Dirbdamas Gugenheimo muziejuje, Frank Lloyd Wright gavo laišką iš 12 metų Jim Bergerio. Laiške berniukas prašo, kad architektas suprojektuotų būdą mielam labradoro retriveriui, vardu Eddie. Gerbiamas architektas atsiuntė Edžio šeimininkui keturių kvadratinių pėdų ( 0,37 kvadratinių metrų), trikampio formos šuns būdos brėžinius su pavadinimu „Edžio namas“.
„Mano šuo turėjo daug klasės. Frank Lloyd Wright suprojektuotas šuns namas buvo tobulas. Aš labai džiaugiuosi, kad mano šuo tokį turėjo“, – sakė J. Bergeris.
Naminių gyvūnų erdvės – nei nuobodžios, nei slegiančios
„Naudoti pasaulinio lygio architektūra, norint suvokti kokie naminio gyvūno svajonių namai turėtų būti, atrodo kvaila. Vis dėlto, architektai iš tikrųjų šią užduotį gali panaudoti tam, kad eksperimentuoti, išrasti, džiaugtis”, – sako knygos apie gyvūnų architektūrą „Pet-tecture” autorius Tomas Vainvright. Pateikdamas daugiau nei du šimtus įspūdingų erdvių gyvūnams pavyzdžių T. Vainvright neigia mitus, kad gyvūnams namuose skirtos erdvės yra nuobodžios ir slegiančios.
Knygos autorius prisimena savo vaikystės šunį Digbį, kuris neturėjo tinkamos vietos, T. Vainvright jį priglaudė, kai rado užmigusį ant pagalvėlių, šalia namo.
„Džiaugiuosi, kad senų pupelių maišas buvo pakeistas nuostabiai novatorišku architektų, interjero dizainerių ir menininkų sukurtu dizainu “, – aiškina T. Vainvright.
Naminiams gyvūnams erdvės gali būti kuriamos iš įvairių medžiagų: plieno, faneros, dirbtinės durpės, veltinio ir betono … ir pagaminti pagal standartus, lygiaverčius žmogui kuriamai architektūrai ir pastatams.
Šiuolaikinis požiūris į naminį gyvūną
Prancūzų dizaineris Grégoire de Laforrest sukūrė darbo paviršių ir jame integravo narvelį paaukščiui. Tai būtų paprastas ažuolinis stalas, tačiau įspraudus jame vietą savo papūgėliai, jis inspiravo „Nogg“ dizaino srovės atsiradimą.
Matthew Hayward ir Nadia Turan naudojo kedro medieną, stiklą, betoną ir plieną, kad sukurtų kiaušinio formos namą augintiniui.
Menininkė Aki Inomata įkvėpta 2009 metais vykusios parodos „Ne žmogaus žemė“, spausdina su 3D hermitinius krabų lukštus. Iš jų stato milžinišką miesto modelį, kuriame veisia krabus. Paklausta kodėl tai daro, menininkė sako, jog kartais tikslingai suprojektuotos gyvūnų patalpos naudingos žmonėms.
Tik tai kas geriausia
Avilys, vadinamas „Medaus fabrikas“, yra iš dalies sukurtas siekiant padėti žmonėms apsisaugoti nuo vabzdžių. Italijos dizaineris Francesco Faccin pastatė didelę oro nepraleidžiančią stiklinę pertvarą. Kitoje jos pusėje yra bitės. Baisia entomofobijos (bičių baimė) forma serganti moteris stebėdavo skraidančias ir medų nešančias bites iš čia pat joms įrengto sodo. Šis procesas padėjo moteriai įveikti bičių baimę ir apsaugojo bičių populiaciją.
Daugelis knygoje „Pet-tecture“ paminėtų struktūrų buvo suprojektuotos Japonijoje – šalyje, kuri taip pat atnešė mums brangiausią pasaulyje kazino būstą ir modernius šiuolikinio stiliaus kačių baldus. Taip pat yra keletas žymių projektų iš „Architecture for Dogs“, Kenijos dizainerio „Hara“ struktūrų, padedančių šunims ir žmonėms leisti laiką kartu. Projektui MUJI meno centro vadovas, pakvietė 13 garsiausių japonų architektų kurti namus tam tikroms šunų veislėms ir juos integruoti į standartinius interjerus. Vėliau jis pasidalino brėžiniais internete.
Labai toli nuo bendrų, pramoniniu būdu gaminamų didelių dėžių šunims ir katėms, šie namai signalizuoja aukso amžių dizainams, kuriais naudosis naminių gyvūnėlių mylėtojai.
Kai kurios įmonės panašiomis užduotimi naudojasi kaip galimybe kurti idėjas ir eksperimentuoti su naujomis medžiagomis, o vėliau šias idėjas pritaikyti visapusiškiems projektams. Kiti, kaip antai šunų žaislų prekės ženklas „Bark“ arba Japonijos į kates orientuota įmonė „RINN“, savo ruožtu sutelkė kūrėjus kurti modernius dizainus milijardo dolerių augintinių pramonei.
