Infrastruktūros objektų atsiperkamumas priklauso nuo daugybės veiksnių, o užsakovai visada tikisi investicinės grąžos ir kuo didesnės, tuo geriau. Portalo „The Economic Times“ reporteris Taponeelas Mukherjee infrastruktūros projekto vertę vadina „žaliavine verte“. Pasak jo, statant vėjo jėgainę, užsakovas norės būti tikras, kad toje vietoje vėjo potencialo užteks sukurti iš anksto numatytam energijos kiekiui. Transporto projekto potencialą įvertinti sudėtingiau, dažniausiai tokie projektai kuria socialinę ir ekonominę vertę naudotojams, bet savaime nėra finansiškai gyvybingi. Ir vis dėlto pirminės vertės analizė gali padėti optimaliau nukreipti infrastruktūros kapitalą.
Infrastruktūros projektuose užsakovo vaidmuo yra svarbus net projektavimo metu ir ne tik dėl atsakomybių pasiskirstymo ar noro maksimaliai sutaupyti. Lietuvoje įsitvirtina gerovės valstybėse populiari praktika pirkti projektavimo ir generalinės rangos darbus iš vienų rankų. Deja, šios praktikos modelis mūsų šalyje keistai deformavosi. Dėl to gali nukentėti patys užsakovai.
Architektas Bartas Puzonas spaudai yra minėjęs, kad neretai generaliniai rangovai keičia projektinius sprendinius neatsižvelgdami į užsakovo lūkesčius ar architektų pagrindinės idėjos koncepciją. Tad architektui dažnai reikia skirti daug laiko ir užsakovams, ir rangovams atkalbėti nuo pigiausių, standartinių sprendimų. Jeigu tai pavyksta padaryti neskausmingai, galima rasti įvairių būdų sutaupyti ir patenkinti užsakovų kokybės lūkesčius. Priešingu atveju reikalai komplikuojasi architekto nenaudai.
Darbo projekte pateikiami išsamūs sprendiniai, lemiantys architektūrinio pastato kokybę. Statytojas turi teisę darbo projektui pasirinkti kitus projektuotojus, kurie kartais nesuprasdami pirminės architekto vizijos, tačiau stropiai taupydami atsisako svarbiausių architekto projekte numatytų elementų.
Statybininkų, užsakovų ir projektuotojų bendradarbiavimo sklandumas priklauso nuo atsakomybės pasidalijimo. Tai reiškia, kad architektas yra atsakingas už infrastruktūros projektą, o statybininkas – už jo statybos darbus.
Iki šiol buvo teigiama, kad plačiau taikoma BIM (angl. Building Information Modeling, liet. SIM arba statinio informacinis modeliavimas) metodologija padės išspręsti nesutarimus tarp architektų ir statybininkų, tačiau ar tai užtikrins geriausią kokybę ir didžiausią investicinę grąžą užsakovams?
Svarbu: projektuose, kuriamuose dvimatėje erdvėje, netikslumų tikimybė siekia 25 %, o projektuose, kuriuose taikoma skaitmeninės statybos BIM, jų pasitaiko penkis kartus mažiau (5 %).
