Didelis įvykis visiems Lietuvos meno aistruoliams – po ilgos rekonstrukcijos gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Nusimetęs blankų sovietmečio apdarą, jis tapo moderniausiai įrengtu muzikiniu teatru mūsų šalyje ir siekia tokio pat titulo kūrybos srityje. 

„Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, didžiausia Vakarų ir Šiaurės Lietuvos kultūros institucija, sulig pastato statybų pradžia pradėjo didžiulį transformacijos kelią“, – sako Laima Vilimienė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) vadovė. 

Nors KVMT rekonstrukcijos projektas buvo parengtas dar 2015 m., taip jau sutapo, kad statybos prasidėjo tuo metu, kai L. Vilimienė pradėjo eiti vadovės pareigas, – prieš penkerius su puse metų. 

Pasak vadovės, jai teko garbė nugriauti seną pastatą ir pradėti naujojo statybą: nugriautosios teatro dalies vietoje buvo iškasta 12 m gylio pamatų duobė, virš jos ir iškilo naujas pastatas. Kaip senojo teatro prisiminimas liko tik keturių aukštų administracinio pastato kevalas iš Herkaus Manto gatvės pusės, viduje viskas taip pat buvo išgriauta.  

Kone visi tie penkeri su puse rekonstrukcijos darbų metai, L. Vilimienės teigimu, buvo ėjimas per kliūtis. „Niekada nežinojome, kas ištiks. Pandemija, prasidėjęs karas, prastėjanti ekonominė situacija, infliacija – daugybė išorės veiksnių darė įtaką ir brangino projektą. Reikėjo ieškoti papildomo finansavimo, įrodinėti. Buvo force majeure, susijusių ir su vieta. Pastatas arti upės, čia suteka požeminiai šaltiniai ir upeliai, tad iškastoje pamatų duobėje vandens prisirinko kaip baseine. Reikėjo jį visą laiką pumpuoti, naudoti specialias sausinimo technologijas“, – pasakoja teatro vadovė.  

Kai pastatas jau iškilo, staiga paaiškėjo, kad vienoje vietoje sunkiasi vanduo, teko kalti mikropolius, užlieti naują sluoksnį betono, injektuoti. Ir visa tai kainavo papildomai.  

„Tačiau šiuo metu šilta, gražu, visos grėsmės pašalintos ir trigubos apsaugos uždėtos“, – juokiasi L. Vilimienė.  

Būta ir daugiau iššūkių. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad rekonstrukcijos projekte numatyta vėdinimo sistema apskaičiuota neatsižvelgus į didelių kūrybinių kolektyvų – baleto trupės, orkestro, choro – aktyvaus darbo poreikius per repeticijas rūsyje: kai aktyviai judama, dainuojama, iškvėpimai ir įkvėpimai yra intensyvesni. Reikėjo perprojektuoti ir labai svarbų didžiosios salės akustinį kiautą.  

„Kito tokio muzikinio teatro Lietuvoje nėra. Europoje taip pat labai mažai tokių statinių, tad mūsų specialistams turėti patirties buvo neįmanoma. Patirtis buvo įgyjama tiesiog darbo procese, bandant, bus ar nebus gerai“, – pasakoja vadovė. Rezultatas, jos nuomone, išėjo puikus. 

Modernios technologijos ir leitmotyvas 

„12 m gylio rūsyje per du aukštus įrengtos repeticijų patalpos. Tokių Lietuvoje joks kitas teatras neturi. Čia sumontuoti skirtingų formų akustiniai skydai, kurie gali keisti garso kryptį. Atėjęs repetuoti, choras galės nusistatyti jam maloniausią, priimtiniausią garsą. Beje, skydais padengtos ne tik sienos, bet ir lubos, už skydų yra draperijos, kurių padėtį taip pat galima keisti (užtraukti, atitraukti) ir tokiu būdu reguliuoti aidėjimo trukmę. Grindys specialiai izoliuotos, kad nepersiduotų vibracijos. Šoninėse patalpose numatyti sprendiniai vėdinimo sistemose, kad garsas nesklistų iš vienos patalpos į kitą, – sumontuoti specialūs akustiniai vožtuvai“, – tęsia KVMT vadovės pasakojimą jos pavaduotojas Naglis Stancikas. 

Jis pamini ir daugiau ypatingų sprendinių. Didžiojoje salėje įrengti elektra valdomi liukai, salės akustinis kiautas – keičiant jų padėtį taip pat galima daryti poveikį aidėjimo trukmei.  

„Tai iš tikrųjų unikali ir sudėtinga sistema. Galbūt atskiri sprendiniai kur nors egzistuoja, tačiau akustinio kiauto – nėra, negali nei nusirašyti, nei pasižiūrėti, nei nusikopijuoti. Projektuotojams, inžinieriams ir rangovui tą sprendinį reikėjo tiesiog sukurti. Tai buvo labai sudėtinga, nes akustinis kiautas turėjo užtikrinti puikią akustiką, gražiai atrodyti, būti kompaktiškas ir kartu ganėtinai talpus, kad erdvėje tarp akustinio kiauto ir stogo denginio tilptų visa vėdinimo, dūmų šalinimo sistema. Išėjo toks sumuštinis, kad uodas turbūt neperskristų. Unikalu“, – giria akustinio kiauto autorius N. Stancikas ir priduria, kad teatre bus ir puiki įrašų studija su moderniausia technika.  

„Labai graži didžioji salė, tikiu, jos ir akustika bus nuostabi. Interjero dizaineris Marius Mateika rado tikrai unikalų sprendimą, atliepiantį ir Klaipėdos krašto identitetą. Tai labai unikalus interjeras, tokio man neteko jokiame pasaulio teatre matyti – molis, dekoruotas bangos motyvais“, – žavisi direktorė. 

Bangų motyvas yra ir KVMT logotipe, bangos „ritasi“ ir per visą naująjį pastatą.   

„Norėjosi pabrėžti, kad tai teatras, įsikūręs mieste prie jūros. Sąsajos su logotipo bangomis ir jūra juntamos visame pastate. Išsaugota ir atnaujinta senoji kolonų salė sujungta su naujosios dalies vestibiulių erdvėmis, virstančiomis trijų aukštų holu su bangos formos laiptais. Bangos ar kopos leitmotyvą galima įžvelgti ir fasado, salės sferinio denginio formose, „banguoja“ net teatro lauko laiptai su terasa. Senoji pastato dalis mena sovietmetį, o naujoji – dinamiška, „bioninių“ bangų formos“, – apie architektūrinį bangos leitmotyvą pasakoja Nomeda Karolina Petniūnienė, viena iš projekto architektų.

Vilimienė atkreipia dėmesį ir į dar vieną KVMT išskirtinumą: čia bus ne teatrui privaloma švieslentė virš scenos, o ekranai žiūrovų kėdėse ir kiekvienas galės pasirinkti kalbą, kuria skaitys libretą. KVMT – vienintelis šalyje teatras, visiškai pritaikytas žmonėms su negalia, taip pat regėjimo: specialūs jutikliai suteiks galimybę orientuotis teatro erdvėje be palydovo, reikės tik telefone įsidiegti programėlę. Ši įranga atsisiųsta iš Amerikos, Lietuvoje tokios dar nėra.

Išskirtinis dėmesys tvarumui 

Pasak N. Stanciko, kas liko sena teatre – apšiltinta, o kas nauja – pastatyta iš naujų medžiagų, taikant naujus sprendinius. Pastatas suprojektuotas kaip B energinės klasės, tačiau pagal sandarumo testus atitinka A. Visos pastato inžinerinės sistemos, visos technologijos, valdymo, ŠVOK sistemos naujoviškos. Apšvietimas – LED, tad taupoma energija. Bendrosiose erdvėse įrengti judesio jutikliai, kad niekur be reikalo nedegtų šviesa, šviestuvai valdomi KNX sistema. Jutikliai yra net unitazų vandens nuleidimo sistemose ir muilo dozatoriuose. Beveik 9000 kv. m pastate viską taupyti būtina.  

„Rekonstrukcija vyko beveik 10 metų, tad buvo labai didelė rizika pastatyti teatrą naują, bet jau kaip ir pasenusį. Pastatui tai gal ne taip gresia, tačiau įranga keičiasi greitai. Labai stengėmės įvykus technologiniam lūžiui pakoreguoti projektą. Antra vertus, vis dėlto esame teatras, tad turime atitikti tą funkciją: naudojame galingus variklius scenos formoms pakelti, scenos šviesos tiltams valdyti. Tačiau prietaisai naujoviški, suvartoja mažiau elektros energijos. Mes šiek tiek keitėme projekto technologinę dalį, nes pirminiame projekte buvo numatytas dar senoviškas scenos apšvietimas: halogeninės lempos, kaitriniai prožektoriai ir t. t. Perprojektavę įsigijome naujovišką LED apšvietimą. Taip pat projekcinę sistemą – turime tris labai pažangius lazerinius projektorius“, – pasakoja N. Stancikas. 

Pasak jo, projektas didelės apimties, reikėjo įsigyti įvairiausios paskirties įrangos, baldų, tad skelbiant viešuosius pirkimus buvo nustatomi kriterijai lakams, pakuotėms, pristatymo terminams ir laikui (turėjo būti pristatoma ne piko metu) ir kt. Pavyzdžiui, kėdžių tiekėjas turėjo griežtai laikytis sudedamųjų dalių padengimo, apmušalų reikalavimų. Skirtingų pirkimų reikalavimai buvo skirtingi, tačiau visada buvo skiriamas didelis dėmesys tvarumui.  

Ateities vizija 

„Atėjau į teatrą puoselėdama tikslą kurti naują modernų teatrą plačiausia prasme: ir kaip pastatą, ir kaip naujo identiteto instituciją. Iškilmingos atidarymo šventės išvakarėse manau, kad įgyvendinome abu tikslus. Suformavome naują repertuarą (tai yra ilgas procesas), pakeitėme šiuolaikiškais ankstesnius vadybos ir administravimo įrankius. Mes norime atliepti šiandienę dvasią ir derėti su naujausiu, šiuolaikiškiausiu, gražiausiu teatro pastatu“, – pabrėžia L. Vilimienė.  

Klaipėdos valstybinį muzikos teatrą ji mato kaip lygiavertį Baltijos regiono miestų, tokių kaip Hamburgas, Kopenhaga, Gioteburgas, teatrų lygos narį: savito, išskirtinio veido ir kuriantį aukštos meninės kokybės intriguojantį repertuarą.  

Architektūrinis galvosūkis: ką griauti, o ką – palikti 

„Senasis Klaipėdos muzikinio teatro pastatas buvo istorinei miesto daliai svetimas, neturintis nieko bendra su Klaipėdos krašto istorija. Tačiau vienas ryškiausių Lietuvos reprezentacinės architektūros ankstyvojo modernizmo pavyzdžių. Šis architekto Algimanto Mikėno 1963 m. suprojektuotas objektas miestiečių atmintyje tapo vienu iš Klaipėdos simbolių. Jis ir urbanistine, ir architektūrine prasme svarbus – tai centrinės miesto aikštės, Herkaus Manto ir Danės gatvių užstatymo išklotinės formantas ir dominantė“, – sako KVMT projektavusios UAB „Inžinerinė mintis“ architektė N. K. Petniūnienė. 

Atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento reikalavimus, keliamus nekilnojamojo kultūros paveldo rekonstrukcijai, buvo priimtas sprendimas sujungti dvi alternatyvas: išsaugoti išskirtinių architektūrinių bruožų pokarinio laikotarpio pastato tipinę tūrinę ir erdvinę kompoziciją, ryškų funkcionalizmą, spalvinę gamą ir statyti naują priestatą su modernia žiūrovų sale bei jai funkcionuoti būtinomis patalpomis Danės gatvėje. 

„Stengėmės išsaugoti vertingiausius bruožus: Naujamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą su vertikalia dominante – 10 aukštų bokštu ties sankryža ir keturių aukštų fligeliu išilgai H. Manto gatvės“, – pabrėžia architektė N. K. Petniūnienė. Teatro salės korpusas buvo nugriautas, jo vietoje suprojektuotas naujas salės tūris su rūsiais ir scenos patalpų techniniu bloku, erdviomis repeticijų studijomis, kostiumų ir dekoracijų saugyklomis. Pagrindiniai vestibiuliai, centrinis įėjimas orientuoti į senamiestį ir Danės skvero erdvę. H. Manto gatvės ir Danės gatvės fasado stilistika, architektūrinė išraiška, medžiagiškumas ir spalvinė gama buvo išsaugoti. Pasak architektės, eksterjero sprendiniai atspindi vieną iš Klaipėdos architektūros identiteto bruožų – naudotos raudono molio plytos, čerpės. Analogiškai derintos ir naujosios pastato dalies apdailos medžiagos – tinkas, fibrocementinės plokštės. Teatro projektas – išskirtinis, jame itin didelis dėmesys skirtas akustikai. Kad skirtingo žanro kūriniai skambėtų nepriekaištingai, prireikė atitinkamų sprendimų.  

„Didžioji salė sukurta sudėtingos 3D formos, su specialiais laiptais, sienų, lubų išgaubimais. Jai pagamintas unikalios formos akustinis kiautas, specialių medžiagų kėdės su ekranais kiekvienoje atkaltėje. Orkestro ložė kilojama, joje gali būti įrengtos ir žiūrovų vietos“, – komentuoja KVMT statinio projekto vadovas Tomas Burokas, UAB „Inžinerinė mintis“ direktorius.  

Jo nuomone, projektuojant įveiktas iššūkis ne sunaikinti, o darniai sujungti praeitį su ateitimi. „Buvome suvaržyti esamo užstatymo ir galiojančių Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, ribojančių aukštingumą, todėl po žeme – tokio pat dydžio pastatas kaip ir virš žemės. Todėl aukšti gruntiniai vandenys – jūros lygis. Danės upė – dar vienas iššūkis. Visu pastato perimetru suprojektuota vandeniui nepralaidi atitvarinė siena iš tarpusavyje susikertančių gręžtinių 88 cm skersmens polių. Vanduo „uždarytas“ srautinio injektavimo poliais. Dėl aukšto gruntinio vandens lygio rūsio zonoje įrengta armuota 50 cm storio jėgos grindų plokštė, inkaruota prie rūsio dugno ir atitvarinių šoninių polių. Dėl vietos stygiaus naujoji pastato dalis kone įsprausta į senąją. Teko priimti nestandartinį sprendimą – rūbinę įrengti matomiausioje vietoje“, – sako T. Burokas, KVMT statinio projekto vadovas. 

„Įeini – ir apanki“ 

Taip atsako paprašytas apibūdinti naująjį KVMT interjerą „MAMA Architects“ vadovas interjero architektas Marius Mateika, drauge su kolegėmis Indre Ankudavičiene ir Audrone Pakalniškyte kūręs kone visus Klaipėdos muzikinio teatro interjero sprendinius. 

„Indrė ir Audronė yra šio interjero bendraautorės. Tai, ką matote, yra jų lygiai tiek pat kiek ir mano“, – teigia M. Mateika ir atkreipia dėmesį, kad prie repeticijų salių ir Marių (mažosios) salės interjero sprendinių ženkliai prisidėjo Gintarė Privedienė iš įmonės „Akustika plius“.  

Projektas, M. Mateikos teigimu, buvo kol kas turbūt sudėtingiausias iš tų, kuriuos teko įgyvendinti. „Visų pirma, tai ne naujas statinys, o gana sudėtingos geometrinės formos erdvės rekonstrukcija. Antra, tai yra erdvė, skirta daugiasluoksniam muzikos skambesiui, – vardija interjero architektas. – Kaip jau esu ne kartą sakęs, mes sukūrėme ne interjerą, o INSTRUMENTĄ daugiasluoksniam muzikos skambesiui. Ne smuiką, ne violončelę, t. y. ne kartotinį daiktą, o visiškai naują instrumentą. Jis bus vienintelis toks pasaulyje. Niekas niekada tokio instrumento nedarė, netestavo ir nederino – mes tiesiog ėmėme ir darėme. Ir neturėjome privilegijos suklysti.“ 

Mateikai prieš rekonstrukciją Klaipėdos muzikiniame teatre neteko lankytis, tad jis negalėtų palyginti, kaip ir kas pasikeitė. Tačiau renovuotas senojo teatro administracinis korpusas ir dalis viešųjų erdvių, jo akimis, palyginti statiški, paprastos stačiakampio formos, o štai naujosios dalies ir eksterjeras, ir interjeras yra labai plastiški ir dinamiški.

„Vienintelis mūsų išsaugotas vertingas interjero elementas – Kazimiero Simanonio sukurtas šviestuvas. Jis sudėtingas ir unikalus. Mes jį restauravome ir pagarbiai pakabinome į buvusią vietą, dabar visas interjeras tarsi šoka aplink šį kūrinį“, – džiaugiasi M. Mateika. 

Iš naujų sprendinių teatro vidaus erdvėse interjero architektas pirmiausia, be abejo, pamini „jau daug kartų apdainuotą“ molį. „Tai ypatinga medžiaga. Labai archetipiška. Lietuviui iki skausmo lietuviška. Džiugu, kad mums pavyko jį atrasti ir aktualizuoti – naujai, pateikiant moderniame interjere. Molio rasite beveik visose lankytojams prieinamose vietose. Pagrindinė salė bus vyšnia ant torto. Tai vientisas meno kūrinys iš molio, jį įgyvendino molio virtuozai Mantas Petravičius ir Karolis Didikas su savo didele komanda. Tai nuostabus, labai unikalus ir iki galo lietuviškas rezultatas“, – mano interjero dizaineris.  

Neseniai visuomenėje furorą sukėlęs Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės interjeru, M. Mateika sako, kad Klaipėdos VMT interjero kūryba – jiems, „MAMA Architects“, pirmas tokio kalibro akustinis projektas. Visas procesas buvo kaip nesibaigiantys namų darbai.  

„Padedant Viktorui [Mekui] ir Gintarei [Privedienei] teko išeiti akustikos pradžiamokslį, suvokti pagrindinius garso sklaidos niuansus. Pasitelkę įvairias akustines programas stebėjome, kaip kinta garso atspindžiai priklausomai nuo plokštumų, medžiagų atstumo. Tie pratimai mums padėjo suprasti, kaip sklinda garsas, kaip reikia jį nukreipti, skaidyti, koncentruoti, slopinti ir t. t.“, – pasakoja M. Mateika. 

Daug unikalių interjero sprendimų teko priimti dėl žmonių su negalia, tačiau visų pirma – dėl geros akustikos, tad, jo manymu, interjero sprendiniai šiek tiek prisidėjo prie to, kad KVMT jau tituluojamas moderniausiu muzikiniu teatru Lietuvoje.  

Kiekvienas garsas pavirsta forma 

„2015 m. pirmą kartą Lietuvoje gauname galimybę kompleksiškai kurti viso muzikinio teatro pastato garsinę koncepciją, po 9 metų – stovime įvykių epicentre, lieka suskaičiuotos dienos iki galutinių akustinių testų ir atidarymo šventės“, – apžvelgia savo įmonės indėlį į KVMT metamorfozę Viktoras Mekas, „Akustika plius“ vadovas.

Meko teigimu, šis projektas kartu su Vilniaus kongresų rūmų koncertų sale tapo jo komandai profesionalumo tramplinu. Kūrybinis kelias KVMT buvo labai emocionalus – nuo abejonių iki užtikrintumo, nuo nusivylimų iki pasididžiavimo.

„Iš patirties žinojome, kiek iššūkių supa kuriantį žmogų, todėl daug širdies įdėjome į repeticijų patalpas. Siekėme sukurti erdves – instrumentus, kurie leistų atsiskleisti menininkui ir kuriuos jis galėtų personalizuoti. Sprendiniai adaptyvūs – keičiamo kampo akustinės plokštės ir reguliuojama draperija“, – pasakoja V. Mekas.  

Solistų, instrumentalistų, choro, jungtinių repeticijų salėse, garso įrašų studijoje pritaikyti Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pasiteisinę sprendiniai. „Tikimės, jie taps mūzomis naujiems muzikos kūriniams“, – sako „Akustika plius“ vadovas.  

Mažosios salės akustinio interjero kryptis – absoliuti koncentracija į atlikėją: svarbiausi – šnabždesiai scenoje, o triukšmas – sugeriamas. „Rezultatas – teatro „juodosios dėžės“ (black box) ir kamerinės erdvės simbiozė. Pasiekti šį neutralumą, kai aplink tiek chaoso, – asmeninis iššūkis“, – teigia akustikas. 

Didžiausių iššūkių erdvė – didžioji muzikinio teatro salė. Ji išgyveno maksimalią transformaciją – nuo Zahos Hadid inspiruotos geometrijos iki J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje patikrintų papjė mašė (paper mache) laužytų trikampių koncepcijos.  

„Naujo įkvėpimo teko ieškoti ir vietoj nueinančių techninio projekto sprendinių. Su interjero architektu Mariumi sumąstėme naują interjero „akustikos rūbą“ – jo pagrindu tapo mūsų jau patikrinta laužytų trikampių akustinio kiauto ir architekto įpūsta autentiška molio tinko apdailos koncepcija. Natūraliai akustikai gyvybiškai svarbūs garso atspindžiai nuo paviršių gali paversti pragaru architekto darbą, tačiau trikampių geometrija leido lengviau rasti bendrus akustikos ir architektūros vardiklius“, – pasakoja V. Mekas. 

Molio tinko idėja įgalino sukurti savitus, unikalius ir neatkartojamus raštus – lyg šlapio pajūrio smėlio. Tekstūra buvo kuriama atsižvelgiant į akustinius skaičiavimus, nurodant, koks turėtų būti molio storis bei raštų gylis ir tuo pat metu leidžiant molio menininkams su architektais improvizuoti. Taip kiekviena plokštuma tapo individualiu kūriniu, o jų visuma užtikrina švelnų garso atspindžių ošimą. 

Frazė „muzikinis teatras“ slepia plačius tolius. Reikėjo įgalinti natūralią akustiką, prisitaikyti prie turinio. Tam pasirinkti unikalūs sprendiniai – lyg kriauklės atsiveriantys akustiniai liukai sienose ir lubose. Jų viduje sumontuotos garsą sugeriančios medžiagos leidžia keisti akustinį patalpos charakterį.  

„Mes taip matome architektūrinę akustiką: kiekvienas garsas pavirsta forma, o grįžęs prisiliečia prie mūsų ir vėl tampa neapčiuopiamas ir mistiškas. „Kiekvienas garsas pavirsta į kūną, kol vėl tampa perregimas“, – cituoja kultūros kritikę R. Renevytę „Akustika plius“ vadovas ir dėkoja Evelinai, Jonui, Laimai, Nagliui, Dovydui, Martynui, Mantui, Juliui, Tomui, Linai, Ugnei, Mariui, Kristinai, Aušrinei, Wolfgangui. 

Scenos technologijos ir išmaniosios kėdės  

Įmonė „Scenos techninis servisas“ (StS) suprojektavo ir įdiegė didžiosios ir mažosios salių mechaniką: kilnojamąsias scenos platformas ir viršutinę mechanikos sistemą, taip pat didžiosios scenos uždangas ir jų valdymo sistemas. Iš viso pagamintos penkios unikalios scenos platformos ir besisukantis scenos ratas, bendras jų plotas – apie 250 kv. metrų. Viršutinius apšvietimo sofitus ir dekoracijų štangas kilnoja 40 greitaeigių keltuvų, kurių bendra keliamoji galia – 20 tonų. Įdiegta vieninga visų mechanizmų valdymo sistema. Tai unikalus vienetinis gaminys, atitinkantis aukščiausius SIL 3 saugos reikalavimus.  

„Tokių kėdžių, kokias Klaipėdoje sumontavo įmonė StS, Lietuvoje dar niekur nėra!“ – didžiuojasi StS projektavimo skyriaus vadovas Julius Gružinskas. 

KVMT didžiojoje salėje sumontuota 700 italų gamintojo „Aresline“ kėdžių. Standartinės šio modelio kėdės įrengtos virš orkestrinės duobės, jas nesudėtinga išmontuoti ir sandėliuoti, kai spektaklis vyksta su orkestru. Pagrindinės salės kėdės – su prailgintais atlošais. Dalis salės kėdžių gali būti išmontuojamos, taip atlaisvinant ir pritaikant numatytą erdvę neįgaliojo vežimėliui. Visų kėdžių spalvos priderintos prie naujosios salės dizaino vizijos, be to, atitinka aukščiausius patogumo, akustikos ir priešgaisrinius reikalavimus. 

„Įgyvendinant šį projektą didelis dėmesys buvo skiriamas detalėms, todėl rinkomės patikimą ir patyrusį partnerį iš Italijos“, – pasakoja J. Gružinskas. 

Didžiosios salės kėdėse įdiegta italų gamintojo „Marconi“ informacinė libreto sistema. Ekranai integruoti kėdžių atlošų galinėse pusėse, o priekinėms eilėms skirti ekranai – ant priekyje esančių baliustradų. Ekranai jutikliniai, intuityviai valdomi, juose galima transliuoti ne tik libreto tekstą, bet ir kitų renginių anonsus, aktualius pranešimus. Sistema sinchroniškai palaiko vertimus net aštuoniomis kalbomis. Duomenis į ekranus transliuoja teatro technikai per centrinį duomenų perdavimo tinklą, taip pat atskiruose ekranuose ar jų grupėse galima pateikti personalizuotą informaciją. 

Dėl itin aukštų reikalavimų salės estetiniam vaizdui ekranai buvo visiškai integruoti į kėdes. „Tai buvo didžiausias iššūkis projektuotojams – į baldą turėjo būti įdiegta technologiškai sudėtinga sistema. Muzikinio teatro projektas mūsų komandai – puikiai įveiktas dizaino, kūrybiškumo ir technologijų iššūkis“, – sako J. Gružinskas. 

Daugiafunkcė teatro erdvė suskambės naujai 

„Šiuolaikinės teatro scenos technologijos neapsiriboja vien šviesų ar garso sprendiniais, jos aprėpia daug ir įvairios įrangos, kuri leidžia teatrui realizuoti išskirtinius kūrybinius sumanymus“, – apie techninio projekto mastą ir sudėtingumą kalba Virginijus Remeika, vadovaujantis KVMT specializuotas scenos mechanikos, daugiafunkces apšvietimo ir audiovizualines sistemas tiekusiai, projektavusiai ir montavusiai UAB „Propoint LT“ – įvairiausių televizijos transliacijų bei scenos technologinės įrangos sistemų sprendimų, jų integracijos, apšvietimo įrangos, vaizdo, garso įrangos pardavimo, montavimo, derinimo, techninės priežiūros, konsultavimo ir individualių sprendimų įgyvendinimo įmonei. 

KVMT daug darbų UAB „Propoint LT“ atliko kartu su StS diegdama scenos mechanikos technologijų vieningą valdymą. Teko pasirūpinti kilnojamosiomis scenos platformomis, įskaitant orkestrinę. Sumontuoti vadinamąją viršutinę kilnojamąją mechanikos sistemą: didžiosios scenos uždangas, akustines uždangas, apšvietimo įrangos tvirtinimo konstrukcijas. Taip pat įrengti daug dekoracijų keltuvų, kitų įrenginių. 

Teatro vadovybės pageidavimu visa scenos apšvietimo įranga – su šviesos diodais (LED). Taip ne tik sumažinti apšvietimo priežiūros kaštai, padidintas energinis efektyvumas, bet ir supaprastintas bei pagreitintas apšvietimo organizavimas. Trys nauji didelės galios ir aukštos raiškos lazeriniai projektoriai su 98 proc. Rec.2020 spalvų erdvės aprėptimi padės teatrui įgyvendinti įspūdingus scenografijos scenarijus. 

Kad solistams, režisieriams, choristams, scenos darbuotojams būtų patogu dirbti repeticijų ir spektaklių metu, įdiegta daugiafunkcė scenos audiovizualinė sistema. Pavyzdžiui, kartais choras ar solistai negali tiesiogiai matyti dirigento, o šiuolaikinė vaizdo transliavimo įranga suteiks jiems galimybę be juntamo vėlavimo matyti jį ekrane. 

Scenos technologijų sistemų integravimo darbus „Propoint LT“ atliko abiejose teatro salėse ir repeticijų patalpose. Didžiojoje salėje į dalį fiksuotų ir nuimamų kėdžių atlošų, o kai kur ir prieš kėdes (baliustradose) integruoti informacinės sistemos ekranai. Mažojoje salėje dauguma kėdžių sumontuotos ant sustumiamos 8 pakopų tribūnos.  

Abiejose salėse numatyta vietų neįgaliesiems. Didžiosios scenos parteryje sumontuota garso indukcinė kilpa, skirta žmonėms su klausos aparatais. 

Kvapą gniaužiančią erdvę darniai papildo baldai 

Darbo vietų, pasitarimų kambarių, virtuvių, siuvėjų darbo vietų, repeticijų salių, grimerinių, poilsio ir bendrųjų erdvių, taip pat svečių kambarių baldų sprendiniais rūpinosi „NARBUTAS Lietuva“ komanda.  

Bendrosioms erdvėms parinkti užsienio tiekėjų QUINTI, DEBEREN ir SOFTLINE minkštieji baldai. Prie įvairių kolekcijų grakščių linijų, aptakaus bei itin komfortabilaus dizaino krėslų priderinti italų gamintojo PEDRALI kavos staliukai IKON. Pagal architektų viziją, visos erdvės turėjo išlaikyti monochrominių atspalvių vientisumą, todėl visi baldai yra žemės atspalvių.  

Darbo vietoms parinkti minimalistinio dizaino ir modernios klasikos darbo stalai NARBUTAS NOVA U su gintarinio ąžuolo melaminu ir išskirtinio patogumo darbo kėdės EVA. Pasitarimų kambariui pagal užsakovo poreikius pritaikytas ir pagamintas posėdžių stalas NARBUTAS AIR, prie jo priderintos minimalistinio silueto kėdės MOON. Tokios kėdės kartu su prekių ženklo NARBUTAS minkštasuoliais yra ir repeticijų salėse. 

„Kiekviena detalė apgalvota, visur išlaikytas medžiagiškumas. Baldai turėjo nepastebimai įsilieti į šią kvapą gniaužiančią erdvę“, – sako „NARBUTAS Lietuva“ marketingo projektų vadovė Laura Šakinė. 

Jos teigimu, siekiant maksimalaus galutinio rezultato, svarbiausia buvo atvira ir aiški komunikacija su klientais ir architektais.  

Pavyzdžiui, siuvėjų darbo stalai pagaminti pagal jų išsakytas pastabas: aukštis, spintelių išdėstymas ir stalviršio dydis pritaikyti prie specifinio darbo pobūdžio. Grimerinių baldai taip pat pagaminti pagal specialius brėžinius. Tai nestandartiniai baldai, tad siekiant 100 proc. įgyvendinti viziją ir užtikrinti kokybę buvo sukurti keli prototipai, kol buvo rastas tinkamiausias sprendimas.“ 

Darbas su viešaisiais projektais, L. Šakinės teigimu, – neabejotinai išskirtinis. Tokiems projektams įgyvendinti reikia itin profesionalių žinių ir patirties, be to, svarbu užtikrinti ne tik aukščiausios kokybės baldus, bet ir geriausios kainos santykį.  

„Labai džiaugiamės, kad per daugelį metų „NARBUTAS Lietuva“ komandos sukaupta patirtis, produktų asortimentas ir gamykla Ukmergėje leidžia atitikti visus šiuos kriterijus ir suteikia galimybę dirbti su tokiais išskirtiniais valstybinio masto projektais kaip šis“, – sako L. Šakinė. 

Įvertinti pokyčiai ir įgyvendintos užduotys 

„Lietuvoje rekonstruotas ne vienas teatras, tačiau naujo statyba – vis dar retas reiškinys“, – sako KVMT rekonstrukcijos FIDIC inžinieriaus ir statybos valdymo funkcijas bei statinio statybos techninę priežiūrą atlikusios bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“  vadovas Jonas Cilcius. Jo teigimu, teatro rekonstrukcijos projektas buvo pristatytas prieš aštuonerius metus, tad per tą laiką įvyko nemažai technologinių pokyčių, kurie pakoregavo projektą. Jį įgyvendinant teko ieškoti sprendimų ir techniniu bei finansiniu požiūriu vertinti naujus darbus.  

Projektas susidėjo iš dviejų dalių: naujo priestato statybos ir senojo pastato rekonstrukcijos. Vietoje nugriauto senojo pastato dalies iškilo dvigubai didesnis modernus statinys, kuris ne tik 17 m stiebiasi į viršų, bet ir 12 m leidžiasi į žemę. 

Būtent tie du pastato aukštai žemiau Danės upės lygio ir kėlė iššūkių dėl vandeningo grunto. Įrengus priestato pamatus, grindų plokštę ir baigus konstruktyvo montavimo darbus, tapo aišku, kad tik nauji kardinalūs sprendiniai padės suvaldyti požeminius vandenis. Tam rangovas turėjo grindų plokštę papildomai stiprinti mikropoliais. 

Bendrovės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ vadovo teigimu, rekonstruojamos pastato dalies iššūkiai buvo įveikiami kompleksiniu darbu su projektuotojais ir užsakovu. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į pajūrio vėjus ieškota išeities, kaip tinkamai įrengti lauko terasą su stogu.  

Viena iš atsakingiausių užduočių tapo muzikinio teatro akustikos kokybės reikalavimų įgyvendinimas. Didžiajai teatro salei buvo sukurtas rankų darbo unikalios formos molinis akustinis kiautas. Jis buvo numatytas kaip interjero dalis, tačiau turėjo būti tam tikrų akustinių parametrų, todėl teko didžiulė atsakomybė valdyti ir prižiūrėti projektą, kad viskas būtų įgyvendinta taip, kaip sumodeliuota. Akustinius sprendinius prižiūrėti reikėjo ir kitose teatro patalpose – orkestro repeticijų, įrašų.  

Šis didžiulės apimties darbas – vienas iš daugelio 25 metus gyvuojančios inžinerinės konsultacinės įmonės UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ projektų. Įmonė teikia kompleksiškas profesionalias inžinerines paslaugas, nuolat plėtoja veiklą energetikos, aplinkosaugos, planavimo, projektavimo, statybų techninės priežiūros ir valdymo bei kitose statybų inžinerinio konsultavimo srityse. 

Išmanus ir taupus apšvietimas 

Nuo šiol Klaipėdos muzikiniame teatre apšvietimas valdomas išmaniai – išmaniųjų namų ekspertai „Būsto automatika“ atliko apšvietimo sistemos automatizavimo darbus. Nauja KNX protokolu veikianti apšvietimo valdymo sistema sumažins energijos sąnaudas ir taps gerokai patogesnė, nei buvo prieš pastato renovaciją. 

„Apšvietimo sistemos automatizavimas įdiegtas abiejuose korpusuose: ne tik renovuotame, bet ir naujose patalpose. Pastato administratoriui sukurta valdymo aplikacija, per kurią jis gali valdyti visą apšvietimą, keisti apšvietimo scenas ar zonas priklausomai nuo renginio tipo: pavyzdžiui, per repeticijas vieno mygtuko paspaudimu paleidžiama vienokia apšvietimo scena, prieš pasirodymą – kita, taip pat yra scenų, pritaikytų kitokio formato renginiams. Didžiausias pliusas, kad scenas kurti ir koreguoti gali pati teatro komanda ir pritaikyti ateityje prie savo pakitusių poreikių ar pasikeitusio patalpų išdėstymo“, – sako Alius Paulionka, bendrovės „Būsto automatika“ vadovas. 

„Būsto automatikos“ komanda teigia, kad įgyvendinamuose projektuose niekada nemato problemų – tik situacijas, kurias reikia išspręsti. KVMT atidarymo data buvo numatyta iš anksto, tad sistemos paleidimas jokiu būdu negalėjo vėluoti, teko griežtai laikytis darbų terminų. Nepaisant trumpo darbo termino, sistemą pavyko paleisti laiku ir viskas veikia puikiai. 

„Klaipėdos muzikiniame teatre labai spaudė laikas, nes erdvė darbams suteikta paskutiniams. Mūsų įmonė jau 10 metų diegia išmanius sprendimus individualiems ir visuomeniniams pastatams, viešbučiams, biurams, gamykloms. Esame tie, į kuriuos kreipiamasi, kai reikia išspręsti sudėtingiausius klausimus“, – sako A. Paulionka. 

Preciziški teatro klimato sprendimai 

Kiekvieno muzikinio teatro aplinka pasąmoningai sufleruoja, jog tai jautri erdvė su taisyklėmis ir tiksliais reikalavimais, kad vykstantys renginiai paliktų kuo gilesnį įspūdį. Vidaus klimato kontrolė ir akustiniai sprendiniai gali sukurti erdvę, idealiai pritaikytą konkrečiai paskirčiai. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras yra nepaprastos paskirties objektas, kuriame KOMFOVENT vėdinimo sistema atlieka ne vieną užduotį. 

Į KVMT renginius susirenka daug įvairaus amžiaus lankytojų, patalpų oro apykaita jiems užtikrina malonią atmosferą ir komfortą. Vėdinimo sistemą sudaro efektyvūs vėdinimo įrenginiai, kurių bendras našumas siekia 95 000 m³/h. Sistemoje pritaikyti įvairūs energinio naudingumo sprendiniai. Žmonių kiekis teatre kasdien kinta, todėl erdvės pagal poreikį vėdinamos su kintamo oro srauto sklendėmis VAV, atsižvelgiant į oro kokybės jutiklių nustatomą CO2 kiekį. Alergenais, bakterijomis ir CO2 dalelėmis užterštas oras pakeičiamas švariu. Jį išvalo ilgaamžiai ePM1 60 % klasės filtrai, sulaikantys net 1 mikrometro dydžio daleles. 

Kita svarbi mikroklimato valdymo dalis yra oro drėgnis. Teatre šalinamo oro drėgmę visais metų laikais į vidų grąžina vėdinimo įrenginiai „KOMFOVENT Verso Pro“ su entalpijos technologija. Oro užterštumas ir nuokrypiai į pernelyg sausą ar drėgną orą daro įtaką atlikėjų savijautai ir komfortui pasirodymų metu. Palaikant optimalų oro drėgnį teatre nedirginamos akys ir oda, lengviau susikaupti ir likti dėmesingiems. 45–55 proc. drėgnumo oras slopina bakterijų sklaidą lašeliniu būdu, o sausame ore jos plinta daug lengviau. 

Ypač tylus vėdinimo sistemos veikimas atitinka griežtus teatro akustinius standartus. „Verso Pro“ įrenginių aukštų izoliacinių savybių korpusai sertifikuoti „Eurovent“. Sistema su papildomais garso slopinimo elementais veikia visiškai netrikdydama renginių lankytojų, orkestro ir pasirodymų atlikėjų. Išmanūs KOMFOVENT sprendiniai garantuoja žmogui subalansuotą mikroklimatą ir draugišką aplinką.  

Visais atžvilgiais subalansuotas priešgaisrinis rezervuaras 

UAB „ViaCon Baltic“ pagamino ir į KVMT pristatė priešgaisrinį rezervuarą.  

Plieninis spirališkai gofruotas rezervuaras „Helcor DN3200, L23700“, susidedantis iš dviejų segmentų (vieno segmento ilgis – 11 850 mm, visas tūris – 190 kub. m), iš vidaus ir iš išorės padengtas polimerine „TrenchcoatTM“ danga. 

„ViaCon Baltic“ jau šešerius metus Lietuvoje gamina ir tiekia funkcionalius, inovatyvius, tvarius aukštos kokybės sprendinius. Rezervuarai nedidelio svorio, nesudėtingos konstrukcijos, optimalios formos, iš itin patvarios ir perdirbamos medžiagos – plieno. Taip užtikrinama maža gaminių kaina, greitas ir nebrangus montavimas, o svarbiausia – itin maža CO2 emisija. Tai liudija patvirtinta rezervuarų Produkto poveikio aplinkai deklaracija (EPD).  

Svarbiausia buvo suvaldyti gruntinį vandenį 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro požeminės dalies hidroizoliacijos sprendinius pasiūlė ir reikiamus produktus tiekė UAB „SCHOMBURG Baltic“, atsakingai įgyvendinanti kiekvieną jai patikėtą projektą, teikianti konsultacijas dėl tiekiamų produktų, o jei reikia – padedanti projektuotojams rasti tinkamiausią hidroizoliacijos sprendimą.   

Pasak įmonės vadovo Gyčio Jono Vitkaus, nenuostabu, kad pajūrio miesto objekte, ir dar prie pat upės, svarbiausia buvo susitvarkyti su aukštu gruntinio vandens lygiu.  

„Įvertinę visas aplinkybes, pasiūlėme užsakovui ir rangovui mūsų patronuojančiosios bendrovės „SCHOMBURG GmbH & Co KG“ gaminamą kristalinį betono priedą BETOCRETE-CP-360-WP. Esame naudoję šį produktą daugybėje objektų, tad buvome tikri, kad jis nenuvils“, – sako „SCHOMBURG Baltic“ vadovas G. J. Vitkus. 

Miltelių pavidalo BETOCRETE-CP-360-WP, skirtas aktyviai hidroizoliacijai sukurti, visada suformuoja tvarų ir vandeniui nelaidų betoną. Papildytas šiuo priedu, betonas įgyja savybę atstumti vandenį ir „užsigydyti“ iki 0,4 mm dydžio trūkius – šie apauga kristalais.  

„SCHOMBURG Baltic“ vadovo teigimu, BETOCRETE- CP-360-WP tinka visais atvejais, kai betonas gali būti pažeistas ilgalaikio vandens skverbimosi. Kristalinis betono priedas gali būti naudojamas statant rezervuarus ir talpyklas, užtvankas, tunelius, įrengiant garažų perdangas, monolitines konstrukcijas, požemines automobilių aikšteles, pamatus ir kt. 

„Naudojant BETOCRETE-CP-360-WP neprivaloma papildoma hidroizoliacija“, – pabrėžia vieną iš kristalinio betono priedo privalumų G. J. Vitkus. Dėl to, pasak jo, sumažėja sąmata, pagreitėja darbas, o svarbiausia – mažiau pinigų ateityje išleidžiama statinio priežiūrai ir remontui.  

UAB „SCHOMBURG Baltic“, būdama Vokietijos bendrovės „SCHOMBURG GmbH & Co KG“ patronuojamąja įmone Baltijos šalyse, visais atvejais rangovams tiekia tik savo patronuojančiosios bendrovės gaminamus hidroizoliacinius produktus ir jų sistemas.  

*Akustikos gerinimui ir erdvių valdymui repeticijų, mažosiose salėse bei didžiojoje scenoje sumontuotos net 5 metrų aukščio „Domus Lumina“ užuolaidos. Joms siūti sunaudota virš 1000 metrų sertifikuoto vilnonio audinio, kuris pasižymi itin geromis akustinėmis savybėmis ir užtikrina nepriekaištingą interjero dizaino vizijos išpildymą.

* „LT PROJECT komanda, įrengdama akustines erdves, siekė įgyvendinti akustikos specialistų iškeltus tikslus sukurti komfortišką ir funkcionalią aplinką emocinei žiūrovų, solistų bei muzikos instrumentų komunikacijai“, – apie darbą šiame projekte pasakoja LT PROJECT rangos padalinio vadovė Lina Lašinskienė. 

* Bendrojo naudojimo patalpų apšvietimo sprendinius teikė ir produktus tiekė UAB „Energy Green“: KVMT holams ir koridoriams pasirinkti priglaistomi šviestuvai su skirtingą atmosferą (nuo žaismingos iki dramatiškos) kuriančiomis optikomis ir linijiniai paslėpti šviestuvai, o didžiajai salei – kraipomi keičiamo šviesos kampo prožektoriai.  

* UAB „Keraplast“ KVMT įrengė tiek garsą izoliuojančius, tiek kasdieniam vėdinimui ir natūraliam apšvietimui skirtus stiklinius švieslangius, taip pat pagamino dūmų ir šilumos ištraukiamosios ventiliacijos liukus „Orivent“: priklausomai nuo teatro erdvių jie yra arba su šviesą praleidžiančiais kupolais, arba aklini, eliminuojantys triukšmą (R’w – 44 dB) ir šviesą.  

* KVMT įdiegta bendrovės PROMAT dūmų šalinimo kanalų su plokštėmis sistema PROMADUCT®-500: šios sistemos dūmų šalinimo kanalai gali būti įvairių dydžių bei formų ir taupo aukštį, tad tinka praktiškai visur, ypač požeminėse automobilių saugyklose.  

* Projekte panaudotos „Aliplast“ aliuminio profilių sistemos „MC Wall passive“, „Genesis I+“, „Econoline“ ir priešgaisrinė sistema FR90, visoms sistemoms suteiktas BREEAM sertifikatas, patvirtinantis, kad jos atitinka aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus. 

* Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro fasadui buvo panaudotos unikalios „Terracota“ spalvos portugalų gamintojo „alubuild“ plokštės, kurių tiekimu pasirūpino oficialusis gamintojo atstovas Lietuvoje „Fasadų gama“. 

Objektas: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija, Danės g. 19 

Užsakovas: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro administracija  

Generalinis rangovas: UAB „Infes“ 

Projekto architektūrinės dalies vadovas: „Studio GA“, Wolfgangas Gollwitzeris 

Projektuotojai: UAB „Inžinerinė mintis“, vadovas Tomas Burokas, statinio projekto vadovo padėjėjas Mindaugas Rauckis 

Architektai: UAB „Inžinerinė mintis“, architektai Nomeda Karolina Petniūnienė, Eimantas Pranevičius; „Studio GA“, architektai Mitsuhisa Matsunaga, Goda Visockaitė; MB „Urbanistinė architektūra“, architektai Laimonas Bogušas, Tomas Medzelas (dalies darbo projekto rengėjai, BIM koordinatoriai) 

Interjero architektai: „MAMA Architects“, interjero architektai Marius Mateika, Indrė Ankudavičienė, Audronė Pakalniškytė 

Akustika: UAB „Akustika plius“, Viktoras Mekas, Gintarė Privedienė  

Statinio statybos techninė priežiūra ir valdymas: UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“, FIDIC inžinierius Jonas Cilcius 

Emilio Šimkaus (KVMT archyvo) nuotr. 

Leono Garbačausko (KVMT archyvo) nuotr. 

Naglio Stanciko (KVMT archyvo) nuotr. 

„MAMA Architects“ (KVMT archyvo) nuotr.