Pastaraisiais metais dedamos pastangos upinės laivybos Nemunu atgimimui tapo impulsu ir planams išvystyti Jurbarko uostą. Šiandien pasirašytas Klaipėdos uosto direkcijos ir Jurbarko rajono savivaldybės bendradarbiavimo susitarimas, tikimasi, yra pirmas oficialus žingsnis vieno svarbiausių Nemuno upės uostų atgimimui.

„Laivyba Nemunu – strategiškai svarbi šalies transporto arterija ir aplinkai draugiškesnė krovinių gabenimo alternatyva, kuriai skatinti skiriame išskirtinį dėmesį. Dėl to remiame Klaipėdos uosto plėtrą Nemune. Bendrą siekį atgaivinti istoriškai reikšmingą Jurbarko uostą įtvirtinantis susitarimas, neabejoju, suteiks dar didesnį postūmį tolesnei Lietuvos vandens kelių ir vidaus laivybos plėtrai bei viso regiono augimui. Kartu tai istorinis žingsnis Klaipėdos uosto plėtrai už Klaipėdos ribų“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Klaipėdos uosto direkcija, pasirašydama susitarimą su Jurbarko rajono savivaldybe, iki šių metų lapkričio įsipareigojo įvertinti galimybes sukurti krantinių infrastruktūrą Jurbarko uoste, taip pat išanalizuoti greta krantinių esančių sklypų įveiklinimo galimybes.

„Akcine bendrove pernai tapusi ir didesnes komercines veiklos galimybes įgijusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau kuris laikas vertina investavimo į kitus uostus galimybes ir perspektyvas. Anksčiau kalbėta apie norą investuoti į kitų valstybių uostus, tačiau manau, kad, visų pirma, turime pilnai išvystyti savo šalies infrastruktūrą. Upinė laivyba atgimsta, perspektyva krovinių gabenimui Nemunu tikrai yra, todėl tai vertindami nusprendėme, kad drauge su Jurbarko rajono savivaldybe privalome sujungti išteklius, žinias ir drauge sukurti modernų upinį krovinių uostą Jurbarko mieste prie Nemuno upės. Tai taip pat galėtų būti impulsu ir Jurbarko regione veikiančiai ekonominei zonai“, – teigia akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Jurbarko rajono savivaldybė padėjusi parašą bendradarbiavimo dokumete įsipareigojo įvertinti galimybes išvystyti privažiuojamuosius kelius ir kitas uostui reikalingas komunikacijas.

„Jurbarko rajono savivaldybės viena iš pagrindinių strateginių plėtros krypčių – investicinio patrauklumo didinimas ir pramoninių teritorijų infrastruktūros plėtra. Pastaruosius penketą metų nuosekliai vystėme idėją Jurbarke atkurti ir išplėtoti uostą. Ir dabar, Vidaus vandens kelių direkcijai įgyvendinus investicijas ir pritaikius Nemuną laivybai,  Jurbarkui atsirado reali galimybė Nemuno ir Mituvos upių santakoje esančioje teritorijoje sukurti naują, modernų uostą. Todėl AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ketinimai ir iniciatyva mums yra ypatingai svarbi ir reikšminga, neabejoju, jog uosto atsiradimas paskatins ateiti investuotojus į savivaldybės sutvarkytus investicinius žemės sklypus, esančius visiškai netoli uosto, bus kuriamos naujos darbo vietos. Mums didelė garbė dirbti kartu su AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos komanda“, – sako Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.

Po pastaraisiais metais įgyvendintų investicijų Nemuno upėje, krovinių gabenimą upiniu keliu vykdo Lietuvos vandens kelių direkcija. Šiemet baigta statyti įmonei priklausanti barža „Nemunas lines“, į uostą ir iš jo Nemunu jau keliauja kroviniai.

Vystyti vidaus vandens uostų infrastruktūrą taip pat numatyta ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane.

Jurbarko uostas turi itin svarbią istorinę reikšmę. Būtent Jurbarko, o ne Klaipėdos, uostas yra laikomas pirmuoju Lietuvos jūrų uostu. 1923 metų sausį Lietuvai atgavus Klaipėdą, birželio 27-ąją šaliai perduotas ir Klaipėdos uostas. Iki tol pagrindiniu šalies uostu laikytas Jurbarko uostas. Jurbarkas buvo svarbus prekybos ir transporto mazgas, jungiantis įvairius Lietuvos regionus su Kaunu ir Klaipėda. Čia taip pat registruoti ir pirmieji lietuviški laivai.