Savanorių prospekto, Tūkstantmečio ir Vilkpėdės gatvių sankirtoje planuojamas statyti naujas keturių aukštų administracinės paskirties pastatas žada įnešti kokybinį pokytį į sparčiai besikeičiančią Vilkpėdės dalį. Intensyviu eismu pasižyminčioje miesto arterijoje kylantis projektas apjungia šiuolaikinę architektūrą, aiškią urbanistinę logiką ir funkcionalumo principus.

Funkcinė struktūra – patogi ir lanksti

Projektuojamas pastatas pasižymi aiškia funkcine sandara. Požeminėje dalyje suplanuota automobilių saugykla, techninės patalpos bei liftų holas. Patekimas į saugyklą ir pagrindinis įėjimas į pastatą numatytas iš vakarinės pusės.

Pirmasis antžeminis aukštas – atviras miestui: jame suplanuotos visuomeninės ir komercinės paskirties patalpos, turinčios atskirus įėjimus iš lauko. Tai leis joms funkcionuoti nepriklausomai nuo likusio pastato – lankytojams nereikės kirsti administracinių zonų. Viršutiniuose aukštuose suplanuotos biurų erdvės, kurios dėl pasirinktos gelžbetoninio karkaso konstrukcinės schemos gali būti lengvai transformuojamos pagal būsimų nuomininkų poreikius.

Išilgai pastato per vidurį formuojama techninių patalpų ir vertikalių komunikacijų ašis – tai leidžia efektyviai planuoti biurų zonas aplink. Ketvirtajame aukšte taip pat numatyta eksploatuojama terasa – balkonas, kuris suteiks papildomos vertės biuro darbuotojams.

Urbanistinė situacija ir kontekstas

Sklypas, kurio plotas siekia 2479 m², įsikūręs urbanizuotoje teritorijoje, kurioje vyrauja komercinės paskirties objektai. Nors kvartalo viduje dar išlikę gyvenamosios paskirties pastatai, Savanorių prospekto kryptis ir dviejų lygių transporto mazgas signalizuoja aiškią miesto transformacijos kryptį – ši zona natūraliai pereina į komercinės ir administracinės veiklos teritoriją.

Planuojamas pastatas papildys esamą ir planuojamą perimetrinį kvartalo užstatymą – jo pagrindinis fasadas orientuotas į Savanorių prospektą, formuojant aiškią gatvės erdvę. Toks išdėstymas atitinka STR reikalavimus, o minimalių atstumų nuo sklypo ribų nesilaikoma tik tose vietose, kur ribojamasi su nesuformuota valstybine žeme – tai atvejis, kai galioja išimtys.

Architektūrinė išraiška: banguojantis tūris

Pastato architektūrinis sprendimas išsiskiria savo lengvumu ir dinamika. Tūrinė-erdvinė kompozicija paremta užapvalintų kampų lygiagretainio plano struktūra, kuri horizontaliai suskaidyta į dvi dalis. Viršutinių tūrių „prasislinkimas“ pastato galuose sukuria banguojantį siluetą, kuris tampa aplinkinio reljefo interpretacija.

Šis tūrio dinamizmas itin svarbus žvelgiant iš miesto perspektyvos – pastatas bus gerai matomas tiek važiuojant Savanorių prospektu, tiek Oslo bei Tūkstantmečio gatvėmis. Dėl to siekiama, kad jo architektūra kurtų kintantį ir gyvą vaizdą – lygiai taip pat, kaip kinta miesto ritmas.

Želdynai ir aplinkos formavimas

Nors dėl žemės darbų ir požeminės dalies įrengimo nebus galimybės išsaugoti esamų menkaverčių želdinių (planuojama pašalinti 12 vakarinių tujų), vietoje jų bus kuriama kokybiškai nauja želdynų struktūra. Projekto autoriai remiasi galiojančiomis normomis ir numato ne tik apželdintus žemės plotus, bet ir žaliuosius stogus ar požeminių konstrukcijų viršuje įrengtus želdinius su reikiamu grunto sluoksniu.

Bendras želdynų plotas sklype sieks beveik 25 % (618,99 m²), taip užtikrinant ne tik atitiktį reglamentams, bet ir estetinį ryšį su gamtine aplinka.

Statytojas: UAB KRONTO

Projektuotojas: UAB 313 ARCHITECTS

Architektai: Ernesta Skukauskienė, Edvard Romanovski

Tekstas parengtas pagal Vilniaus miesto savivaldybės informaciją