Grybai padės sukurti ekologišką statybų pramonę?

2020 m. kovo 9 d.

Grybų ir bakterijų pasaulis sulaukia vis didesnio susidomėjimo įvairiose industrijose. Mokslininkai žada, jog šie, atrodytų niekaip su prabanga ar progresu nesusiję, dalykai taps raktu į tvarią ateitį tokiose srityse, kaip mada, taršos naikinimas, medicina ir netgi statybos.

Klimato pokyčiai – pagrindinė šių laikų projektavimo problema. Statybų industrija yra atsakinga už 39% viso pasaulio anglies dioksido pėdsako, paliekamo mūsų planetos atmosferoje. Pastatams šildyti, vėsinti ir apšviesti naudojama energija sudaro 28 proc. šių išmetamųjų teršalų. Namų ūkiai išmeta daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų nuo 2015 m. ir, Lidso Beketo universiteto duomenimis, sudaro ketvirtadalį viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo nuo 2017 m.

Likusius 11% pastatų išmetamo anglies dvideginio sudaro tie, kurie yra susiję su statyba ir statybinėmis medžiagomis. Pavyzdžiui, vien tik Jungtinės Karalystės statybos pramonė kasmet sunaudoja apie 400 milijonų tonų medžiagų, o maždaug 100 milijonų tonų tampa atliekomis. Vien cementas yra atsakingas už 8% viso išmetamo CO₂ kiekio. (Palyginkite tai su daug labiau piktybine pasauline aviacijos pramone, kurioje išmetama 2% visų žmogaus sukeltų CO₂.)

Taigi, anot Lidso Beketo universiteto mokslininkų, pastatai ir, pagal asociaciją, visa statybų pramonė yra tiesiogiai atsakinga už klimato pokyčius. Tad akivaizdu, kad statybų industrija turi sumažinti savo medžiagų bei energijos naudojimo poveikį ir dalyvauti kampanijose, pereinant prie tvaresnės ekonomikos, tyrinėjant ir naudojant alternatyvias, mažiau kenksmingas medžiagas.

Ir tai nėra absurdiškas, utopinis reikalavimas. Tokios medžiagos jau egzistuoja.

Statybinės medžiagos iš grybų

Taip, viena iš tokių medžiagų yra grybelių rūšis – grybienos kompozitai. Ši medžiaga sukuriama auginant tam tikrus grybus, kurie augina kitus grybus.

Grybiena daugiausia sudaryta iš gijų tinklo, pavadinto „hyphae“, kuris veikia kaip natūralus rišiklis ir auga į milžiniškus tinklus, vadinamus „micelija“. Jie auga virškindami maistines medžiagas iš žemės ūkio atliekų, tuo pačiu prisirišdami prie atliekų paviršiaus ir veikdami kaip natūralūs savaime susidedantys klijai. Visame procese naudojami biologiniai augimo, o ne brangūs, daug energijos reikalaujantys gamybos procesai.

Grybienos medžiagos suteikia neįtikėtiną galimybę perdirbti žemės ūkio atliekas į pigių, tvarių ir biologiškai skaidžių medžiagų alternatyvą. Tai galėtų sumažinti iškastinio kuro priklausomų medžiagų naudojimą.

Tokios medžiagos yra mažo tankio, todėl jos yra labai lengvos, palyginti su kitomis statybose naudojamomis medžiagomis. Šie, statyboms tinkami, grybai taip pat pasižymi puikiomis šilumai bei ugniai atspariomis savybėmis.

Grybelinė architektūra

Iki šiol grybienos medžiagos statybiniuose projektuose buvo naudojamos išradingai. Viena iš svarbiausių kompanijų yra „The Living“, Niujorke įsikūrusi architektūros firma, kuri suprojektavo ekologišką grybienos bokštą, žinomą kaip „Hy-Fi“, MoMA PS1 erdvės kieme Manheteno centre. Sukurta kaip MoMA jaunųjų architektų programos dalis, struktūra parodo šios biologiškai skaidžios medžiagos, šiuo atveju pagamintos iš ūkio atliekų ir kultūrinio grybelio, išauginto plytų formos pelėse, galimybes.

Kitas pastebimas projektas yra „MycoTree“, erdvinė išsišakojanti struktūra, pagaminta iš grybienos komponentų. Šis tyrimų projektas buvo parodos „Be kasybos – urbanistinis augimas“, vykstančios 2017 m. Seulo architektūros ir urbanistikos bienalėje Seule, Korėjoje, pagrindas. Projektas iliustruoja provokuojančią viziją, kaip iš grybienos pagamintos statybinės medžiagos gali pasiekti konstrukcijos stabilumą. Tai atveria galimybę medžiagas naudoti konstrukciškai ir saugiai statybų pramonėje.

Grybienos medžiagos taip pat buvo tiriamos, pradedant nuo akustinių absorberių, suformuotų pakavimo medžiagų ir pastatų izoliacijos. O NASA šiuo metu tiria grybienos naudojimą gyvenamiesiems namams Marse statyti.

Perdirbti pastatai

Leeds Beckett universiteto vyresnysis architektūros dėstytojas Ian Fletcher šiuo metu tiria grybienos medžiagų vystymąsi, naudojant vietines medžiagas, tokias kaip kviečių šiaudai.

Kvietiniai šiaudai yra pigus bei gausus atliekų šaltinis, todėl tai būtų fantastiška žaliava statyboms. Architekto pagrindinis tikslas – sukurti medžiagą, skirtą naudoti vidaus sienų konstrukcijose ir fasado apdengime. Mokslininko tiriamos medžiagos struktūrinės savybės yra panašios į natūralių medžiagų, kaip mediena.

Grybų medžiagų, gaunamų iš vietinių žemės ūkio atliekų, kūrimas galėtų sumažinti statybų pramonės priklausomybę nuo tradicinių medžiagų, o tai galėtų pagerinti jos anglies pėdsaką. Grybų kompozito gamyba taip pat gali būti pagrindinė varomoji jėga plėtojant naujas bioindustrijas kaimo vietovėse, užtikrinant tvarų ekonomikos augimą ir sukuriant naujas darbo vietas.

Statybos pramonė turi pasirinkimų, kad būtų sukelta pozityvi revoliucija. O norėdami ir toliau vykdyti veiklą kaip iki šiol, pasak I. Fletcher, turime susitaikyti su potencialiai katastrofiškomis klimato pokyčių pasekmėmis.

©Andrew Nunes nuotr. 

Temos:

statyba

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!