Jurbarke, patogioje miesto vietoje, su gerais privažiavimais ir reikiama infrastruktūra naujo plėtros koncepto laukia visuomeninės paskirties teritorija. Vienas svarbiausių teritorijos elementų – 1972 metų lopšelio-darželio pastatas, kuriam tikimasi atrasti patrauklų konversijos konceptą.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto ketvirtojo kurso architektūros studentės Agnė Kvietkauskytė ir Justina Lenauskienė kartu su darbo vadovu doc. dr. Arnoldu Gabrėnu nusprendė pasidalyti savo idėjomis, kaip atnaujinti šią teritoriją, kurios galėtų pasitarnauti didinant vietos bendruomenės gyvenimo kokybę.
Antrinis žaliavų panaudojimas jau yra savaime suprantamas dalykas. Itin vertinami atradimai, kai perdirbime naudojami inovatyvūs sprendimai. O pastatai, pasak Agnės Kvietkauskytės ir Justinos Lenauskienės, dažnai renovuojami itin primityviai, ne stengiantis paryškinti jų architektūrinę vertę, o siekiant padidinti ekonominį naudingumą.
„Savo darbu mes siekiame sukurti pavyzdį, kaip galima atsižvelgti į vertingąsias dar ne paveldosauginio, bet istorinį laikotarpį atspindinčio architektūros objekto savybes. Ieškodamos būdų, kaip pritaikyti esamą lopšelio-darželio pastatą šiandienėms reikmėms, stengsimės paryškinti jo stipriąsias savybes bei išlaikyti tam laikotarpiui būdingą stilių“, – sako architektės.
Kuriant Jurbarko teritorijos tarp Gedimino ir S. Daukanto gatvių įveiklinimo projektą taip pat svarbu pritaikyti vietą įvairioms veikloms per universalų dizainą. A. Kvietkauskytė ir J. Lenauskienė pastebi, kad daugelis Lietuvos miestų turi padriką užstatymą be patrauklių miesto viešųjų erdvių, taip pat trūksta kompleksiško požiūrio. Tai jos stengsis pakeisti vystydamos šį projektą.
„Miestai turėtų būti pertvarkomi kompleksiškai ir apimti ne vieną, bet visas problemas, kurių iškyla gyvenant mieste: socialines, ekonomines ir ekologines. Jie turėtų būti patogūs gyventi kiekvienai socialinei grupei visame mieste tolygiai. Reikėtų imtis ne vien susisiekimo mieste gerinimo ir pertvarkymo, bet ir viešųjų, lokalių rekreacinių erdvių plėtojimo, verslumo skatinimo“, – pasakoja projekto dalyvės.
Teigdamos, kad visų pirma miestas turi būti skirtas žmogui ir patogiam bei saugiam gyvenimui mieste, jaunosios architektės nusprendė dalyvauti projekte „Išmanusis miestas 9“ ir panaudoti įgytas bei praplėsti turimas žinias ir patirtį, kuri yra itin įvairiapusė.
„Tikimės, kad mūsų idėjos pasitarnaus didinant tiek vietos bendruomenės gyvenimo kokybę, tiek galės būti panaudotos ir kituose analogiškuose projektuose, kur siekiama revitalizuoti sovietinę architektūrą, pritaikant esamus pastatus dabartinėms reikmėms“, – sako A. Kvietkauskytė ir J. Lenauskienė.
