Vos keturios dienos po to, kai naujausi elektriniai paspirtukai pasiekė Nebraskos gatves, policija pradėjo grasinti baudomis jų naudotojams, kurie važinėjo šaligatviais. Viskas gal būtų ir neblogai, jeigu 50 km spinduliu būtų bent vienas takas pritaikytas paspirtukams. Madingas jis ar reikalingas – ne taip ir svarbu. Akivaizdu, kad ši transporto priemonė populiarėja ir miestai turi būti tam pasiruošę.

Dar tik įsižiebia diskusijos

Nebraskoje žurnalistams vienas „paspirtukininkas“ pasakoja, kad paspirtuku važiuoti neįmanoma trinkelėmis išklotais takas. „Maži paspirtukų ratai įstringa tarp trinkelių. Jeigu nėra vietos važiuoti paspirtuku, kodėl stebisi, kad važiuojama pėsčiųjų takais“, – sakė jis.

„Jie nėra pakankamai saugūs, kad galėtų būti keliuose. Jaučiu, kad jie labai greitai keičia kryptį. Jie priklauso šaligatviams“, – pridūrė kitas praeivis, kuris pasirinko miesto nuomos dviračius.

Šimtų miestų pasaulis vis dar susiduria su ta pačia problema: ar miestai turėtų juos pasveikinti atviromis rankomis, kaip Antverpene? Įdiegti leidimų sistemą, kaip tai padarė San Franciskas? Arba juos visiškai uždrausti?

Elektriniai paspirtukai ir motoroleriai pirmą kartą pasirodė 2017 m. rugsėjo mėn. Kalifornijoje, Santa Monicoje, beveik per naktį – ir nei teisės aktai, nei miesto pareigūnai nebuvo tam pasiruošę. Per du mėnesius miestas pateikė skundą dėl nuomos punkto bendrovės veiklos be verslo licencijos. Tačiau po ilgų teismų ne bendrovė, o miestas gavo beveik 200 000 eurų baudą.

Šis modelis buvo pakartotas San Franciske, kur chaosas kilo, nes šimtai e-motorolerių iš kelių skirtingų operatorių tuo pačiu metu pasirodė 2018 m. kovo mėn. Siekiant išspręsti šias problemas, miesto vadovai įvedė leidimų sistemą, be kurios motorolerių ir paspirtukų bendrovės negalėjo veikti.

Kai kurie abejoja dėl „motorinių variklių kompanijų“ taktikos „atvykti pirmiausia, paklausti vėliau“ tinkamumo. San Fransisko savivaldybės teisės departamento atstovas Aaron Peskin sakė, kad būtų labai malonu, jeigu kompanijos galėtų iš pradžių atvykti ir paprašyti leidimo bendradarbiauti, o ne po to, kai gatves užplūsta paspirtukai ir motoroleriai reikalauti leidimo nuomai ir šių transporto priemonių pardavimui.  „Įmonės gali atvykti prieš formalizuodamos leidimų išdavimo procesą… [arba] ​​pakenkti miesto valdžios institucijoms priversdamos pakeisti įstatymus valstybės lygmeniu. Miestai turi išlaikyti savo įgaliojimus savo gatvėse“, – pastebi pašnekovas.

Mokymasis bendradarbiauti

Praėjusių metų rugpjūčio mėnėsį Paryžiuje pradėtos teikti elektrinių paspirtukų nuomos paslaugos. Tuokart buvo nustatyta, kad net 70% šių transporto priemonių buvo naudota kelionėms į darbą, mokyklą ar miesto turistinių objektų lankymui.

Antverpeno vicemeras Koen Kennis apibūdina šį judėjimą kaip problemą, kurią reikia spręsti arba prie jos prisitaikyti. Tuokart nuspręsta, kad elektriniais paspirtukais keliaujantys gali važiuoti dviračių takais. Sunkiau tuose miestuose, kuriuose vis dar karaliauja automobiliai.

Tel Avivas yra vienas iš sėkmės pavyzdžių. Čia gyventojai elektrines priemones naudoja masiškai, kad išvengtų lėtų automobilių spūsčių. Gyventojai naudojasi dviračių takais. Šiuo metu mieste yra daugiau nei 25 000 elektrinių paspirtukų.

Ankstyvieji duomenys rodo, kad motorolerių ir elektrinių paspirtukų potencialas yra didesnis nei dviračių. Tačiau tam, kad miestai iš šio judėjimo gautų naudos, reikia įvesti taisykles. Nacionalinė miesto transporto pareigūnų asociacija (angl. National Association of City Transportation Officials) arba tiesiog „Nacto“ rekomenduoja pareigūnams registruoti transporto priemones, išduoti leidimus jų naudojimui, numerius, nepriklausomai nuo transporto priemonės galingumo, taip pat specialiu žymėjimu atskirti šioms transporto priemonėms pritaikytas zonas.

Miestai taip pat gali reikalauti iš motorolerių operatorių gauti kelionės duomenis. Tai gali būti vertinga prekė miesto planavimui, jei naudotojams nereikia bendrinti asmeninės informacijos su teikėjais.

Portlandas, Oregonas ne tik skatina keliauti elektriniais paspirtukais, ypač tose miesto vietose, į kurias siekiama pritraukti daugiau žmonių, tačiau ir apklausė 3444 naudotojų. Miesto savivaldybė nustatė, kad 83% rinkosi šias transporto priemones dėl „įdomumo ir noro išbandyti kažką naujo“, 18% kelionėms į darbą. Išvadose žymima, kad 38 proc. respondentų teigė, kad automobiliais važinėjo rečiau nei paspirtukais, 44 proc. mažiau naudojasi taksi.

Ar elektriniai motoroleriai dalijasi miesto transporto ateitimi?

Didžiojoje Britanijoje tenka peržiūrėti nacionalinius teisės aktus. Paspirtukais keliaujama dviračių takais. Tačiau tai reiškia, kad turi būti pakeistas 1835 metais įteisintas Greitkelių įstatymas.

 „Teisės aktai nesugeba neatsilikti“, – sako Londono transporto inovacijų direktorius Michaelus Hurvitzas.

Vienintelė vieta, kur šiuo metu galima išsinuomoti vieną elektrinį paspirtuką yra Karalienės Elžbietos olimpinis parkas Rytų Londone. Atidarytas 2012 m. Olimpinėms žaidynėms, parkas iš tikrųjų yra privati ​​žemė, skirta mikromobilumui ir naujoviškam transportui. Tai gali pasikeisti po to, kai Transporto departamentas paskelbs archajiškų teisės aktų peržiūrą, į jį įtrauktas Greitkelių įstatymas, tačiau nėra garantijos.

Reklaminė kampanija „Nedėk skerso“

Vilnius su vis gausėjančiais mieste paspirtukų vairuotojais sieks kalbėtis jų kalba.  Vilniaus miesto savivaldybės sukurta reklaminė kampanija „Nedėk skerso“, kurios tikslas – užmegzti dialogą su paspirtukininkais ir paraginti juos po kelionės tvarkingai statyti dvirates priemones. Problema, su kuria susiduria daugelis pasaulio didmiesčių, ima ryškėti ir Vilniuje, todėl savivaldybė nusprendė imtis tokios netradicinės kampanijos – orientuojamasi į dažniausius paspirtukų naudotojus, o ypač tuos, kurie šia priemone rieda pirmuosius kartus, rašoma savivaldybės išplatintame pranešime.

Tam, kad taisyklės būtų suprantamos ir kartu patrauklios, Vilniaus savivaldybė taip pat sukūrė savotišką rekomendacijų rinkinį – „Tikro Vilniaus paspirtukininko Bibliją“ (www.vilnius.lt/paspirtukai). Joje 10 rekomendacijų, kaip saugiai ir atsakingai keliauti el. paspirtuku, kur jį palikti po kelionės ar ko nedaryti vairuojant paspirtuką. „Vilniečiai greitai pamėgo el. paspirtukus, jie populiarėja itin sparčiai.

Tai puiku – mažesnė oro tarša, daugiau paspirtukų – mažiau automobilių ir t.t. Visgi yra rizikų ir nepatogumų, kuriuos miestuose kelia didelis el. paspirtukų skaičius ir jų judėjimas. Ši kampanija yra vienas iš būdų kalbėtis su miestiečiais. Pradedami nuo dialogo ir aiškių lūkesčių, tikimės pozityvaus atsako iš paspirtukų bendruomenės“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Pasak jo, šiuo metu Vilniuje veikia dvi bendrovės, siūlančios trumpalaikę elektrinių paspirtukų nuomą, tačiau dar bent 2–3 planuoja startuoti iki rudens. „Lyderiaujame Europoje pagal dalijimosi automobiliais paslaugą, todėl matau visas galimybes el. paspirtukų populiarumo šuoliui. Tačiau norime, kad naudą pajustų visi vilniečiai, o ne tik tam tikros grupės“, – teigė P. Poderskis.

Reklaminė kampanija „Nedėk skerso“ ragina nestatyti paspirtukų skersai pėsčiųjų tako. Jos sklaidai bus pasitelktos priemonės internete bei reklaminiai plakatai mieste. „Tikro Vilniaus paspirtukininko Biblija“ naudinga ir tiems, kas įsigijo nuosavą paspirtuką. Ji rekomenduoja nevairuoti viena ranka, neužsikimšti ausų ausinėmis, nebūti šaligatvių gaideliu, negeisti svetimo turto ir negadinti paspirtukų, atsargiai važiuoti ten, kur yra vaikų, ir kt.

Šiuo metu Vilniaus savivaldybėje svarstomos elektrinių paspirtukų dalijimosi paslaugos taisyklės, kurios artimiausiu metu turėtų būti pateiktos tvirtinti miesto Tarybai. Jos numato pagrindines gaires verslams, norintiems plėtoti mikromobilumo dalijimosi sistemas sostinėje, ir apima reikalavimus saugumui, priežiūrai, priemonių parkavimui, dalijimuisi duomenimis su miestu.

Paruošta pagal Vilniaus savivaldybės ir theguardian.com informaciją. Robyn Beck nuotr.