Sunku būtų rasti šalį, kuri vakariečio vaizduotę masintų labiau nei Japonija. Tekančios Saulės šalis mus žavi savo kultūra, subtilia estetika, dėmesiu detalėms, į tvarumą orientuotais sprendimais. Nieko nuostabaus, kad ir mums vis norisi bent dalelę Japonijos pasiimti su savimi ir atsivežti čia, į Lietuvą.
Lietuvius įmonė „Inflamed“edukuoja apie „Yakisugi“ – tradicinę japonišką degintos medienos techniką, namams suteikiančią užburiančios estetikos jausmą ir garantuojančią ilgaamžiškumą.
Tradicinė japoniška technika: pabrėžiamas netobulumas
Japonai labai mėgsta tobulą netobulumą. Pavyzdžiui, visame pasaulyje garsus „Kintsugi“ – dužusių keramikos gaminių taisymo menas. Išskirtinis jis tuo, kad skilimai, užuot bandžius juos maskuoti, kaip tik taisomi aukso spalvos klijais, tokiu būdu juos pabrėžiant. „Yakisugi“ – tai dar vienas tobulo netobulumo pavyzdys. Tradicinio proceso metu mediena deginama, iš esmės pakeičiant jos išvaizdą ir struktūrą.
Deginimui dažniausiai naudojama eglė, pušis, maumedis, akoja (accoya) mediena. Retesniais atvejais – ąžuolas, uosis, kedras. Pasirinkimą lemia panaudojimas, biudžetas ir norimas galutinis rezultatas.
Kaip pasakoja „Inflamed“ bendrasavininkis Vilmantas Butkus, tokio išskirtinio verslo idėja atėjo gana netikėtai.
„Šita mintis paprasčiausiai atsirado laiku ir vietoje. Man pačiam visada norėjosi dirbti su mediena. Vienas draugas kaip tik dirbo įmonėje, kuri ėmėsi medienos deginimo. Taip prasidėjo mūsų pokalbiai, per kuriuos tą idėją ėmėme vystyti, gvildenti. Nusprendėme pasinaudoti geru momentu ir ją įgyvendinti. Ir kol kas nesigailime“, – pasakoja V.Butkus.
Mokėsi ir patirties sėmėsi bandydami bei klysdami
Žinoma, viskas skamba daug paprasčiau nei buvo realybėje. Japonija visgi yra visai kitoje planetos pusėje. Tai reiškia, kad nelabai pavyks susirasti savąjį sensėjų – tradicinio amato meistrą – ir pasiprašyti tapti jo mokiniu. Didžiąją informacijos dalį įkūrėjai susirinko per literatūrą, socialinius tinklus. Tačiau, savaime suprantama, pats geriausias mokymasis vyksta bandymo keliu, kai darai, stebi rezultatus, bandai iš naujo, patiri augimo skausmus ir džiaugsmus.
„Suklydimų neišvengiamai buvo. Tačiau tai natūralu. Jų patiria visi. Ypač startuojant, esant labai toli nuo ten, kur bandai atsidurti. Geras rezultatas savaime neateina, jis pasiekiamas mokantis iš klaidų“, – įsitikinęs V.Butkus.
Pastebėjo visi, privalumus iškėlė japonai
O mokytis tikrai yra ko. „Yakisugi“ yra gilias tradicijas turinti technika, pradėta naudoti dar XVIII amžiuje. Ji visų pirma buvo skirta medžiagų tarnavimo laikui prailginti. Bent kiek besidominčių statybos ir architektūros istorija tai neturėtų stebinti. Deginimo efektas buvo žinomas daugeliui kultūrų. Ne išimtis ir lietuviai. Net turime priežodį: „Apdegęs nepūva“.
Japonai „Yakisugi“ tradiciškai praktikavo rankiniu būdu. Įmonės „Inflamed“ specialistai šį procesą modernizavo. Mediena apdeginama specialioje krosnyje, medienos paviršių liečiant tiesiogine ugnimi. Deginimo metu susidaro medienos paviršiuje anglies sluoksnis, kuris suteikia puikią apsaugą nuo išorinių aplinkos veiksnių. Norint dar labiau atskleisti degintos medienos grožį, ji gali būti ir specialiai šukuojama, alyvuojama.
„Taip apdirbta mediena iš tiesų tampa ypatingai ilgaamžė. Dabar ją pritaikant, ypač Lietuvoje, kur ši technologija dar neįprasta, klientus pirmiau domina estetika, o vėliau – praktiniai pranašumai“, – dalijasi pastebėjimais V.Butkus.
Anot jo, naudojant tokią apdirbimo technologiją, mediena tampa gerokai atsparesnė išoriniams veiksniams: pelėsiui, puvimui, įvairiems kenkėjams. Skaičiuojama, kad tokiu būdu jos tarnavimo laikas prasitęsia iki maždaug šimto metų.
Deginta mediena: graži pažiūrėti, paprasta prižiūrėti
„Inflamed“ medienos deginimo technologiją naudoja dailylenčių, fasadinių lentų, terasos ir tvoros lentų, tašelių, sijų, gegnių, baldų, įvairių interjero elementams gaminti. Taip paruošta mediena gali būti praktiškai bet kokių išmatavimų.
Be abejo, lengviausiai pastebima tokių gaminių savybė yra jų išskirtinė estetika. Deginta šukuota mediena atskleidžia savo nepakartojamų raštų unikalų grožį. Jį dar labiau paryškinti gali įvairių spalvų pigmentuota alyva. Nors degintos medienos gamyba yra sudėtingas, žinių reikalaujantis procesas, bet jos priežiūra labai paprasta. Užtenka ją tiesiog kas 5–10 metų iš naujo padengti alyva.
Edukuoja Lietuvos vartotojus apie degintą medieną ir jos panaudojimą
Deginta mediena gali būti naudojama praktiškai viskam, kam naudojama ir įprasta: individualiems gyvenamiesiems ar komerciniams pastatams, daugiabučiams. Taip pat įvairiems architektūriniams projektams, interjerui, baldams. Darbas su ja taip pat labai panašus. Skirtumas tik tas, kad čia prireikia gerokai daugiau kruopštumo, atidumo ir kantrybės. Kaip sako V.Butkus, šiuo metu viena iš esminių „Inflamed“ misijų ir yra visuomenės edukacija, aiškinimas, kas yra deginta mediena ir kaip naudojama.
„Kadangi toks medienos apdorojimo būdas Lietuvoje dar nėra labai gerai žinomas, klientų informavimas yra be galo svarbi sritis. Technologija Lietuvoje iš viso egzistuoja apie penkerius metus. Natūralu, kad žmonėms vis dar reikia daug apie ją pasakoti, reikia leisti ją pažinti, susipažinti su kitų patirtimi. Tik tokiu būdu gali ateiti suvokimas“, – įsitikinęs V.Butkus.
Nuoseklus darbas duoda ir rezultatų. Apie „Yakisugi“ sužino vis daugiau žmonių, tad susidaro grandininė reakcija – pamačiusieji išskirtinės išvaizdos architektūrą, patys nori apie ją išsamiau sužinoti.
„Kai žmogų tinkamai informuoji, padedi suprasti visus aspektus, abejonių nelabai ir lieka. Žinoma, klausimai yra natūralu. Žmonėms rūpi priežiūra, panaudojimas. Šiuo metu tai ir yra mūsų svarbiausias darbas – suteikti tokią informaciją. Pastebime, kad interesantai yra labai įvairūs. Nuo drąsių iki abejojančių, bet vis tiek bandančių. Gera naujiena, kad nusivylusiųjų nepasitaiko“, – džiaugiasi „Inflamed“ bendrasavininkis V.Butkus.
