Vilniaus Santariškių rajone, gamtos apsuptyje, gimsta naujas šiuolaikinės medicinos ir architektūros sintezės pavyzdys – „Northway“ medicinos centras. Šis projektas įsikurs Molėtų plente, strategiškai svarbioje vietoje greta Santaros klinikų miestelio, ir išsiskirs ne tik savo funkciniu efektyvumu, bet ir jautriu santykiu su aplinka bei žmogumi.

Lankstus planavimas ir gydymui palanki architektūra

Pagrindinis projekto tikslas – sukurti ilgalaikę, universalią ir ateities poreikiams pritaikomą klinikinę infrastruktūrą. Tai pasiekiama per modulinę struktūrą ir standartizuotų elementų naudojimą, leidžiančius greitai ir be esminių pertvarkymų reaguoti į besikeičiančius funkcinius poreikius. Projektuojant daug dėmesio skirta aiškiam darbuotojų srautų organizavimui, ergonomiškai suplanuotoms darbo zonoms, kas tiesiogiai prisideda prie geresnės personalo savijautos ir darbo kokybės.

Gamta – ne tik fonas, bet ir architektūros dalis

Pastatas formuojamas sklypo šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, kad išlaikytų subtilų santykį su pietuose esančia kalva. Įėjimas projektuojamas rytinėje pusėje, siekiant maksimaliai išnaudoti dienos šviesą. Šalia esantis miškas – ne tik vizualinis akcentas, bet ir neatsiejama architektūrinės kompozicijos dalis. Fasaduose atsikartoja miško vertikalumas – jie formuojami ritmiškai, įvairiais padalijimais, primenančiais medžių kamienus.

Kompleksas sudarytas iš keturių pagrindinių tūrių: trijų skirtingo aukštingumo gydymo korpusų (A, B ir C) ir centrinio „X“ korpuso, kuris jungia visą pastatų ansamblį. Šis centrinis tūris – tai keturių aukštų erdvė su stiklinėmis vitrinomis, per kurias atsiveria miškingos apylinkės. Jame įrengta registratūra, laukiamieji, laiptinės ir liftai – visa, kas reikalinga sklandžiai pacientų ir personalo cirkuliacijai.

Pacientų, darbuotojų ir tiekimo srautų atskyrimas

Svarbus projekto bruožas – aiškiai atskirti pacientų, darbuotojų ir techninės paskirties srautai. Pacientai pasitinkami rytinėje pastato pusėje, iš čia lengvai pasiekiamos ambulatorinės paslaugos, kraujo paėmimo zona ir registratūra. Infekciniams pacientams numatyti atskiri įėjimai. Tuo tarpu darbuotojai patenka į pastatą per atskirus įėjimus su persirengimo patalpomis ir personalo liftais. Prekių ir maisto tiekimas vyksta per atskirą įvažiavimą iš šiaurės rytų, iš čia produkcija paskirstoma po visą kompleksą.

Statinių konstrukcija paremta skirtingais principais: pagrindiniai korpusai (A, B ir C) suprojektuoti kaip surenkamų modulių sistemos, o centrinis korpusas – iš lietbetonio. Pastato stabilumą užtikrina monolitinės gelžbetonio šerdys – liftų ir laiptinių šachtos. Požeminė dviejų lygių automobilių stovėjimo aikštelė įrengiama su žaliuoju stogu, kuris ne tik estetiškas, bet ir atlieka ekologinę funkciją.

Vidaus apdaila: komfortas ir jaukumas be sterilumo

Vidinės erdvės kuriamos taip, kad net ligoninės koridoriai ir palatos būtų šviesūs, jaukūs ir artimi namų aplinkai. Centrinio pastato interjeras kontrastuoja tarp grubių betono paviršių ir šiltos medienos – naudojamos beržo faneros detalės, profiliuotos sienos, modulinės lubos. Gydymo korpusuose dominuoja balti, švarūs paviršiai su integruotomis apsaugomis ir lengvai valomomis medžiagomis, tačiau palatose naudojama smėlio spalvų gama, medinės detalės ir matinės keraminės plytelės vonios kambariuose sukuria itin komfortišką atmosferą.

Statytojas: UAB Biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma”

Projektuotojas: UAB „Aplan” (Komandos nariai: Gabrielė Šliurpaitė, Raminta Grencevičiūtė, Evelina Miežanskaitė, Agnė Gataveckaitė, Agnė Kurmanskytė), C. F. Moller Architects (Komandos nariai: Maibritt Dammann, Freda Jautz, Preben Jebsen, Malene Probst-Jensen)

Projekto vadovas: Martynas Mačiulis