Ši Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir Valstybinės miškų tarnybos parengta ataskaita praėjusią savaitę buvo pateikta JT bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui. Ji rodo, kad 2018 m. Lietuvoje daugiausia ŠESD išmetė transporto sektorius (30,2 proc.). Antroje vietoje – energetikos sektorius (28,6 proc.), trečioje – žemės ūkis (21,1 proc.). Kiek mažiau išmetė pramonės (15,6 proc.) ir atliekų (4,5 proc.) sektoriai.

Nors 2018-aisiais Lietuvoje bendras išmestų ŠESD kiekis sumažėjo apie 1,7 proc., palyginti su 2017 m., jis 1,3 proc. padidėjo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose. Tai transportas, žemės ūkis, namų ūkiai, atliekos ir kt. Šių sektorių išmestų ŠESD kiekis 2005-2018 m. išaugo beveik 12 proc.

Labiausiai nerimą kelia nuolat didėjantis išmetamų ŠESD kiekis transporto sektoriuje. Jis 2018 m. išaugo net 6,4 proc., palyginti su 2017 m. Tai lemia sektoriaus plėtra, senstantis automobilių parkas (lengvųjų automobilių amžiaus vidurkis yra daugiau nei 15 metų). Kelių transporte didžiausi teršėjai yra lengvieji (beveik 60 proc.) ir sunkiasvoriai automobiliai (36 proc.).

Be transporto sektoriaus, išmestų ŠESD kiekis 2018 m. taip pat padidėjo, palyginti su 2017 m., cemento gamybos (13,5 proc.), kuro naudojimo pramonės įmonėse (7,2 proc.) ir namų ūkių bei komercinių įmonių šildymo (2,9 proc.) sektoriuose.

2018 m. šalyje buvo absorbuota 3,9 mln. tonų anglies dvideginio, daugiausia – miškų ir daugiamečių pievų dėka.

@Asociatyvi nuotr.