Tokius objektus į įgyvendintų projektų sąrašą bendrovės gali įtraukti ir šiandien, ne tik prieš kelis šimtmečius. Tiesa, juos tenka ne statyti, o renovuoti, restauruoti, šalinti avarijos grėsmę ir atlikti kitus panašius darbus. Lietuvoje šimtai istorinio paveldo statinių laukia tokios pagalbos. Šiuos darbus organizuoja ir Kultūros infrastruktūros centras (KIC), o jiems padaryti kviečia rangovus – projektavimo, statybų, restauravimo darbus atliekančias įmones.
Apie tai, kaip organizuojami tokie pirkimai, kokios bendrovės gali pretenduoti tvarkyti istorinius statinius, kaip joms sekasi kalbamės su KIC atstovais: direktoriumi Šarūnu Šoblinsku, Techninės priežiūros tarnybos vadovu Viktoru Vilkišiumi, Projektavimo priežiūros tarnybos vadovu Donatu Raginiu ir Lijana Baziene, l. e. Statybos sutarčių administravimo skyriaus vedėjos pareigas.
Pirmiausia norėčiau pasiteirauti, kiek maždaug per metus tvarkoma objektų, kiek skelbiama viešųjų pirkimų šiems darbams atlikti?
Š. Šoblinskas: Per metus tvarkome 50–60 objektų, apie 20 objektų reikia projektavimo ar susijusių paslaugų, tad skelbiame viešuosius pirkimus atlikti tvarkybos darbus 20–30 objektų, projektavimo ir tyrimų paslaugas – apie 10 objektų. Šiais metais planuojame taip pat įsigyti priešgaisrinės saugos, apsaugos, žaibo saugos ir elektros instaliacijos atnaujinimo projektavimo paslaugas 24 medinėse bažnyčiose.
Paminėjote projektavimo paslaugas, priešgaisrinės saugos, elektros instaliavimo darbus. Kokie darbai dažniausiai būna? Kokiems darbams atlikti dažniausiai skelbiami viešieji pirkimai?
Š. Šoblinskas: Darbai būna skirtingi – nuo avarijos grėsmės pašalinimo, laikinų apsaugos techninių priemonių įrengimo iki įvairių restauravimo darbų.
V. Vilkišius: Dažniausi tvarkybos darbai: kultūros objekto remontas, restauravimas, apsaugos techninių priemonių įrengimas.
D. Raginis: Visi darbai objektuose atliekami vadovaujantis tvarkybos darbų projektais. Prieš pradėdami projektavimo darbus pirmiausia užsakome tyrimus, kurių tikslas – nustatyti kultūros paveldo objekto kultūrinę vertę, jos autentiškumą, fizinę būklę ir nykimo priežastis. Tyrimų rezultatai argumentuotai ir moksliškai pagrindžia remonto, restauravimo, konservavimo darbus, lemia projektavimo darbų sprendinius.
Kas, kokios įmonės gali dalyvauti KIC organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose?
Š. Šoblinskas: Gali dalyvauti įmonės, turinčios teisę atlikti projektavimo, tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbų programų rengimo, tvarkomuosius statybos ir restauravimo darbus kultūros paveldo objektuose.
L. Bazienė: Pirkimai skelbiami CVP IS ir juose gali dalyvauti visi tiekėjai, kurie atitinka pirkimui keliamus reikalavimus. Visi skelbimai yra viešai prieinami. KIC internetiniame puslapyje galime rasti nuorodą į šiuo metu vykdomus pirkimus.
Kokie pagrindiniai reikalavimai keliami rangovams?
Š. Šoblinskas: Kvalifikaciniai reikalavimai projektavimo ir tvarkybos darbų rangovams nustatomi kiekvienu atveju individualiai, kad būtų užtikrinta kokybė ir maksimali konkurencija.
Potencialūs statybos viešųjų pirkimų dalyviai neretai skundžiasi, kad pagrindiniu vertinimo kriterijumi nurodant mažiausią kainą, sunku tikėtis aukštos darbų kokybės. Koks pagrindinis atrankos kriterijus KIC skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose?
Š. Šoblinskas: Šiuo metu pirkimus organizuojame pasirinkdami mažiausios kainos kriterijų, tačiau nuo 2021 m. planuojame dalį darbų įsigyti taikant ekonominio naudingumo kriterijų. Manome, kad potencialūs rangovai galėtų būti vertinami ne tik pagal siūlomą darbų atlikimo kainą, tačiau ir pagal panašių sėkmingai įgyvendintų sutarčių skaičių, įmonės veiklos „stažą“, siūlomo darbų vadovo patirtį.
Jūsų tvarkomi statiniai yra istoriniai paminklai, saugomos vertybės. Ar juose dirbsiantiems rangovams keliami kažkokie specialūs reikalavimai, ar bet kuri statybos bendrovė galėtų dalyvauti konkurse?
V. Vilkišius: Konkursuose gali dalyvauti visos statybomis užsiimančios įmonės, turinčios reikiamos kvalifikacijos specialistus, atestuotus kultūros ministro nustatyta tvarka. Tokie specialistai yra nuo darbų vadovo iki mūrininko, stogdengio ar kitos statybos srities. Jei objekte numatomi restauravimo darbai, konkursuose dalyvaujančios įmonės turi turėti ar pasitelkti reikiamos specializacijos restauratorius (lipdybos, sienų tapybos ir pan.).
Ar populiarūs KIC skelbiami viešieji pirkimai? Ar daug sulaukiate pretendentų?
Š. Šoblinskas: Labai įvairiai. Jei viešajame pirkime nurodytas objektas yra arčiau didžiųjų miestų, konkurencija būna didesnė. Kai skelbiamas pirkimas atlikti darbus labiau nutolusiuose ar mažesniuose objektuose, nutinka, kad pirmą kartą paskelbę pirkimą apskritai nesulaukiame potencialių rangovų pasiūlymų arba konkurse dalyvaujantys rangovai neturi reikiamos kvalifikacijos kultūros paveldo objektams tvarkyti.
Ar yra nuolatinių KIC rengiamų viešųjų pirkimų dalyvių?
Š. Šoblinskas: Taip, nuolatinių konkursų dalyvių tikrai turime. Vieni jų konkursuose dalyvauja teritoriniu principu, kiti specializuojasi pagal darbų pobūdį, mažiau orientuodamiesi į geografinį objektų išsidėstymą.
V. Vilkišius: Buvo įmonių kurios specializavosi dirbti kultūros paveldo objektuose, bet dabar didžioji jų dalis dirba lygiagrečiai ir grynai statybų objektuose.
L. Bazienė: Pastebime, kad yra tiekėjų, kurie stebi KIC skelbiamus pirkimus, gauname užklausų, prašančių informuoti, kai bus paskelbti tam tikri programoje numatyti pirkimai.
Kaip vertinami istoriniuose objektuose atlikti darbai? Kas kontroliuoja darbų kokybę?
V. Vilkišius: Tvarkybos darbai priduodami Tvarkybos darbų komisijai, kurią skiria Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius, joje dalyvauja: KPD teritorinio skyriaus vedėjas (pirmininkas), savivaldybės atstovas, valdytojo atstovas, užsakovo (KIC) atstovas, rangovo atestuotas specialistas, atsakingas už atliktus darbus, ir kiti pakviesti nariai.
Restauravimo darbai, atlikti pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbų programas priimami Restauravimo tarybos – ji yra nuolatinė, ją skiria kultūros ministras.
Rašydama apie KIC tvarkomus istorinius statinius, daug kalbėjausi su darbus atliekančių įmonių žmonėmis. Didžioji jų dalis labai entuziastingai pasakojo apie restauruojamus statinius, apie padarytus darbus. Gal pastebėjote – tai, kad teks dirbti su istoriniu paminklu – yra daugiau minusas, nes sudėtingesnis darbas, daugiau atsakomybės, ar, priešingai, pliusas, nes tai galimybė prisiliesti prie šalies istorijos, savotiška misija išsaugoti paveldą ateities kartoms?
Š. Šoblinskas: Labai individualiai. Vieni orientuojasi tik į pajamas, kiti iš tiesų didžiuojasi atliktu darbu.
Restauratoriai Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (Aliaus Koroliovo nuotr.)
Bartninkų bažnyčios išsaugojimo darbai (KIC nuotr.)
