Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojas Julius Davidonis atkreipia dėmesį į nenumaldomai augančią žalumo svarbą vystant naujus NT projektus ir skelbia toliau stiprinsiantis pozicijas kuriant bei puoselėjant žaliąsias erdves Vilniaus mieste.

„Sostinės kalbos tapti žalesniu miestu materializavosi ir tapo veiksmais, prie kurių mielai prisijungėme ir mes – parėmėme Vilniaus miesto inicijuotą Žaliąją bangą ir padovanojome maždaug ketvirtadalį medžių, reikalingų Konstitucijos prospektui apželdinti.

Tvarumo ir žalumo idėjos taip pat labai artimos ir mūsų šiuo metu vystomam verslo centrui „Hero“, kuris iškils vietoje Lvovo gatvėje esančio prekybos centro „Ibrahim“. Kadangi įsikursime visai šalia sostinės centrinio verslo rajono, matome prasmę ir misiją paversti jį žalesniu kasdien į darbą keliaujantiems gyventojams“, – sako J. Dovidonis.

Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Kristinas Taukačikas sako, kad ambicingas Žaliosios bangos tikslas per dvejus metus Vilniaus gatves paversti žaliuojančiomis yra įmanomas padedant verslui ir gyventojams.

„Vertiname tai, kad sostinės verslai, suprasdami žalios krypties svarbą, prisideda prie miesto savivaldybės tikslų ne tik mintimis, bet ir finansine parama, darbais. Kuo daugiau tokio palaikymo sulauksime, tuo realesnis bus mūsų tikslas pilkus greitkelius paversti jaukiomis, žaliomis šiuolaikiško miesto gatvėmis“, – teigia jis.

Pasak J. Davidonio, jau seniai praėjo laikai, kai miestas buvo įsivaizduojamas vien kaip daugiaaukščių panorama. Remiantis naujausiomis Europos tendencijomis, ateities miestas yra žalias – želdynais ir medžiais apsodintos erdvės matomos tiek viešose zonose, tiek gyvenamųjų namų projektuose, tiek plėtojant verslo centrus.

„Išpuoselėtos žaliosios zonas nebėra NT projekto privalumas, šiandien tai jau būtinybė. Miestas, visų pirma, yra skirtas žmonėms, o pastarųjų gyvenimo kokybė neįsivaizduojama be žaliųjų erdvių.

Bendraudami su klientais pastebime, kad daugelis naujakurių, ieškodami būsto, siekia suderinti miesto infrastruktūrą ir gamtos ramybę, tad NT vystytojams tenka gerokai pasukti galvą tiek ieškant sklypų, tiek kuriant projektus“, – aiškina J. Dovidonis.

Jis atkreipia dėmesį, kad žaliųjų erdvių poreikį dar labiau sustiprino COVID-19 pandemija. Dėmesį aplinkos gerbūviui, kaip vieną iš požymių, kuris siejasi su geru NT vystytoju, įvardija net trys iš dešimtiems naujakurių Vilniuje, o net pusei jų svarbus vaizdas pro langą.

Tokios tendencijos vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos miestų. Pavyzdžiui, po pandemijos išaugusį gyventojų polinkį dairytis būsto arčiau žaliųjų erdvių patvirtina ir pernai Anglijoje Tarptautinės NT rinkos tyrimų organizacijos (RICS) atliktas gyvenamųjų namų ūkių rinkos tyrimas. Jo duomenimis, net 74 proc. apklaustųjų žvalgosi būsto šalia žaliųjų erdvių.