Susirūpinę Vilniaus koncertų ir sporto rūmų likimu, 53 Kovo 11-osios Akto signatarai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir premjerę Ingą Ruginienę. Jie pabrėžia būtinybę nedelsiant priimti sprendimus, kurie leistų atkurti šį pastatą ir suteikti jam aiškią funkciją, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę dėl Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros centro steigimo bei svarbių Lietuvos istorijos įvykių įamžinimo.

Signatarai akcentuoja, kad įgyvendinant projektą svarbu išsaugoti ir tinkamai pristatyti Lietuvos nepriklausomybės siekį bei jos gynimą žyminčius momentus. Jie siūlo įrengti ekspozicijas, skirtas Sąjūdžio steigiamajam suvažiavimui, 1991 m. Sausio 13-osios aukų atminimui ir Medininkų tragedijos aukoms pagerbti.

Į šalies vadovus nuspręsta kreiptis dėl susiklosčiusios prieštaringos situacijos, susijusios su vienu svarbiausių nepriklausomybės istorijai objektų – Vilniaus koncertų ir sporto rūmais, kuriems dar 2020 metais buvo išduoti rekonstrukcijos leidimai. Signatarai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl nenuoseklaus valdžios institucijų požiūrio į pastato ateitį.

Jie atkreipia dėmesį, kad visuomenės apklausos rodo aiškią daugumos paramą idėjai šį kompleksą paversti nacionaliniu konferencijų ir kultūros centru.

Tuo metu 23 skirtingoms Seimo frakcijoms priklausantys parlamentarai siūlo priimti rezoliuciją, kuria būtų raginama imtis skubių veiksmų dėl rūmų rekonstrukcijos. Dokumente siūloma Vyriausybei ir Vilniaus savivaldybei glaudžiai bendradarbiauti sprendžiant projekto įgyvendinimo klausimus, įamžinant istorinę atmintį bei užtikrinant finansavimą, įskaitant ir privačių investicijų galimybes.

Rezoliucijos iniciatoriai taip pat palaiko siūlymą šį pastatą paskelbti nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektu. Jų teigimu, atnaujinti rūmai ne tik prisidėtų prie konferencinio turizmo plėtros, bet ir padėtų įamžinti svarbius valstybingumo istorijos momentus bei sutvarkyti aplinkinę teritoriją, pagerbiant buvusių Šnipiškių žydų kapinių atminimą.

Parlamentarai pabrėžia, kad Lietuvoje šiuo metu trūksta tinkamų erdvių aukšto lygio tarptautiniams renginiams, o visuomenė aktyviai palaiko šio objekto rekonstrukciją. Jie taip pat ragina Vyriausybę neatsisakyti šio projekto ir neperduoti rūmų savivaldybei, bet tęsti jau pradėtus darbus pagal 2015 metų nutarimą, kuriuo projektas pripažintas valstybei svarbiu.

Rezoliuciją pasirašė įvairių politinių jėgų atstovai. Vis dėlto Seimas kol kas jos svarstyti nepradėjo – siūlymui įtraukti projektą į darbotvarkę nebuvo pritarta. Už balsavo 27 parlamentarai, prieš – 51, o 16 susilaikė.