MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės teigimu, penkeri veiklos metai ne tik patvirtino meno muziejaus aktualumą visuomenei, bet ir pakeitė tai, kaip Lietuvoje suprantame tokios institucijos reikšmę.

„Po MO atidarymo sulaukėme komentarų, kad į Lietuvos kultūros pasaulį įsiveržėme kaip meteoritas, parodėme naują požiūrį į meno institucijos dialogą su auditorija. Per penkerius metus pavyko pasiekti, kad šis kitoniškumas taptų nuoseklia ir užtikrinta lyderyste. Išauginome muziejaus kuriamą vertę visuomenei: nuo keliamų aktualių klausimų parodų programoje iki santykio su švietimu bei kultūrinės edukacijos, apimančios visą Lietuvą.

Svarbiausia, kad mums sekasi pildyti pažadą, jog menas gali būti suprantamas ir aktualus kiekvienam, pozityviai veikti įvairias gyvenimo sritis. MO veikla tapo įrodymu, kad visuomenėje, kupinoje prieštaravimų ir susiskaldymo, muziejus gali tapti jungiančia diskusijos erdve, kurioje galime gvildenti sudėtingus, ne visuomet patogius, tačiau gyvybiškai svarbius klausimus“, – sako MO muziejaus vadovė.

Per šį laiką MO muziejus sumušė parodų lankomumo rekordus, taip pat įsitvirtino kaip vienas atpažįstamiausių kultūrinių prekės ženklų ir didžiausią įsitraukimą socialiniuose tinkluose Baltijos šalyse turintis meno muziejus. Ryškų MO poveikį liudija dešimtys pelnytų apdovanojimų bei nominacijų Lietuvoje ir tarptautiniame lauke. Tarp jų – 2020 m. geriausio Europos muziejaus apdovanojimuose pelnytas draugiškiausio muziejaus apdovanojimas, o 2023 m. Europos muziejų akademijos apdovanojimuose MO įtrauktas tarp penkių geriausių meno muziejų.

Kuriamos mecenatystės tradicijos

Reikšmingu MO veiklos aspektu tapo darbas su bendruomenėmis, įtraukiantis ne tik MOdernistus, savanorius, mokytojus ar moksleivius, bet ir mecenatus bei partnerius.

MO muziejaus vystymo vadovas Mindaugas Morkūnas teigia, kad iš privačios iniciatyvos prasidėjęs muziejus per penkerius metus išaugo į organizaciją, šiuo metu laikomą kultūros organizacijų verslumo pavyzdžiu.

Jo teigimu, per penkerius metus iš esmės pavyko įgyvendinti MO steigėjų lūkestį, kad jiems finansavus MO kolekcijos sukaupimą ir muziejus atvėrimą, prie MO veiklos išlaikymo prisidėtų privačių mecenatų bendruomenė bei valstybė.

„MO yra mūsų visų, nes juo rūpinasi ne tik steigėjai, komanda, bet ir visa muziejaus veiklą išlaikanti mecenatų bendruomenė, valstybė, savivaldybė, lankytojai. MO subūrė mecenatų bendruomenę remdamasis geriausiais tarptautinių muziejų ir ne pelno organizacijų pavyzdžiais. Kaip ir daugelio tarptautinių muziejų, MO bilietų pajamos sudaro tik apie 20-30 proc. biudžeto, todėl parama ir mecenatystė liks visada svarbi. Toks palaikymas nėra tik MO muziejui reikšmingas rezultatas – įdirbis šioje srityje prisideda prie mecenatystės tradicijos auginimo visoje Lietuvoje“, – teigia M. Morkūnas.

Siekdamas stiprinti mecenatystės tradiciją Lietuvoje, 2022 m. MO muziejus raštu kreipėsi į atsakingas institucijas, siūlydamas Lietuvoje pradėti minėti tarptautinę mecenatystės dieną. Anot muziejaus atstovų, tokia tradicija ženkliai prisidėjo prie filantropijos augimo JAV ir Europoje, o mecenatystė aktuali ne tik turtingiausiam gyventojų sluoksniui – puoselėjama dalijimosi kultūra turi didžiulę naudą visos visuomenės gerovei.

Švietimo ir kultūros sintezė

MO kultūrinės edukacijos veiklos per muziejaus gyvavimo laikotarpį išsiplėtė ne tik per skirtingas bendruomenes, bet ir po visą Lietuvą. Nepaisant iki MO atidarymo švietimo bendruomenėje skambėjusių abejonių, ar meno muziejus gali būti aktualus ugdymo procese, tokius nuogąstavimus pakeitė pozityvūs ir apčiuopiami bendradarbiavimo rezultatai, o per penkerius metus edukacinėse veiklose apsilankė ir sąlytį su menu patyrė apie 70 tūkst. vaikų.

Kultūrinė edukacija MO muziejui tapo vienu svarbiausių variklių ženkliai plečiant prieinamumą ir veiklos geografines ribas. Keliaujančio muziejaus idėja MO muziejuje gyva nuo pat įkūrimo, o atvėrus muziejų ši veikla tęsiama dar plačiau ir sistemingiau.

Siekiant glaudesnio kultūros ir švietimo bendradarbiavimo MO muziejuje įsteigta MOkytojo paso programa, prie kurios prisijungę pedagogai kviečiami nemokamai lankytis muziejuje, naudotis virtualiomis edukacijomis, gauti aktualią informaciją bei dalyvauti kasmetinėje konferencijoje, dedikuotoje švietimo bei kultūros temoms. Sparčiai augančią MOkytojo paso bendruomenę šiuo metu sudaro daugiau kaip 4000 pedagogų visoje Lietuvoje.

Nuoseklus darbas su švietimo bendruomene šiais metais pasiekė naują lygmenį – MO muziejus tapo pirmuoju meno muziejumi Lietuvoje, kuriam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suteikė akreditaciją vykdyti mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai, parengti MO muziejaus edukatorių, taip pat bus vykdomi „Tūkstantmečio mokyklų“ projekto rėmuose.

Aktualios temos ir žymūs meno vardai          

Nuo lankomiausios meno parodos Lietuvoje iki pirmą kartą šalyje eksponuotų garsiausių pasaulio menininkų kūrinių – per penkerius metus MO muziejus pristatė 9 didžiąsias ir 13 mažųjų parodų, greta kurių – ne tik parodų salėse, bet ir kitose muziejaus erdvėse įsikūrę projektai.

Kiekviena MO muziejaus paroda – būdas kurti dialogą apie aktualias temas: individualią ir nacionalinę tapatybę, istorinę ir kolektyvinę atmintį, santykį su kitoniškumu, saviraiška, globaliais kontekstais bei iššūkiais. Lankytojai kviečiami meną patirti iš asmeninės perspektyvos bei rasti savo unikalų santykį: jau pirmoji paroda „Visas menas apie mus“ (kuratorė – R. Jurėnaitė) 2018–aisiais metais pavadinimu ir koncepcija atspindėjo šį muziejaus pažadą.

Parodose vietą atranda ne tik meno kūriniai – įtraukios parodų patirtys per penkerius metus tapo savotiška MO muziejaus vizitine kortele.  Tarp ryškiausių pavyzdžių – lankomiausia Lietuvoje meno paroda „Rūšių atsiradimas. 90–ųjų DNR“ (2019 m., kuratoriai – V. Jauniškis, R. Kmita, M. Pelakauskas, M. Survilaitė, A. Švedas, T. Vaiseta, R. Valčik), kino režisieriaus Peter Greenaway ir menininkės Saskia Bodekke kuruota paroda „Kodėl taip sunku mylėti?“ (2020 m.) ir Vilniaus 700–ajam jubiliejui dedikuota paroda „Vilniaus pokeris“ (2023 m., kuratorės – D. Barcytė ir A. Gudaitytė, režisierius – O. Koršunovas, scenografas – G. Makarevičius), sujungusi meną, teatrą, muziką ir literatūrą.

Parodoje „Rūšių atsiradimas. 90–ųjų DNR“ kartu su meno kūriniais aktualias temas atskleidė popkultūros ženklai, kasdienio gyvenimo artefaktai bei asmeninės istorijos, pasidalintos pačių lankytojų; parodoje „Kodėl taip sunku mylėti?“ susijungė meno kūriniai, videoinstaliacijos, garso, šviesų ir netgi lietaus efektai, tuo tarpu „Vilniaus pokeris“ lankytojus kviečia tyrinėti atmosferišką, Ričardo Gavelio romaną primenantį labirintą, kuriame gvildenami individo ir visuomenės laisvės klausimai.

Bendradarbiaujant su užsienio muziejais sukurtos parodos leido atverti naujus kontekstus, reflektuoti sudėtingą istorinę praeitį ar net pamėginti plėsti dominuojantį Vakarų meno istorijos naratyvą. 2021 m. pristatyta paroda „Sunkus amžius. Szapocznikow – Wajda – Wróblewski“ įtraukė 25 tarptautinius muziejus ir galerijas, o ją kuruoti pakviesta legendinė lenkų menotyrininkė Anda Rottenberg.

2022 m. drauge su Van Abbės muziejumi Nyderlanduose surengta paroda „Susitikimas, kurio nebuvo“ (kuratoriai Ch. Esche, A. Kreuger, G. Radzevičiūtė) leido metaforiškai susitikti meno kūriniams iš abiejų Geležinės uždangos pusių: greta Lietuvos menininkų atsidūrė pasaulinės meno įžymybės Andy Warholas, Yves Kleinas, Marlene Dumas, Guerilla Girls ir kiti.

Muziejus – visuomenės procesų dalyvis

MO muziejaus siekis kurti pokytį ne tik kultūros lauke, bet ir platesniame kontekste neatsiejamas nuo aktyvaus dalyvavimo visuomenės gyvenime.

Tai ypatingai išryškėjo 2020 m. Lietuvą ir pasaulį užklupus pandemijai – jos metu MO perkėlė dalį muziejaus veiklų į virtualias ar netradicines erdves bei ėmėsi lyderystės akcentuojant kultūros bei meno svarbą visuomenės gerovei.

2021 m. startavusia tvarumo kampanija „Vidinio pasaulio klimatas tiek pat svarbus“ MO muziejus siekė atkreipti dėmesį į vieną iš 17-os Jungtinių Tautų iškeltų tvarumo tikslų – žmonių gerovę. Kampanijos ir ją lydėjusių edukacinių veiklų metu siekta pabrėžti, jog muziejus yra vieta, leidžianti atsitraukti nuo kasdienės rutinos, susitikti, bendrauti, reflektuoti, įsikvėpti – visa tai stiprina gerovės jausmą ir emocinę sveikatą.

Emocinės gerovės skatinimui didelis dėmesys taip pat skiriamas muziejaus kultūrinėje edukacijoje – šioje srityje integruojant inovatyvias praktikas taip pat pasitelkiami moksliniai duomenys. 2022 m. MO muziejaus inicijuotas ir kartu su Integruotųjų neuromokslų asociacija atliktas tyrimas „Emocinio raštingumo gerinimas per meno intervencijas“ ne tik tapo pirmuoju tokio pobūdžio tyrimu Lietuvoje, bet ir vienu iš nedaugelio visame pasaulyje. Jis patvirtino menu grįstų edukacijų teigiamą poveikį moksleivių emociniam raštingumui.

MO muziejus aktyviai reiškia poziciją ir globalių socialinių aktualijų bei reikšmingų įvykių kontekste. Muziejus palaiko LGBTQ+ bendruomenę, 2020 m. protestų Baltarusijoje metu savo paramą protestuotojams išreiškė muziejaus fasade eksponuojama paroda „Baltarusijos ateitį kuriančios moterys“. 2022 m. Rusijai pradėjus kruviną invaziją į Ukrainą, MO muziejus siekė įvairiapusiškai prisidėti prie paramos Ukrainos žmonėms: nuo karo pradžios fondui „Blue/Yellow“ paaukota 28 tūkst. eurų, Ukrainos piliečiai muziejuje lankosi nemokamai, pristatytas e.gidas ir ekskursijos ukrainiečių kalba.