Palangos koncertų salė – tai daugiafunkcis statinys, kurį sudaro trys tarpusavyje sujungti pastatai. Pagrindinis pastatas yra trijų aukštų, 14,5 m aukščio, 4 800 m2 ploto. Jau baigtas pirmasis statybų etapas, o ateityje planuojama pastatyti dar ir kultūros centrą bei menų mokyklą.
UAB „Conresta“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Tomas Grebliauskas paminėjo kelis sudėtingesnius ir įdomesnius šio objekto statybos aspektus. Pirma, požeminis koncertų salės pastato aukštas atsidūrė žemiau vandens lygio, mat jau pusantro metro gylyje aptiktas gruntinio vandens lygis, o statinio duobė giliausioje vietoje siekė beveik devynis metrus. Antra, teko pasukti galvas dėl ovalios pastato formos su originalių langų trimatėmis bangomis, kurioms sukurti reikėjo gana sudėtingų fasado ir sienų konstrukcinių sprendimų. T. Grebliausko teigimu, statybininkams tai buvo ir naujiena, ir įdomus iššūkis. „Įprastai pastato išorinė siena remiasi į pamatą ir jas veikia gniuždomoji jėga, mūsų atveju, atvirkščiai, išorės sienas ir perdangą laiko stogo atraminės konstrukcijos, tad sienos yra tempiamos. Reikėjo parinkti tam skirtą konstrukciją bei medžiagas ir kruopščiai viską įrengti, juolab kad fasado apdaila būtinai turėjo būti tinkas. Specialiam akustinės dalies projektui taip pat reikėjo atidos. Taigi stengiamės įgyvendinti architekto idėjas ir grožio sampratą. Tikimės, kad nauja koncertų salė tikrai papuoš Palangą“, – sakė specialistas.
Apie projektą pasakojo jo vadovas Algirdas Stripinis,UAB „Uostamiesčio projektas“ architektas.
Projektuojant naująją Palangos koncertų salę, dėmesys pirmiausia kreiptas į specifinę jos padėtį mieste bei supančią aplinką. Pastatas yra tarp Vytauto, J. Basanavičiaus, S. Daukanto ir J. Simpsono gatvių esančiame skvere, kurį supa įvairių laikotarpių, skirtingo stiliaus statiniai – nuo XIX a. Palangos kurhauzo iki sovietmečiu atsiradusių poilsio namų.
Lakoniška forma
Naujajam pastatui, kaip kvartalo centrui, pasirinkta lakoniška apskritimo forma, tarsi nuraminanti jį supančių skirtingų stilių kakofoniją. Formos paprastumu siekta ne disonuoti su aplinka, o sujungti šį istorinį kvartalą į bendrą visumą. Tai saugotina kultūros paveldo teritorija pačiame miesto centre, čia pat yra restauruotas kurhauzas, istorinė liepų alėja, tad pasistengta neapsunkinti šios erdvės dar viena aktyvia, kampuota architektūrine forma.
Pradinę mintį šiam statiniui davė muzikinis būgnelis, o iš šios minties ir išsirutuliojo gan abstrakti architektūrinė idėja. Trijų būgnelių kompozicija atsirado pildant konkurso užduotį: projektas turėjo sujungti koncertų salę, menų mokyklą ir kultūros centrą. Siekiant išvengti vieno griozdiško pastato istorinėje Palangos vietoje, šios funkcijos buvo išskaidytos per tris atskirus korpusus, kuriuos sujungs požeminės perėjos (tam prie koncertų salės palikti perspektyviniai tuneliai).
Pagrindinis pastatas yra trijų aukštų, 14,5 m aukščio,
4 800 m2ploto, o kitų dviejų korpusų – maždaug 900 m2 ir apie 250 m2 ploto – statybos prasidės vėliau.
Lengvumo įspūdis
Koncertų salės apdailai parinktos natūralios, Palangos miesto istorinei daliai būdingos medžiagos: tinkas, medis, akmens masės plokštės, stiklas. Pastato konsolinėje dalyje suprojektuoti į pastatą įsirėžiantys langai, suteikiantys fasadui dinamiškumo ir prisidedantys prie vidinės erdvės akustikos.
Pastato tūris vizualiai suskaidytas į dvi dalis. Pirmojo aukšto dalis – su žalsvo atspalvio vitrinomis bei dviejų tamsių atspalvių medžio imitacijos akmens masės plokščių apdaila. Su pirmuoju aukštu kontrastuojančiai konsolinei daliai panaudotas savaime nusiplaunantis baltos spalvos tinkas, suteikiantis lengvumo dideliam pastato tūriui.
Viduje suprojektuoti vestibiuliai, drabužinės, barai, repeticijų salės, sanitariniai mazgai, techninės ir atlikėjams skirtos patalpos, kurias numatoma išplėsti per antrąjį bei trečiąjį statybos etapus, ir žiūrovų salė su scena bei 2 200 sėdimų vietų.
Žemiau vandens lygio
Palangos koncertų salė ypatinga tuo, kad didelė jos dalis yra po žeme. Tokį sprendimą padiktavo reikalavimas nepažeisti istorinės miesto dalies aukštingumo bei užstatymo tankumo. Vienas šio projekto iššūkių – žemiau gruntinio vandens lygio esančios požeminės patalpos. Vaizdžiai sakant, pirma žemėje buvo išduobtas vientisas, tvirtas, vandeniui nelaidus indas ir tik tuomet statinys ėmė kilti į viršų.
Iškilus gelžbetonio karkasui, pagal specialią, Lietuvoje dar nenaudotą technologiją vokiečių specialistai iš atskirų maždaug 12 m ilgio segmentų suklijavo ir sumontavo klijuotos medienos sijas. Nuo jas juosiančio gelžbetoninio žiedo atsišakoja metalinės santvaros, laikančios fasado konstrukciją. Tai buvo vienas didesnių šio projekto įgyvendinimo iššūkių.
Akustinės gudrybės
Projektuojant ypač daug dėmesio skirta salės akustikai. Akustinius skaičiavimus parengę suomių specialistai iškart numatė problemą, būdingą apvaliems ar pusapvaliams statiniams: juose sklindantis garsas, atsimušdamas nuo sienų, koncentruojasi į vieną tašką, o tai reiškia, kad skirtinguose taškuose garsas aidi labai skirtingai. Palangos koncertų salėje tokį nepageidautiną garso atspindėjimą sumažino į apskrito pastato vidų įpjauti langai, prisidedantys prie akustikos kaip difuzinis elementas.
Dėl geresnės akustikos sukurti ir specialūs laužyti turėklai, kurių skirtingi segmentai atspindi garsą skirtingais kampais. Tačiau ir to nepakako: pastato sienoms panaudotas perforuotas gipskartonis su vatos užpildu, žemesnėse dalyse – laminuotos perforuotos plokštės su vatos užpildu. Salėje sumontuota elektroakustikos sistema yra viena moderniausių, leidžianti papildomai reguliuoti akustines salės savybes, atsižvelgiant į renginio pobūdį.
Iššūkiai – vanduo ir ovalas
UAB „Conresta“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Tomas Grebliauskas paminėjo kelis sudėtingesnius šio objekto statybų aspektus.
Pirma, požeminis koncertų salės pastato aukštas atsidūrė žemiau vandens lygio, mat jau pusantro metro gylyje aptikta vandens, o statinio duobė giliausioje vietoje siekė beveik devynis metrus. Į žemę teko įsiterpti apie septynis metrus: pirmiausia tam visu perimetru sugręžti poliai, susandarinti šonai, įrengtos vientisos gelžbetoninės grindys, sutvirtintos inkariniais poliais.
Antra, problemų kėlė ovali pastato forma su originalių langų trimatėmis bangomis, kurioms sukurti reikėjo gan sudėtingų fasado ir sienų konstrukcijų. Tiesą pasakius, šis darbas „Conrestos“ specialistams buvo ir naujiena, ir įdomus iššūkis. Sudėtinga buvo pagaminti ir metalo temples, laikančias konsolinę fasado dalį, mat visos jos, išdėstytos per perimetrą kas du metrus, buvo skirtingos. Kiekviena templė, kiekvienas fasado elementas (o jų yra apie 150) yra skirtingos formos, mat langai įsikerta į fasadą skirtingai, tad kiekviena detalė turėjo būti apskaičiuota atskirai.
Originalių sprendimų netrūko
Perdanga, ant kurios laikosi grindys, taip pat yra originali: ji pakabinta ant pagrindinės stogo sijos. Ši konstrukcija aptaisyta atspariomis temperatūros pokyčiams plokštėmis, kas taip pat Lietuvoje yra naujiena. Dar vienas sudėtingas darbas buvo stogą laikančių vidinių konstrukcijų (ilgiausia jų siekė 44 m) montavimas. Buvo sudėtinga Lietuvoje rasti firmą, kuri tokias konstrukcijas pagamintų, tad jos užsakytos iš Vokietijos specialistų ir sumontuotos vietoje „Conrestos“ darbuotojų.
Išskirtiniam akustinės dalies projektui taip pat reikėjo atidos. Jį parengę konstruktoriai netgi tiksliai nurodė, kiek turi sverti kiekvienas stogo plokštės kvadratas, todėl teko jį specialiai pasunkinti papildomu svoriu. Įrengtos patalpos akustiką gerinančios lubos, įdiegta moderni akustinė instaliacija – šis sprendimas taip pat buvo inovatyvus.
Prisidėjo ir vokiečiai
„Conrestos“ profesionalams teko pasistengti įgyvendinant architekto idėjas ir perteikiant grožio sampratą, juolab kad šis statinys yra pačiame Palangos centre, netoli išorinio kurhauzo, teritorijoje, kuriai keliami ypatingi paveldosaugos reikalavimai. Todėl nesistengta rinktis lengvesnių kelių, kai kurie sprendimai buvo sudėtingesni: tarkim, konsolinė fasado dalis nutinkuota baltu, savaime nusiplaunančiu tinku, užuot įprastai padengus ją plokštėmis.
Kretingoje įsikūrusi UAB „Riflis“, kurios specializacija yra armatūros karkasų, laikančiųjų konstrukcijų (sijų, kolonų) gamyba ir montavimas, šiame objekte sumontavo armatūros karkasą, kuris, anot įmonės vadovo Arūno Kažukausko,ypatingas tuo, kad yra lenktas bei didesnio tūrio, nei įprasta.
„Gyvas“ fasadas
Palangos koncertų salėjeUAB „Voltas“ atliko nemažai didelės apimties darbų, t. y. teritorijos, vidaus patalpų, fasado apšvietimas, technologinės įrangos įkrovimas, dyzelinio generatoriaus įrengimas pirmos kategorijos elektros vartotojams. Pastato apšvietimui pritaikytos naujausios šviestuvų bei jų valdymo technologijos. Šviestuvai ant pastato fasado yra programuojami, ten įdiegta valdymo sistema ant balto fasado leidžia išgauti įvairių spalvų ir vaizdų, tarkim, Lietuvos vėliavą, atsižvelgiant į reikmes, renginio pobūdį. Anot bendrovės „Voltas“ direktoriaus Dariaus Levickio, tai užtikrina čia įdiegtos 29 programos. Palangos koncertų salės fasadas bus „gyvas“ ir besimainantis pagal jame organizuojamus renginius.
D. Levickis pabrėžė, kad šiam statiniui, kaipypatingos svarbos visuomeniniam objektui, buvo kelti išskirtiniai reikalavimai ir visi jie įvykdyti. „Galutiniu rezultatu esame patenkinti ir džiaugiamės pasitikėjimu savo įmone, kurį, manau, pateisinome, – sakė įmonės, kuri per pastaruosius metus dalyvavo beveik visuose svarbiausiuose Vakarų Lietuvos statybų projektuose, direktorius.–Dažnai užsakovai mus renkasi būtent dėl gebėjimo dirbti svarbiuose, sudėtinguose objektuose. Šįkart nebuvo labai didelių problemų, be to, mus jau užgrūdinęs naujas Klaipėdos delfinariumas. Palangos koncertų salė – gražus, šiuolaikiškas, miestą puošiantis pastatas, tad bendrovės „Voltas“ kolektyvas džiaugiasi prisidėjęs prie jo modernaus įrengimo.“
PVC lentelių apdaila
UAB „Vaineta ir partneriai“ padirbėjo su Palangos koncertų salės interjero apdaila – objektui pateikė ir įrengė apie 3 600 m2 PVC lentelių. Jomis išklotas pirmasis aukštas, rūsys, salės tribūnos, labai svarbių asmenų ložės. Anot Klaipėdos regiono vadovoNerijaus Eimučio,šigrindų dangų rinką užkariaujanti moderni danga turi kelių rūšių naudingas dangų savybes. Kaip ir ritininė PVC danga, PVC grindų lentelės yra labai atsparios mechaninei apkrovai ir cheminiam poveikiui, be to, yra nedegios, mažai veikiamos drėgmės ir temperatūros pokyčių. Heterogeninės struktūros lentelės su specialiu skaidriu apsauginiu sluoksniu atitinka aukščiausią 42–43 dilumo klasę, išlaiko 10–15 metų itin intensyvią eksploataciją pramoniniuose pastatuose. Dėl faktūrinio paviršiaus, galinčio tiksliai atkartoti medžio piešinį (šakas, rieves), šios lentelės, kitaip nei ritininė PVC danga, kur kas sėkmingiau ir plačiau imituoja medžio, stiklo, marmuro bei kitas tekstūras, tad atrodo dar natūraliau. Be to, jos neįsielektrina dėl antistatinių priedų. Šią medžiagą vertinantys architektai dažnai naudoja PVC lenteles tuomet, kai užsakovai pageidauja šiltos ir jaukios atmosferos, o konkretaus objekto sąlygos neleidžia naudoti natūralaus medžio, pavyzdžiui, dėl priešgaisrinių reikalavimų. Kitas svarbus argumentas rinktis plastikinę dangą yra geresnis jos atsparumas mechaniniam poveikiui ir teršalams. Šiuo parametru PVC lentelės lenkia ne tik natūralų medį, bet ir kai kurių rūšių akytąjį akmenį, pavyzdžiui, smiltainį arba marmurą, gerai įgeriantį purvą ir drėgmę.
Palangos koncertų salės statybose UAB „Arisanda“ pasirūpino patalpų šildymu, vėdinimu, oro kondicionavimu, pastato vandentiekiu, nuotekomis ir priešgaisrine apsauga. Anot įmonės direktoriaus Arvydo Petrulio,šis objektas buvo sudėtingas, ypač daug rūpesčio kėlė priešgaisrinės sistemos įrengimas, itin svarbus tokios paskirties pastate. Patalpų vėdinimo sistema įrengta itin optimaliai ir yra labai ekonomiška. Kita vertus, visų čia atliktų darbų apimtys buvo labai nemažos dėl didelio pastato tūrio.
UAB „Vauksa“ pastate sumontavo „Viljandi Aken ja Uks“ gamybos garsą izoliuojančias duris SD40 (38 dB) ir ugniai atsparias bei garsui nepralaidžias duris FD09 (EI230/38dB). Visos durys dengtos aukšto slėgio laminatu (HPL).
