„Naujausiais skaičiavimais, penkios didžiausios pasaulyje valstybinės naftos ir dujų bendrovės išleidžia apie 200 milijonų JAV dolerių per metus tam, kad kontroliuotų privalomąją klimato politiką, pakreipiant ją savais – finansiškai perspektyviais – tikslais“, – viename savo darbų rašo UCL Žemės sistemos mokslo profesorius Mark Maslin, teigdamas, kad stambios kompanijos bando įtakoti visuomenės požiūrį, kuriant netikrus faktus, susijusius su klimato atšilimu. Vis dėlto pastaruoju metu atliktos apklausos rodo, kad daugiau nei 75% amerikiečių mano, kad visgi žmonės ir jų veikla sukelia klimato pokyčius.
Tačiau anot Mark Maslin svarbu žinoti, kokiais būdais kartais yra bandoma atidėti klimato tausojimo politiką, skleidžiant melagingą informaciją.
- Mokslo neigimas
Tai neigimo rūšis, su kuria visi esame susipažinę – klimato kaitos mokslas nėra pakankamai išsamus. Teigiama, kad klimato kaita yra tik natūralaus ciklo dalis arba, kad klimato modeliai yra nepatikimi ir pernelyg jautrūs anglies dioksidui. Netgi yra teigiančių, kad CO₂ yra tik maža atmosferos dalis, kuri net negali turėti didelės įtakos klimato atšilimui. Visi šie argumentai – klaidingi, ir mokslininkai yra tikslingai sutarę dėl klimato pokyčių priežasčių. Klimato modeliai, prognozuojantys pasaulinės temperatūros kilimą, per pastaruosius 30 metų išliko labai panašūs, nepaisant labai padidėjusio sudėtingumo – tai rodo tvirtą mokslo rezultatą. Visuomenės nuomonės pokytis reiškia, kad žmonės pagaliau pradeda suprasti faktų tikslingumą, kas netgi priverčia pagrindinius mokslo tiesų neigėjus keisti strategiją. Vienas tokių – buvęs Jungtinės Karalystės kancleris Nigel Lawson, kuris dabar sutinka, kad žmonės sukelia klimato pokyčius, nepaisant to, jog 2009 m. buvo įkūręs skeptišką Visuotinio atšilimo politikos fondą, kuris teigė, kad „yra atvirai nusistatęs dėl ginčijamo visuotinio atšilimo mokslo, [bet] yra labai susirūpinęs dėl daugelio šiuo metu propaguojamos politikos išlaidų ir kitų padarinių“. Kitaip tariant, klimato pokyčiai vertinti kaina, ne mokslu.“, – akcentuoja profesorius M. Maslin.
- Ekonominis neigimas
Idėja, kad klimato pokyčiai yra per brangūs, yra subtilesnė klimato neigimo forma. Tačiau ekonomistai teigia, kad dabar klimato pokyčius galėtume sutvarkyti išleisdami 1% pasaulio BVP. Galbūt dar mažiau, jei būtų atsižvelgiama į sutaupytas išlaidas dėl pagerėjusios žmonių sveikatos ir globalios ekologiškos ekonomikos plėtros. Bet jeigu nesiimsime veiksmų dabar, iki 2050 m., tai galėtų kainuoti daugiau nei 20% pasaulio BVP.
„Taip pat turėtume atsiminti, kad 2018 m. pasaulis uždirbo 86 000 000 000 000 USD ir kiekvienais metais šio pasaulio BVP auga 3,5%. Taigi, jei būtų skirta tik 1% klimato kaitos problemoms spręsti, bendras skirtumas nebūtų didelis. Klimato pokyčių neigėjai taip pat pamiršta pasakyti, kad jie saugo iškastinio kuro pramonę, kuriai kasmet skiriama 5,2 trilijono JAV dolerių subsidijų – į kurią įeina subsidijuotos tiekimo išlaidos, mokesčių lengvatos ir aplinkosaugos išlaidos. Tai sudaro 6% pasaulio BVP. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, veiksminga iškastinio kuro kainodara sumažintų anglies dvideginio išmetimą 28%, iškastinio kuro sukelta oro tarša sumenktų 46%, o vyriausybės pajamos padidėtų 3,8% šalies BVP“, – įvardina M. Maslin.
- Humanitarinis neigimas
Klimato pokyčių neigėjai taip pat tvirtina, kad klimato kaita mums naudinga. Jie kalba apie ilgesnes, šiltesnes vasaras vidutinio klimato juostoje bei našesnį ūkininkavimą. Vis dėlto šias prognozes dažniausiai palydi sausos vasaros ir padidėjęs karščio bangų dažnis. Pavyzdžiui, 2010 m. „Maskvos“ karščio banga nužudė 11 000 žmonių, nuniokojo Rusijos kviečių derlių ir padidino pasaulines maisto kainas.
„Augalams augti reikia atmosferos anglies dioksido, taigi, jei jo daugiau, jis veikia kaip trąša. Tai iš tikrųjų tiesa ir sausumos biosfera kasmet sugeria maždaug ketvirtadalį mūsų taršos. Dar ketvirtadalį mūsų išmetamų teršalų sugeria vandenynai. Tačiau miškų naikinimas bei žemės paskirties pokyčiai praranda didelius natūralios augalijos plotus ir panaikina šį nedidelį tręšimo poveikį. Dar klimato pokyčių neigėjai jums pasakys, kad daugiau žmonių miršta nuo šalčio nei dėl karščio, todėl šiltesnės žiemos bus geras dalykas. Tai – klaidina. Pažeidžiami žmonės miršta nuo šalčio dėl prastų būstų ir negalėdami sau leisti šildyti namų. Juos žudo visuomenė, o ne klimatas. Be to, JAV mirčių dėl karščio yra keturis kartus daugiau nei mirčių, susijusių su šalčiu. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad dauguma mirčių, susijusių su šiluma, užfiksuojamos kaip širdies nepakankamumas, insultas ar kvėpavimo nepakankamumas“, – sako profesorius.
- Politinis neigimas
Klimato pokyčių neigėjai tvirtina, kad negalime imtis veiksmų, nes ir kitos šalys nesiima veiksmų. Tačiau ne visos šalys vienodai kaltos dėl dabartinių klimato pokyčių. Pavyzdžiui, 25% atmosferoje žmogaus pagaminto CO₂ sukuria JAV, dar 22% – ES. Afrikoje pagaminama vos 5 proc.
„Atsižvelgiant į istorinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos palikimą, išsivysčiusios šalys turi etinę atsakomybę rodyti pavyzdį mažindamos išmetamų teršalų kiekį. Bet galiausiai visos šalys turi veikti, nes jei norime sumažinti klimato pokyčių padarinius, iki 2050 m. Neigėjai taip pat jums sakys, kad yra problemų, kurias reikia išspręsti arčiau namų, nesijaudinant dėl globalių problemų. Tačiau daugelis klimato kaitos sprendimų yra naudingi ir pagerins normalių žmonių gyvenimą. Pavyzdžiui, pereinant prie atsinaujinančios energijos ir elektrinių transporto priemonių – sumažėja oro tarša, o tai pagerina bendrą žmonių sveikatą“, – akcentuoja M. Maslin.
Ekologiškos ekonomikos plėtra teikia ekonominę naudą ir sukuria darbo vietas. Aplinkos gerinimas ir miškų atsodinimas suteikia apsaugą nuo ekstremalių oro sąlygų ir savo ruožtu gali pagerinti maisto bei vandens saugumą.
- Krizės neigimas
Paskutinis neigimas dėl klimato kaitos yra argumentas, kad neturėtume skubėti keisti dalykų, ypač turint mintyje jų netikrumą, kurį kelia kitos keturios neigimo sritys. „Neigėjai tvirtina, kad klimato pokyčiai nėra tokie blogi, kaip teigia mokslininkai. Ateityje būsime daug turtingesni ir geriau sugebėsime sutvarkyti klimato pokyčius. Jie taip pat manipuliuoja visuomenės emocijomis, nes daugelis žmonių nemėgsta pokyčių ir gali jausti, kad gyvename geriausiu metu – ypač jei esame turtingesni nei dauguma“, – teigia M. Maslin.
Tačiau panašiai tušti argumentai buvo naudojami ir anksčiau, norint atidėti vergijos nutraukimą, suteikti moterims balsavimą, nutraukti kolonijinį valdymą, nutraukti segregaciją, dekriminalizuoti homoseksualumą, paremti darbuotojų teises ir aplinkosaugos taisykles, leisti tos pačios lyties asmenų santuokas ir uždrausti rūkyti.
„Pagrindinis klausimas – kodėl mes leidžiame žmonėms, turintiems daugiausia privilegijų ir galios, įtikinti mus atidėti savo planetos gelbėjimą nuo klimato pokyčių?“, – priversdamas susimąstyti klausia M. Maslin.
@Asociatyvi nuotr.
