Pirmieji Nacionaliniai architektūros apdovanojimai (NAA) oficialiai baigė paraiškų registraciją. Per kiek daugiau nei du mėnesius apdovanojimų organizatoriai sulaukė 127 paraiškų, iš kurių dabar komisija išrinks trumpąjį nominantų sąrašą, o liepos 1 d. –apdovanojimų vakarą – paskelbs nugalėtojus.
Į Aplinkos ir Kultūros ministerijų organizuojamus apdovanojimus galėjo pretenduoti per dvejus pastaruosius metus – nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – įgyvendinti architektūros kūriniai.
„Paraiškų skaičius parodė, kad vienas didžiausių apdovanojimų norų – skatinti, sutelkti ir įvertinti architektūros kūrėjus – buvo išgirstas. Akivaizdu, kad architektų ir urbanistų bendruomenei reikėjo tokių apdovanojimų, jie yra svarbūs ir laukiami.
Jau dabar matyti, kad kvietimas teikti darbus, kuriais labiausiai didžiuojasi, subūrė skirtingose architektūros srityse veikiančius specialistus: savus kūrinius apdovanojimams pateikė keliasdešimt architektūros ir urbanistikos studijų, nepriklausomi architektai, muziejai, įvairios sąjungos ir net leidyklos“ – sako Daiva Matusevičė, aplinkos viceministrė.
Daugiausiai – gyvenamosios architektūros kūrinių
Paraiškas architektūros srities profesionalai galėjo teikti į devynias skirtingas kategorijas.
Daugiausiai darbų sulaukė kategorija „Gyvenamosios architektūros kūrinys“ – 36 paraiškos. Kategorijai „Viešoji erdvė“ buvo pateikta 20 paraiškų, „Už architektūros teoriją ir sklaidą“ –18, „Komercinės architektūros kūrinys“ ir „Kultūrinės ir socialinės architektūros kūrinys“ –po 11, o kategorijoms „Urbanistikos kūrinys“ ir „Konversija“ – po 9 paraiškas.
Mažiausiai kūrinių sulaukė kategorijos „Kultūros paveldo atnaujinimo objektas“ (7 paraiškos) ir „Tvarios inovacijos architektūroje“ (6 paraiškos).
Pasak Romualdo Kučinsko, architekto ir komisijos pirmininko, paraiškų kiekis atskirose kategorijose pakankamai tiksliai atspindi bendras tendencijas lietuviškoje architektūroje.
„Daugiausia paraiškų gyvenamosios architektūros kategorijoje rodo tokios paskirties architektūros poreikį, nuolat vykdomų projektų bei realizacijų kiekį, ypač Vilniaus mieste. O štai mažas tvarios architektūros paraiškų kiekis, nepaisant nuolat girdimų diskusijų šia tema, nestebina. Tai vis dar sudėtinga tema, todėl vertinant konkrečius projektus bus įdomu matyti, kaip į ją atsakė architektai“.
Komisijos pirmininkas atkreipė dėmesį ir į gana didelį viešajai erdvei bei architektūros teorijos ir sklaidos kategorijai pateiktų darbų skaičių.
„Panašu, kad didėjant architektų bei urbanistų aktyvumui, auga ir pačių miestiečių supratimas, kad kokybiškas gyvenimas mieste neatsiejamas nuo gyvų viešųjų erdvių.
O architektūros teorijos ir sklaidos kategorijos populiarumas greičiausiai rodo, kad ji buvo labai laukiama, kad architektų cecho „pabumbėjimai“ apie geros kritikos ir literatūros trūkumą, apie tai kad, tokio darbo niekas nevertina, buvo išgirsti“, – sako R. Kučinskas.
Nominantus skelbs birželio pradžioje
Šiuo metu komisija pradeda darbą ir iš pateiktų kūrinių išrinks verčiausius pretenduoti į NAA apdovanojimus. Trumpąjį nominantų sąrašą planuojama skelbti birželio pradžioje, iki apdovanojimų likus mėnesiui.
Paraiškose pateikti darbai bus vertinami pagal NAA vertybes: reiklumą architektūros kokybei ir estetikai, darnumą ir tvarumą, atvirumą ir skaidrumą, bendruomeniškumą, įtraukumą, socialinį jautrumą, valstybinių institucijų, architektų bendruomenės ir visuomenės bendradarbiavimą, kontekstualumą, funkcionalumą, vietos pajautimą, inovatyvumą.
Kaip sako architektas Gintaras Balčytis, vienas iš komisijos narių, gera architektūra yra kaip meno kūrinys, todėl ne paskutinėje vietoje liks ir jos emocinis poveikis.
„Jeigu architektūra veikia žmogų teigiamai, jeigu sukelia emocijas žiūrinčiam ar ja besinaudojančiam, tai šis aspektas jau gali tapti svariu kriterijumi, pagal kurį galima vertinti vieno ar kito architektūros kūrinio vertingumą“, – teigia Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Komisijos narė, architektė Dalia Dijokienė pabrėžia, kad vertinant paraiškas bus svarbu sau priminti, kad tai ne tik geriausio kūrinio išskyrimas iš kitų, bet ir Lietuvos visuomenės edukacija, gero skonio ugdymas.
„Architektūra yra visuomenės veidrodis – kokie esame mes, tokia ir mūsų architektūra. Architektūros gerumas ar kokybė priklauso nuo kūrėjų ir visos visuomenės brandos, vertybių sistemos, skonio lavinimo ir sąžiningo požiūrio į darbą. Gera architektūra turi atspindėti tris kriterijus, kuriuos įvardijo dar Vitruvijus – patogu, puiku ir patvaru“.
Pirmųjų NAA komisiją sudaro 9 nariai: Vilniaus dailės akademijos (VDA) Architektūros katedros docentas, architektas R. Kučinskas, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentas, architektas G. Balčytis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Urbanistikos katedros profesorė, architektė D. Dijokienė, architektai Gintautas Vieversys, Gražina Janulytė-Bernotienė, architektai-urbanistai Daiva Gasiūnienė ir Saulius Motieka, architektė, kultūros paveldo specialistė Irena Kliobavičiūtė ir kraštovaizdžio architektas Alvydas Žickis.
Geriausių architektūros kūrinių autoriai bus įvertinti šiuolaikinio meno kūrėjos, architektės ir dizainerės Aistės Ambrazevičiūtės specialiai NAA apdovanojimas kurtomis statulėlėmis.
