vamzdis šiek tiek siauresnis). O lietaus iššūkiai besikeičiant klimatui apskritai tik didėja – taip, visada pasitaikys tokių liūčių, kurių jokie kolektoriai nesurinks. Bet tam ir darome ne tik požeminius kolektorius, bet ir infiltracijas bei mini tvenkinius (jei bus įdomu – plačiau kitą kartą). O tokius NT vystytojus, kurie savo statomuose objektuose pagal išduotus projektus nesutvarko lietaus nuotekų (ir išveda viską nelegaliai į gatvę, kuri po to tvinsta – turime tokių atvejų) – jau padavėme į teismą, duosime ir ateityje, jei reikės.
Vienas naujas vamzdis po žeme, bet kiek naujų gerų dalykų – sausesnė šiaurinė miesto dalis, nebeužliejamos kertinės sankryžos, jaukesnė kelionė į Šeškinę ir toliau, bei nauja poilsio vieta Žvėryno ir Šeškinės gyventojams. Jau greitai“, – savo feisbuko paskyroje rašė R. Šimašius.
