Molėtai – ežerų kraštas, apipintas legendomis su sena istorija ir nuostabia gamta. Šiandien miesto teritorijoje gausu tiek žalių gamtos plotų, tiek realizuotų infrastruktūros pokyčių, kuriais daugiausia džiaugiasi miesto gyventojai. Vis dėlto mieste kol kas trūksta kertinio traukos centro, kuris generuotų didelius turizmo srautus.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto 5 kurso studentas Vytautas Jarutis ėmėsi šio objekto kūrimo Molėtų miesto upės pakrantės teritorijoje Vilniaus g. Jis pristatys patyriminį vandens muziejų.
Savivaldybės pateikta 6,5 ha teritorija yra šalia neseniai jau įgyvendintų kultūrinių rekreacinių paskirčių objektų, išsidėsčiusių aplink miesto ežerus, patogioje privažiuoti, vaizdingoje vietoje, šalia ežero ir miško, kurį galima pertvarkyti į viešąją erdvę, kultūrinių edukacinių veiklų paskirties parką ir t. t. Vytautas Jarutis šią teritoriją įvardija kaip miesto pakraštį, kuriame nuosekliai pereinama nuo smulkaus sodybinio užstatymo prie gamtos.
„Šiuo metu teritorijoje sutelpa kelios funkcijos: esama autobusų stotis, teritorija prie ežero naudojama kaip miesto paplūdimys, miškelyje ant kalvelės išsidėstę UAB „Molėtų vanduo“ pastatai. Mano vizija – sukurti naują vietoženklį Molėtams, derantį prie gamtos ir aplinkinio užstatymo, kuris būtų pritaikytas patyriminiam vandens muziejui su greta esančia rekreacine miesto zona – paplūdimiu“, – sako architektas.
Ankščiau baigusį istorijos, paveldosaugos ir teisės studijas, V. Jarutį teritorija sužavėjo ne tik dėl gamtinių, bet ir ypatingų istorinių savybių, kurios padėtų kurti unikalaus vietoženklio identitetą. „Pro čia į miestelį buvo atvykstama prekybiniu traktu iš Daugpilio, Utenos. Čia kalvelėje prie kelio palaidoti Antrojo pasaulinio karo metais žuvę vokiečių kariai, – sako projekto dalyvis. – Seną vietos istoriją papildys pagrindiniai ateities miestų kūrimo prioritetai: triukšmo, užterštumo mažinimas, darnus judrumas bei žmogiškam masteliui artima architektūra, harmoningai įsiliejanti į gamtinę aplinką.“
V. Jarutis neabejoja, kad nors ir Lietuvos kaip tolygiai urbanistiškai besivystančios šalies vizija ateityje keisis, regioniniai miestai ir miesteliai, turėdami gerai išvystytą infrastruktūrą, išliks patrauklūs žmonėms, kuriantiems savo verslus, dirbantiems nuotoliu iš namų, vertinantiems ramybę ir švarią aplinką. „Lietuva, mano manymu, gali sekti Norvegijos pavyzdžiu, kur gyvenama ir dirbama didžiuosiuose miestuose, bet užmiestyje turima sodyba ar nedidukas namelis savaitgalio poilsiui ir atostogoms. Tokia perspektyva leistų darniai vystyti urbanistinę plėtrą Lietuvoje, efektyviai koncentruojant investicijas bei atiduodant grąžą regionams“ , – sako architektas.
