Grybiena ne kartą buvo naudota statybiniuose projektuose. Niujorke įsikūrusi architektūros įmonė „The Living“ suprojektavo ekologišką grybienos bokštą, žinomą kaip „Hy-Fi“, „MoMA PS1“ erdvės kieme, Manhatano centre. Kito projekto „MycoTree“ metu buvo sukurta erdvinė išsišakojanti struktūra, pagaminta iš grybienos komponentų.

2019 m. Danijoje pradėtas vystyti projektas „Fungar“, kuriame darbuojasi ir Nyderlanduose esančio Utrechto universiteto mikrobiologas Hanas Wöstenas. Vienas svarbiausių projekto tikslų – iš grybų pastatyti nedidelį pastatą. „Structum“ konferencijoje „Statybų inovacijos“ dalyvausiantis svečias įsitikinęs, kad tai jau nebetolima ateitis.

Jūsų veiklos sritis ypač plati: mikrobiologija, biomenas, aplinkos biologija. Tačiau šiuo metu daugiausia dėmesio skiriate mikrobiologijai. Kaip ši sritis atsidūrė Jūsų gyvenime?

Tai buvo visiškas sutapimas. Studijavau biologiją Groningeno universitete, tačiau man patiko įvairios sritys, pradedant endokrinologija, genetika ir baigiant mikrobiologija. Dėstytojas kartą pasiūlė atlikti praktiką jo kurse – taip ir atsidūriau mikrobiologijos srityje.

Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie savo tyrimus?

Mūsų komanda dirba su grybienos augimu ir apdirbimu. Stebime, kaip grybiena kolonizuoja tokius organinius substratus kaip mediena ar šiaudai ir kurią akimirką grybiena pradeda kurti reprodukcines struktūras – grybus.

Taip pat tiriame, ar visos grybienos ląstelės yra vienodos, ar turi skirtingas funkcijas ir savybes. Šie pagrindiniai klausimai yra labai svarbūs, norint apskritai sužinoti apie grybelines medžiagas. Mūsų laboratorijoje biologija koja kojon žengia su tikslu ją pritaikyti realiame gyvenime.

Pastaruoju metu daug girdime apie alternatyvią statybą. Grybai, kaip medžiaga, yra dar viena priežastis drastiškai permąstyti ateities statybą. Kuo grybai gali būti naudingi statybų sektoriuje?

Taip, grybai auga ant prastos kokybės atliekų. Tokios atliekos įvairiuose pasaulio kampeliuose yra dažnai deginamos, į orą išleidžiant milžiniškus CO2 kiekius. Visa tai paversdami grybelinėmis medžiagomis, mes sulaikysime CO2. Be to, mūsų medžiagos yra biologiškai skaidžios ir perdirbamos, jų šiluminės ir akustinės savybės yra panašios į šiuo metu egzistuojančias rinkoje.

Tačiau susiduriame ir su tam tikrais iššūkiais: kaip išvengti skilimo, kai grybelinės medžiagos naudojamos pastate, veikiant drėgnoms sąlygoms, arba kaip pagaminti medžiagą, kuri turėtų didelę keliamąją galią, kad ji ateityje būti pajėgi pakeisti betoną.

Kokių statybinių medžiagų galima išgauti iš grybų?

Tai gali būti akustinės plokštės, šilumos izoliacija, medžio drožlių plokštės ir plytos, kurios, pavyzdžiui, gali būti naudojamos patalpoms dalinti, kur nereikia didelės keliamosios galios.

Ar realu, kad vieną dieną grybai gali tapti viena pagrindinių statybinių medžiagų? Kokie galėtų būti tokio pastato privalumai?

Kaip minėjau, jei yra pakankamai keliamosios galios, galima statyti namus. Jei grybelinė medžiaga negali atitikti šio reikalavimo, kartu galime naudoti, pavyzdžiui, metalo konstrukcijas: auginama vietoje ir būtų lengvai perdirbama.

Gyvas grybas taip pat gali būti pastatų statybos dalis. Kaip procesas gali vykti šiuo atveju?

Jūs galite ir namus, ir interjerą „auginti“ bet kokios formos, nes medžiagas paprasta formuoti. Turiu pabrėžti, kad grybams reikia drėgnų sąlygų augti. Kai tik medžiagos išdžiovina grybą, jis patenka į žiemojimo būseną. Jei medžiaga yra pažeidžiama, remontą galima atlikti pasitelkus vandenį ir tam tikras maistines medžiagas.

Kiek laiko namas iš gyvos grybienos gali būti realizuojamas?

Šiuo metu niekas negali atsakyti į šį klausimą, nes rinkoje tai yra vis dar nauja medžiaga. Tačiau ant savo stalo jau dešimt metų turiu dubenį iš grybelinės medžiagos ir jis vis dar yra puikios formos.

Manau, kad tokius objektus būtų galima realizuoti šimtmečius, tiksliau tol, kol medžiaga nesušlaps. Esant drėgnoms sąlygoms, mikrobai pradės skaidyti medžiagą, kaip nutiktų, jeigu medžiagą atidėtume kompostuoti.

Ar galima prognozuoti, kad grybai ateityje bus labiausiai dominuojanti statybinė medžiaga?

Tai yra mano didžiausia svajonė. Tikimės, kad ateityje bet kokią statybinę medžiagą galėsime pakeisti grybienos medžiagomis.

Taip pat skaitykite: GRYBAI PADĖS SUKURTI EKOLOGIŠKĄ STATYBŲ PRAMONĘ?