Šiandien, kai klimato kaita, urbanizacija ir gamtinių išteklių tausojimas tampa vienais svarbiausių iššūkių, architektūros ir statybų sektoriui tenka vis didesnė atsakomybė kurti tvarią, žmogui ir aplinkai palankią ateitį. Apie tai, kaip tvarumo principai integruojami į šiuolaikinę architektūrą, miestų planavimą ir statybų procesus, diskutuota STRUCTUM konferencijoje „The Green Framework: Tvarumas, Biomiesto architektūra ir ekosferos vizija“, subūrusioje architektūros, urbanistikos, statybų ir technologijų sričių ekspertus.
Konferencijoje pristatyti pranešimai atskleidė, kad tvarumas šiandien neapsiriboja vien energiniu efektyvumu ar aplinkai draugiškų medžiagų pasirinkimu. Tai kompleksinis požiūris, apimantis visą pastato gyvavimo ciklą, atsakingą išteklių valdymą, žmogaus sveikatą bei darnų santykį su gamta.
Pirmoji į auditoriją kreipėsi Agnė Sitkevičiūtė, DALUX Baltijos regiono vadovė, pristačiusi pranešimą „Duomenų reikšmė tvarumo kontekste“. Ji akcentavo, kad projekto tvarumas priklauso ne tik nuo pasirinktų technologinių sprendimų ar energinio efektyvumo rodiklių, bet ir nuo viso statybų proceso valdymo. Pranešėja pabrėžė, jog net ir tvariai suprojektuotas objektas negali būti laikomas visiškai tvariu, jei statybų metu neefektyviai naudojamos medžiagos, švaistomi resursai ar nevaldomi procesai. Pasak jos, duomenų valdymas tampa vienu svarbiausių įrankių siekiant realaus tvarumo.
Antrasis pranešėjas Giedrius Zubrickas, UAB „Molinė Siena“ vadovas, kalbėjo tema „Tvarumo ekonomija: molis“. Jis pristatė molį kaip vieną tvariausių statybinių medžiagų, išskirdamas keturis pagrindinius tvarumo aspektus: vietinių išteklių naudojimą, meistrystę, perdirbimą ir natūralų sugrįžimą į aplinką. Pranešėjas pažymėjo, kad molis po naudojimo nepalieka atliekų, jo utilizavimo kaštai yra minimalūs, o pati medžiaga gali būti naudojama neribotą kiekį kartų.
Trečiasis pranešėjas Linas Kėvelaitis, „Reynaers Aluminium Lietuva“ vadovas, pristatė pranešimą „Kur slypi tikrasis tvarumas? Nuo projekto iki utilizavimo“. Jis kalbėjo apie būtinybę derinti dizainą, technologijas ir tvarumą bei pabrėžė, kad artimiausiais metais statybų sektoriaus laukia reikšmingi pokyčiai. Pranešėjo teigimu, tikrasis tvarumas turi būti vertinamas per visą pastato gyvavimo ciklą – nuo projektavimo sprendimų iki medžiagų perdirbimo ar utilizavimo pasibaigus objekto eksploatacijai.
Tarptautinę perspektyvą konferencijai suteikė Helle Juul, Tarptautinės urbanistinės plėtros asociacijos prezidentė, „Juul Frost Architects“ bendraįkūrėja ir architektė. Pranešime „Health First: The New Design Paradigm“ ji nagrinėjo pagrindinius globalius iššūkius – klimato kaitą, urbanizaciją, mobilumą, visuomenės sveikatos problemas ir demografinius pokyčius. Pranešėja pristatė metodus bei projektavimo įrankius, kurie padeda skatinti fizinę, emocinę ir socialinę žmonių gerovę kuriamoje aplinkoje, pabrėždama, kad sveikata tampa vienu svarbiausių šiuolaikinės architektūros prioritetų.
Toliau žodį perėmė Arūnas Liola, ARCHES studijos partneris ir architektas, pristatęs pranešimą „Žmogus ir gamta. Tyli architektūra – „Sanctum“. Jis kalbėjo apie architektūros gebėjimą kurti harmoningą ryšį tarp žmogaus ir gamtinės aplinkos. Pranešime daug dėmesio skirta jautriam kontekstui, natūralios aplinkos išsaugojimui ir architektūriniams sprendimams, kurie ne dominuoja, o papildo kraštovaizdį bei leidžia žmogui patirti glaudesnį santykį su gamta.
Konferenciją užbaigė Dainius Čepurna, UNITECTUS architektas, pristačiusis pranešimą „Tvarumo sprendiniai verslo centre „Sąvaržėlė“. Vizijos ir realizacija“. Jis supažindino su projekte taikytais tvarumo principais, aptarė sprendimų kelią nuo pirminės idėjos iki įgyvendinimo bei pasidalijo praktinėmis įžvalgomis apie tai, kaip ambicingi tvarumo tikslai gali būti sėkmingai integruojami į šiuolaikinius komercinės paskirties objektus.
Konferencija „The Green Framework: Tvarumas, Biomiesto architektūra ir ekosferos vizija“ dar kartą parodė, kad tvari ateitis kuriama ne pavieniais sprendimais, o nuosekliu ir kompleksiniu požiūriu. Nuo duomenų valdymo ir atsakingo medžiagų pasirinkimo iki žmogaus sveikatos bei darnios sąveikos su gamta – visi šie elementai tampa neatsiejama šiuolaikinės architektūros ir miestų vystymo dalimi.
Viltės Domkutės nuotraukos
