Nuo 2020 m. liepos 1 d. statinio informacinio modeliavimo metodika (BIM) bus privaloma taikyti projektuojant ir statant naujus sudėtingus ir didelės vertės viešojo sektoriaus statinius ar jų dalis.
Lietuvos architektų rūmai mano, kad BIM ateityje taps pagrindiniu projektavimo būdu, o kol kas siūlo spręsti teisinius ir techninius klausimus, aktyviai diskutuoti, kurti teisinę bazę, šablonus, mokymus įvairiems specialistams. Aplinkos ministerija tikina, jog artimiausi dveji metai bus skirti visapusiškai pasirengti Lietuvoje pradėti taikyti BIM technologiją. Pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktoriaus Mariaus Narmonto, užsienio praktika rodo, kad skubėti pereiti prie BIM yra mažų mažiausia neatsakinga, natūralu, jog pasirengimui skirtas gana ilgas laikotarpis. Štai danai buvo nusprendę pradėti taikyti BIM, tačiau paskui atšaukė terminą, nes suprato, kad rinka tam nebuvo pasirengusi.
Architektų rūmų vadovė Daiva Bakšienė tikina, kad architektai neneigia minėto įrankio privalumų ir nesiekia stabdyti informacinių technologijų pažangos, tačiau taip pat atkreipia dėmesį, kad nereikėtų per didelės skubos. „Visos suinteresuotos šalys sutaria, kad BIM privalumai – operatyvumas, informacijos apdorojimas, tinkamas jos klasifikavimas, sutelkimas viename struktūriniame modelyje, pažangūs bendradarbiavimo metodai – yra svarbūs visam statybos sektoriui. Vis dėlto norisi dar kartą pabrėžti, kad nuoseklus BIM įvedimas į praktiką, pagrįstas natūraliais poreikiais ir jų tenkinimu, yra naudingas ne tik architektams, bet ir investuotojams bei visai visuomenei, siekiant ateityje išvengti proceso nesklandumų ir nekokybiškų, nedarnių aplinkos sprendimų“, – nuomone dalijosi vadovė.
Lietuva jau ruošiasi
Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė atkreipė dėmesį, kad pirmiausia turės būti sukurta bent minimali infrastruktūra, paruoštos perkančiosios organizacijos, juk kalbama pirmiausia apie valstybės užsakymus, kurie sudaro daugiau nei pusę viso statybų sektoriaus. Todėl būtina atsakingai – per valstybės interesų prizmę – sudėlioti akcentus, susijusius su BIM taikymo metodais ir šiems metodams reikalingomis naudoti technologijomis.
„Tikimasi, kad 2020 m. liepos 1 d. rinka jau bus pasiruošusi, bus visi reikalingi teisės aktai, taip pat valstybės mastu įgyvendinti bandomieji projektai. O pasirengimo daug – reikia sukurti ar perimti reikalingus standartus, metodinius dokumentus, statybos informacijos klasifikavimo sistemas, sukurti ir (ar) įsigyti technologines priemones, pakeisti teisės aktus, paruošti specialistus. Kartu su mokymais, standartų, klasifikavimo sistemų parengimu, išbandymu tai kainuos daugiau kaip 3 mln. eurų. Su Europos Komisijos pagalba pasamdyti ekspertai padės pasirengti šio projekto įgyvendinimui ir koordinuoti, – aiškino M. Narmontas. – Planuojama, kad BIM taikymas statybos sektoriuje padės sutaupyti mažiausiai 1 proc. lėšų, turint omenyje, kad statybų sektorius siekia apie 3 mlrd. eurų, tai labai svarus sutaupymas.“
Aplinkos ministerija numato sukurti centralizuotos prieigos Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninius vartus, kurie sujungs iki šiol atskirai veikiančias informacines sistemas (IS): Teritorijų planavimo dokumentų registrą, Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros IS, Teritorijų planavimo stebėsenos IS bei Infostatybos IS. Taip pat jame bus teikiama ir vienuolika naujų paslaugų, sugrupuotų pagal pobūdį – „Planuoju teritoriją“ bei „Stebiu teritorijos planavimą“, sudėtinės „Statau namą“ ir „Reikia geodezinių tyrinėjimų“ el. paslaugos, integruojama Žemės ūkio ministerijos kuriama Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros IS.
Lietuva rengiasi rimtiems statybų pokyčiams
Skatinant Lietuvos statybų sektoriaus skaitmeninimo procesus, 2018 m. gegužės 10 d. buvo priimti statybos techninio reglamento STR ,,Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ pakeitimai, apibrėžiantys galimybę naudoti elektroninį statybos darbų žurnalą. Statytojams (užsakovams) jau sudaryta galimybė pasirinkti, kokį statybos darbų žurnalą naudoti – ar popierinį, ar elektroninį. Norintieji pildyti popierinį ir toliau galės tai daryti.
Minėtieji statybos techninio reglamento pakeitimai leis veiksmingiau ir skaidriau valdyti bei prižiūrėti statybos procesus, spartins statybos sektoriaus skaitmeninimo procesus, o institucijoms užtikrins greitą ir patikimą duomenų prieinamumą, atsekamumą.
„Doing Business“ reitingas skelbia, kad Lietuva jau dabar pasaulyje užima dvyliktą vietą pagal statybų leidimo išdavimo greitį. Tikėtina, kad po kelerių metų šiame reitinge šalis šoktelės į dar aukštesnę vietą. Aišku, tokiame sektoriuje kaip statybos svarbiausia – ne greitis, o kokybė. Itin didelės pažangos tikimasi ir čia. Mat didžiulis dėmesys skiriamas skaitmeninei statybai, kuri leis sutaupyti lėšų, išvengti klaidų ir didins proceso efektyvumą. Pasirengimo darbai netrukus prasidės, o nuo 2020 m. liepos svarbių visuomeninių statinių projektavimas ir statyba bus atliekami taikant BIM metodus ir technologijas.
Nuo 2016 m. galioja Europos Sąjungos direktyva, kurioje teigiama, kad visos ES šalys galės reikalauti viešai finansuojamiems statybos objektams naudoti BIM metodologiją.
BIM – tik pradžia
Vakar (liepos 12 d.) viena didžiausių statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Kausta“ paskelbė, kad pirmoji Lietuvoje pradėjo naudoti danų bendrovės „Dalux“ sukurtą skaitmeninių statybų programėlę išmaniesiems įrenginiams. Ši programėlė leidžia praplėsti, į mobiliuosius įrenginius perkelti ir papildyti statybose jau taikomą statinio informacinio modeliavimo sistemą.
