Esame nuolatinės evoliucijos įkaitai, o progresas – neatsiejama statybų industrijos dalis, todėl modernios technologijos, kaip ir tradicijos, jau tapo kertiniu akmeniu, liejant šios pramonės tobulėjimo pamatus.
Inovacijos, gerinančios pastatų konstrukcijų kokybę
Pastatų konstrukcijų kokybės, patvarumo ir saugumo aspektai pagrįsti daugybe vidinių bei išorinių veiksnių, lemiamų ne tik projektavimo variacijų bei eksploatacijos, bet ir taikomų modernių sprendimų. Šiuolaikiška visuomenė privalo nuolatos tobulėti, todėl pažangiuose miestuose kylantys pastatai taip pat turi būti statomi pagal geriausius įmanomus sprendimus.
Konstrukcijos yra bene vienas svarbiausių objekto elementų, kurių kokybė ir stiprumas lemia pastato amžių, ateinančių kartų gyvenimo, darbo kokybę. Cementas, armuotasis betonas, gelžbetonis… Ar šių tradicijas menančių medžiagų užtenka ilgalaikiam pastatui sukurti? Pastaruoju metu statybų pramonės virtuozai nebespėlioja ir sumaniai renkasi inovatyvesnes, praktiškesnes medžiagas, pavyzdžiui, jau gerai žinomą betoną su fibra – stiklo pluoštu (fibrobetoną) dabar dažnai pakeičia „Fibre C“ armuotojo betono plokštės, gaminamos pasitelkiant trimatės (3D) gamybos metodą.
Vis dėlto įmanoma patobulinti ir jau pastatytus objektus. Gelžbetoninių, plieninių ar medinių konstrukcijų stiprinimo bei laikomosios galios didinimo darbai gali būti atlikti naudojant kompozicines medžiagas, tokias kaip aramidas (AFRP), stiklas (GFRP), anglies (CFRP) pluoštas. Pastarasis yra du kartus standesnis už plieną ir penkis kartus stipresnis už pastarąją medžiagą. Konstrukcijoms stiprinti kartais pasitelkiamas ir bambukų pluoštas (geresniam efektui gauti bambukai gali būti maišomi su organine derva), naudojamas bazaltas… Tokio tipo medžiagų poreikio išaugimą lemia jų lengvumas, funkcionalumas, nelaidumas elektrai, atsparumas korozijai ir kitos reikšmingos ypatybės.
Lankstusis betonas – statybų industrijos ateitis?
Tai, kas prieš kelis dešimtmečius atrodė neįmanoma, šiandien tampa realybe. Ar kas nors prieš dvidešimt metų galėjo pagalvoti, kad vieną dieną namus statysime naudodami lankstųjį betoną? Ko gero, tokios svajonės buvo išpildomos tik fantastinių istorijų siužetuose. Tačiau dabar viskas pasikeitė…
Mokslininkai iš Nanjango technologijos universiteto, esančio Singapūre, sukūrė lanksčiojo betono prototipą, vadinamą „ConFlexPave“. Jis ne tik lankstus, bet ir daug patvaresnis bei ilgalaikiškesnis nei tradicinis betonas. Pramonės infrastruktūros inovacijų centro komanda šią medžiagą sukūrė į betono mišinį įterpdama polimero mikroplasčio pluoštą.
Standartinis betonas susideda iš išgryninto cemento, vandens, žvyro ir smėlio mišinio, iš kurio sukuriamas stiprus, tačiau gana trapus produktas. Sintetiniai pluoštai, įtraukti į „ConFlexPave“, išsprendžia šią problemą, leisdami betoną sulenkti ir įtempti. Be to, inovatyvi medžiaga yra atsparesnė slydimui.
Kitoks požiūris į plastiką
Statant naujus pastatus ir atliekant renovacijos darbus, statybos specialistų misija visuomet ta pati – rasti geriausius sprendimus projektui įgyvendinti. Ir, neatsižvelgiant į kontroversiškas diskusijas, vis dažniau pažangias idėjas įgyvendinti padeda ne kas kita, o plastikas. Plastiko kompozitas tampa daugelio projektuotojų pasirinkimu dėl savo ilgalaikiškumo, lengvumo, stiprumo, atsparumo korozijai. Plastiko kompozitas, techniškai žinomas kaip armuotasis plastikas ar armuotasis polimeras (FRP), dažniausiai susidaro iš dviejų komponentų – armatūrinio pluošto ir polimerinės rišamosios medžiagos, dar vadinamos matrica.
Kiekvienu atveju plastiko kompozitas kuriamas individualiai, kad jo ypatybės daugeliu aspektų būtų geresnės nei atskirai naudojamos sudedamosios dalies. Patobulinimai neretai pasitelkiami ir įvairioms medžiagų ypatybėms pasiekti, pavyzdžiui, padidinti atsparumui ultravioletiniams (UV) spinduliams ar ugniai.
Plastiko kompozitų kūrėjai gali pasirinkti iš įvairių plastikinių dervų sistemų ir pluošto sutvirtinimų. Dervos, dar vadinamos rišikliais, paprastai yra termoreaktyvios plastikinės medžiagos (pavyzdžiui, poliesteris, vinilesteriai, modifikuotasis akrilas, epoksidinas, fenolis, uretanas), kurios naudojamos kaip klijai, tinkamai sutvirtinantys armuojamuosius pluoštus. Šie pluoštai, įterpti į plastiko dervos matricą, struktūriškai sutampa ir padeda apkrovą perkelti į plastiko kompozitinę struktūrą. Paprastai plastiko kompozitai gaminami liejant plastiką, o iš pluošto ir dervos matricos derinio išgaunamas kietas laminatas.
Plastikinių kompozitų konstrukcinės ypatybės labiausiai priklauso nuo naudojamų pluoštų tipo. Nors stiklo pluoštai yra daugelio plastikinių kompozitų pagrindinės sudedamosios dalys, tam tikros fizinės charakteristikos gali būti pasiektos naudojant anglies, aramido ar boro pluoštus. Pastarosios medžiagos itin sustiprina ir sustandina plastikinį kompozitą.
Plastikiniai kompozitai naudojami surenkamiesiems, nešiojamiesiems ir moduliniams pastatams, taip pat išorinėms plokštėms, imituojančioms mūrą ar akmenis. Plastikinis kompozitas taip pat neretai naudojamas ir vidaus interjere.
Dar daugiau naujovių
„Jei tik turi stogą virš galvos, dangus yra limitas“, – kartą pasakė amerikiečių impresarijus Solas Hurokas. Ne tik šiuolaikiniai stogai bei juos laikančios konstrukcijos, bet ir sienos, pamatai, net tolimiausi modernių pastatų kampučiai veržiasi iš stereotipų, standartų, ribų… Statybų industrijos evoliucija – nenuginčijama, neišvengiama. Minėtieji procesai, technologijos, medžiagos – tai tik menka dalelė inovatyvių sprendimų, kasdien randančių kelią į mūsų ateities pastatus. Cementas, betonas, gelžbetonis… Novatoriški kūrėjai siekia daugiau. Nauji, didingi objektai iškyla ne tik naudojant armuotąjį cementą ar blokelius, plastikinį kompozitą ir 3D būdu gaminamas „Fibre C“ plokštes, bet ir aliuminio putplastį, gaminamą į išlydytą metalą įpurškiant oro, celiuliozės nanopluošto, kokosų, bambukų ir net bananų plaušelių bei kitų netradicinių, moderniai apdirbtų medžiagų. Lieka tik paklausti… Kas toliau?
