Nesvarbu ar tai biometriniai duomenys, vietoj bilietų – piršto antspaudas, žinutė telefone su informacija apie skrydžio vėlavimą, robotai atliekantys daugybę operacijų ar greitas belaidis internetas – technologijos keičia oro uostus.
Ateitis jau arti
„Ateityje technologijos vaidins daug didesnį vaidmenį oro uostuose nei kada nors anksčiau ir bus pagrindinė varomoji jėga, kuriant kiekvieną kelionių aspektą“, – sako Shery Stein, bendrovės „SITA“ technologijos skyriaus vadovė
Pasaulinių oro uostų asociacijos „Airports Council International“direktorė Nina Brooks sutinka, kad technologinės naujovės šiandien ypač svarbios oro uosto veiklai. Tikimasi, kad skrydžių iki 2040 metų padaugės daugiau nei dvigubai, iki 19,7 milijardo.
„Oro uosto veikimo schemoje dalyvauja tiek daug skirtingų šalių, įskaitant oro uostų ir oro linijų darbuotojus, saugumo darbuotojus, nacionalines aviacijos institucijas ir išorės pardavėjus. Pasitelkus naujas technologijas jie gali veikti efektyviau ir tvariau“, – sako ji.
Kaip pavyzdžiui, jau dabar keli šimtai viso pasaulio oro uostų testuoja biometrinį identifikavimą – technologiją, kuri nustato tapatybę pagal piršto atspaudus ar akies rainelę. Šis tapatybės identifikavimo metodas pagreitina visą saugumo patikrų punktų darbą.
Biometrija
Ekspertai beveik vieningai sutinka, kad didžiausių pokyčių laukia keleivių identifikavimas. Biometrinių duomenų naudojimas auga eksponentiškai.
Pavyzdžiui, Singapūro Changi oro uoste neseniai buvo pradėta 4 terminale, kuriuo dažniausiai naudojasi vietinių skrydžių keleiviai. Jiems nereikia demonstruoti pasų. Vietoje to, keleiviai eina automatizuota juosta, o jų akių rainelės ir veidas nuskaitomas, atpažįstamas automatiškai.
Anot Changi oro uosto grupės įmonių ir rinkodaros komunikacijos grupės SVP, Singapūro imigracijos ir patikrinimo tarnyba tikisi iki 2022 metų įgyvendinti reikiamus pokyčius ir šią technologiją pritaikyti visiems skrydžiams.
Niujorko ir Naujojo Džersio uosto direkcija, į kurią įeina Niuarko Liberty tarptautinis oro uostas, LaGuardia oro uostas ir John F. Kennedy tarptautinis oro uostas, taip pat plečia šią technologiją.
„Šiuo metu statome zonas visuose trijuose oro uostuose, kur galime įdiegti daugiau biometrinių duomenų fiksavimo mechanizmų“, – sako „Aviation Huntley Lawrence“ direktorius.
Dirbtinis intelektas
„Oro uostams augant, vis svarbesnis tampa dirbtinis intelektas ir visos jo galimybė “, – sako vienas iš Niujorko oro uosto administracijos žmonių. Jis pasakoja, kad Niujorko ir Naujojo Džersio uostų direkcija automatizuoja bagažų, skirtų neštis į lėktuvo saloną, patikrinimą.
„Tai yra naujausia aptikimo technologija, dėl kurios saugumo patikrinimas taps spartesnis“, – sako jis. Tikimasi, kad įranga debiutuos šių metų viduryje, o kitų valstijų oro uostuose – iki 2025 metų“, – rašoma pranešime spaudai.
„British Airways“ naudoja autonominių robotų bandymus. Šie maži robotukai gali su keleiviais bendrauti net keliolika kalbų ir geba atsakyti į tūkstančius klausimų, tarp jų ir į lėktuvo skrydžių tvarkaraščių pokyčius.
Daugiau robotų, mažiau darbuotojų
Pranešime spaudai Ricardo Vidal, „British Airways“ inovacijų vadovas, sako, kad robotai kada nors pakeis oro linijų darbuotojus, kad jie spręstų svarbesnes mūsų šimtmečio problemas.
Realiu atveju „Delta Air Lines“ sukuria dirbtinio intelekto mašina analizuoja milijonus operatyvinių duomenų taškų nuo orlaivio padėties iki oro uosto sąlygų. Mašina, kuri bus pristatyta šį pavasarį, naudoja šiuos taškus siekdama sukurti hipotetinius rezultatus, suteikiančius darbuotojams informaciją, kurios jiems reikia norint priimti sprendimus, nutrūkus skrydžiams.
Iš esmės dirbtinis intelektas leidžia personalizuoti keleivius. Įsivaizduokite, kad du keleiviai žiūri į vieną skrydžių informacinį stendą ir skaito informaciją kiekvienas savo pasirinkta kalba, taip pat jie gali matyti skirtingas žinutes.
Taip pat vis daugiau antžeminių paslaugų oro uostuose bus automatizuojama, įskaitant rampas, krovinių bei bagažo pakrovimo sunkvežimius.
„Kuo daugiau automatizuotos įrangos, tuo mažiau darbuotojų pamatysite“, – sako Brooksas.
Poilsio ir meditacijos zonos
Kalbėdami apie oro uostus, dažniausiai akcentuojame technologijas ir šaltą, bejausmį dirbtinį intelektą. Tačiau oro uostai šiltėja, juose atsiranda ne tik poilsio kambariai, bet ir meditacijos erdvės, darbo zonos bei sodai.
Prieš trejus metus Singapūre buvo įgyvendintas architektūros kompanijos „Safdie Architects“ sukurtasprojektas greitai pagarsėjo „Brangakmenio“ (angl. Jewel) pavadinimu. Šis itin įsimenantis dydžiu, forma ir struktūra objektas ‒ tai vieno iš šio milijoninio miesto valstybės Čangio oro uosto daugiafunkcis priestatas.
Siekdami, kad pagal pastatų funkciją būtų užtikrintas nepertraukiamas keleivių ir kitų lankytojų srautų judėjimas, architektai suprojektavo naujojo „Brangakmenio“ pagrindinę jungtį su pirmuoju Čangio oro uosto terminalu, praplėsdami atvykimo ir pasitikimo salės tūrį. Taip pat pagal projektą „Brangakmenis“ papildomai pėsčiųjų tiltais sujungtas su antruoju ir trečiuoju uosto terminalais. Įsikūręs po aukštai iškilusiu stikliniu skliautu, naujasis objektas iš viso plane užima 134 000 m2 plotą. Jo centrinėje erdvėje per kelis aukštus yra keliautojų atgaivai pasodintas nepakartojamas sodas, vaizdžiai pavadintas „Miško slėniu“. Už vertikaliai kylančio piltuvo formos sodo žaliuojančių pertvarų veikia aplink centrinę pastato ašį suprojektuoti viešbutis, restoranai, prekybos vietos ir pramogoms skirtos erdvės, taip pat, žinoma, ‒ ir papildomos oro uosto operacijų salės.
Dabar jau niekas negalėtų ginčytis, kad į įprastą komercinės paskirties objekto sampratą gali būti įtraukti ir gamtos teikiami malonumai, ir poilsis, ir net kultūra bei švietimas. „Gausiomis „Brangakmenio“ funkcijomis ir jo estetiniais akcentais pritraukdami tiek užsieniečius, tiek vietinius gyventojus, mes siekėme sukurti tokią patrauklią vietą, kurioje būtų sudarytos pačios geriausios sąlygos Singapūro gyventojams bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio“, – tuokart sakė M. Safdie.
Alternatyvi nuotr.
