Įlūžus sijai uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį (rajoniniu keliu Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km).
Informacija apie įvykį buvo gauta iš AB „Kelių priežiūra“ šiandien, sausio 31 d., apie 7.30 val. Eismas tiltu operatyviai uždarytas, statomi apylankos ženklai kaip apvažiuoti uždarytą vietą ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai išvyko į vietą įvertinti situacijos. Eismas laikinai kreipiamas apylanka krašto keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo Remigijaus Lipkevičiaus teigimu, antradienį įgriuvęs tiltas Kėdainiuose buvo įvertintas kaip prastos būklės ir stebimas gana ilgą laiką.
„Reikia pastebėti, kad tiltas mūsų jau buvo stebimas gan ilgą laiką, nes jis patenka į 73 labai blogos būklės tiltus. Buvo apribota galimybė važiuoti transporto priemonėms, kurių bendra masė viršija 20 tonų.
Ir šiandien, 7 valandos 30 minučių buvo gautas pranešimas, kad infrastruktūra yra pažeista, yra viena sija nukritusi į vandenį, dėl to ėmėmės neatidėliotinų priemonių, kad apsaugoti vairuotojus nuo nemalonių įvykių“, – antradienį žurnalistams teigė Kelių direkcijos vadovas.
Pasak R. Lipkevičiaus, AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai šio tilto stebėseną vykdė nuolatos, paskutinį kartą jis buvo apžiūrėtas prieš savaitę ir apžiūros akte nebuvo jokių indikacijų apie tai, kad tiltą yra pavojinga eksploatuoti.
Kelių direkcija, anot R. Lipkevičiaus, kreipėsi į Kėdainių savivaldybę su prašymu peržiūrėti prie tilto esančių kamerų nufilmuotus vaizdo įrašus.
„Turime tam tikrų žinių, kad, nežiūrint į masės apribojimus, tuo tiltu naudojosi sunkiasvorės transporto priemonės, kurių masė yra didesnė negu 20 tonų“ – pažymėjo Kelių direkcijos vadovas.
Praėjus vos kelioms valandoms po nelaimės į įvykio vietą atvyko prezidentas Gitanas Nausėda, kurio kelionė į Kėdainių rajoną buvo planuota iš anksto. Pasak jo, šis įvykis dar kartą atskleidė, kokios apverktinos būklės yra šalies tiltai.
Jis taip pat pasisakė, kad už tilto griūtį atsakomybę prisiimti turėtų Kelių direkcija, kuri, anot šalies vadovo, nevykdė sutartinių įsipareigojimų savivaldybei.
„Galime pasidžiaugti, kad viskas baigėsi laimingai. Įsivaizduokite, kokia našta prislėgtų įvykus skaudesnei nelaimei“, – teigė prezidentas G.Nausėda.
AB Lietuvos automobilių kelių direkcija aiškinasi įvykio priežastis, viena galimų versijų – tilto sija galėjo būti pažeista dėl juo važiavusio sunkiasvorio transporto, kurio masė viršijo nustatytą masės ribojimą.
AB Lietuvos automobilių kelių direkcija kreipiasi į Kėdainių rajono savivaldybę, policiją dėl bendradarbiavimo siekiant nustatyti įvykio aplinkybes.