Kauno objektų žemėlapį papildė nauja Kauno technologijos universiteto (KTU) biblioteka, kuri yra atvira ne tik akademinei bendruomenei, bet ir miestiečiams. Naujoji vieta, įsikūrusi Studentų miestelyje, laikoma viena šiuolaikiškiausių darbui ir mokymuisi skirtų erdvių ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.

Biblioteka tampa ne tik mokymosi, bet ir socialine erdve, kuri skatina šiuolaikiškos visuomenės kūrybingumą ir individualumą. Šiemet Lietuva mini universitetų metus, todėl visai nebe priežasties KTU Studentų miestelyje atidaroma nauja daugiafunkcė erdvė kartu su integruota biblioteka – inovatyvi, darbui bei įvairiapusiam laisvalaikiui pritaikyta 2,4 tūkst. kv. metrų mokymosi erdvė.

Kūrybiškai visuomenei pritaikytos erdvės

Naujoji KTU biblioteka lankytojams siūlo keturias – individualias, tylaus mokymosi, pristatymų, grupinio darbo – erdves. Šiose patalpose įrengta virtuvė, darbo kabinetai personalui, daugiau nei 440 darbo vietų, iš jų 115 darbo vietų skirta individualiai dirbantiems studentams, 153 grupinio darbo vietos, 70 vietų erdvė pristatymui ir renginių organizavimui, taip pat laisvalaikio ir poilsio erdvės. Įrengtą pristatymų amfiteatro erdvę planuojama naudoti ir renginiams, o jiems nevykstant, patalpa bus pritaikoma studentų susibūrimams ir laisvalaikiu.

„Per pastaruosius keletą dešimtmečių bibliotekos ir jų vaidmuo visuomenėje keitėsi, jos tapo atviros, bendraujančios ir teikiančios pagalbą ir išteklius, kurių reikia lankytojams. Biblioteka yra ne tik knygos ar elektroniniai ištekliai, modernios ir patogios skaityklos. Pirmiausiai – tai jos lankytojai, kurie lankosi bibliotekoje, norėdami įgyti žinių ar jomis dalintis su kitais“, – sako KTU bibliotekos direktorė Gintarė Tautkevičienė.

Bibliotekoje įrengta moderni leidinių išdavimo-grąžinimo savitarnos sistema. Sistema suteiks galimybę bibliotekos lankytojams patiems pasiskolinti ir grąžinti leidinius ištisą parą.  Be to, leidinių saugojimui naujai įkurtose erdvėse įrengtos mobilios lentynos. Tai leidžia sutaupyti vietą, kuri gali būti išnaudota įrengiant mokymosi ir grupinio darbo erdves.

„Rekonstrukcijos metu buvo siekiama išplėsti biblioteką į visus pastato aukštus, integruojant į ją renginių stebėjimo, pasitarimų, poilsio ir kitas patalpas. Projekto tikslas buvo sukurti kokybišką reprezentatyvią daugiafunkcę aplinką studentams ir įveiklinti visas rekonstruojamo pastato dalies erdves. Vienas iš projekto tikslų rekonstravus pastatą bibliotekos korpusui veikti nepriklausomai nuo likusios pastato dalies. Tad vakariniame korpuso fasade suprojektuotas naujas patekimas į pastatą“, – pasakoja KTU Infrastruktūros vystymo skyriaus vadovas Gražvydas Visockas.

Naujoje bibliotekoje, kurios vietoje anksčiau stovėjo nenaudojamos techninės patalpos, galima rasti 11 grupinio darbo zonų, kurios, priklausomai nuo grupės dydžio, gali būti transformuojamos į didesnes arba mažesnes erdves ir taip leista maksimaliai išnaudoti patalpas bei prisitaikyti prie studentų ir darbuotojų poreikių. Atnaujintoje teritorijoje lankytojai galės naudotis naujai įrengta automobilių statymo aikštele ir lauko laisvalaikio erdvėmis.

„Iki daugiafunkcės erdvės su integruota biblioteka statybos darbų, kurie truko metus, pradžios vyko gana ilgas pasirengimo procesas“, – sako G. Visockas. Pasak jo, pasirengimas bibliotekos statyboms prasidėjo dar 2018 metų pabaigoje, o prie projekto prisidėjo daugybė savo srities profesionalų.

Išlaikyta tūrinė erdvinė kompozicija

Rekonstruotas pastatas yra Studentų g. 48, Kaune. Šiuo adresu esantis pastatas įrašytas į Kultūros paveldo departamento Kultūros registrą ir priklauso Kauno technologijos universiteto pastatų kompleksui, kurį sudaro: Statybos rūmai, Cheminės technologijos fakulteto rūmai ir Elektronikos rūmai. Pastatų viena iš vertingųjų savybių – tūrinė erdvinė kompozicija – fasadas. Dėl šios priežasties vykdyta esamo pastato rekonstrukcija performuojant vidaus laikančiąsias konstrukcijas ir erdvės tūrius.

„Rengiant rekonstravimo projektą būtent į šią savybę buvo atsižvelgta formuojant fasadą ir atkartojant stačiakampio plano korpuso jungtis. Taip pat buvo atsižvelgta ir į Kultūros vertybių registre nurodytus fasadų spalvinius sprendinius (fasadų juodų langų rėmai ir balto tinko sprendinys). Rekonstravimo metu fasadui buvo naudojamas kalkių ir cemento mišinio tinkas, dažytas silikatiniais dažais. Prisitaikant prie pastato vidaus suplanavimo bei išsaugant išorės kultūros paveldo palikimą, pavyko išpildyti bibliotekos erdvėms keliamus reikalavimus ir kartu sukurti universalumo poreikį“, – pabrėžia G. Visockas.

Iki smulkmenų apgalvotas interjeras

Patrauklią, įkvepiančią mokymosi ir laisvalaikio erdvę pateikiant vidaus interjero sprendimus įgyvendino „KAI Dsgn & Arch“ architektė Agnė Kriaučiūnaitė ir Deimantė Vaičiukynaitė.

„Pirmiausia, KTU siūlėme tris galimas interjero koncepcijas ir jas visas stengėmės susieti su KTU universiteto brandbook’u. Lankėmės interjero dizaino parodoje Stokholme ir tų metų paroda bei spalvotyra inspiravo vieną iš idėjų, kurią pristatydamos ir pavadinome STHLM. Parinktos penkios spalvos dominuoja bendrame interjero fone tiek grindų, sienų apdailoje, tiek balduose. Konsultavomės su prof. architektu Vytautu Jurgiu Dičiumi, kuris projektavo KTU miestelio pastatus. Poilsio erdvėje palikome ir apšvietėme jo kurtą kompoziciją“, – pasakoja „KAI Dsgn & Arch“ architektės.

Pasak jos, kuriant daugiafunkces erdves su integruota biblioteka, buvo išskirtos pagrindinės vertybės, kurių buvo laikomasi viso projektavimo metu: inovacijos (modernios technologijos), ekologija (siektina, kad naudojamos medžiagos kuo mažiau kenktų aplinkai su galimybe perdirbti jas, rūšiuojamos atliekos), inspiruojantis interjeras (aplinka turi skatinti kūrybiškumą, naudojamos spalvos, tekstūros, medžiagos, kurios turi įtakos bendrajam žmogaus darbingumui, veikia nuotaiką), ergonomija (ergonomiška darbo aplinka, kurianti gerą psichinę būseną ir didinanti darbo našumą).

„Vienas pagrindinių iššūkių – visų spalvų suvedimas per skirtingas medžiagas tiek grindyse, ant sienų ar baldų, kitų elementų, naudojamos tos pačios spalvos, atspalvių atitaikymas. Pagrindinė laiptinė – šviečianti iš tolo. Panaudota viena ryškesnė spalva visame interjere – oranžinė. Visi metalo turėklai, nudažyti tokia spalva, sukuria tarsi atskirą interjero bloką, aplink kurį sukasi visa kita“, – sako architektės.

Specialistės pabrėžia, kad buvo pasirinkti pasteliniai medžiagų ir paviršių atspalviai: melsva, geltona, šviesiai pilka ir žalsva. Jie nuteikia kūrybiškam darbui, inspiruoja, suteikia žaismingumo, nevargina. Ryški oranžinė suteikia išskirtinumo, energijos ir dinamikos pojūtį.

Jungikliuose – minimalistinė estetika

Universiteto miestelio bibliotekos interjerui pasirinkti neblėstančio populiarumo JUNG gaminiai: baltos ir juodos spalvos klasikinė LS990 serija. Šį JUNG jungiklių bei kištukinių lizdų pasirinkimą lėmė aukščiausia gaminių kokybė, ilgas eksploatavimo laikas ir patrauklus dizainas. Kokybiškų medžiagų, griežtų linijų jungiklių serija LS990 nepraranda populiarumo jau daugiau nei 50 metų – tai jungiklių dizaino klasika.

„Klasikinės serijos baltos ir juodos spalvų LS990 modelio jungikliai ir elektros lizdai simbolizuoja ir modernumą, ir laikui atsparų dizainą, vientisai išbaigia interjero spalvinius sprendimus“, – sako Raimundas Skurdenis, jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas.

Klasikinės serijos jungiklis puikiai dera bet kokioje aplinkoje. Šio modelio JUNG jungikliai yra užkariavę rinką dėl savo klasikinių formų, patvarumo ir kokybės. Jų kukli elegancija puikiai dera daugelyje interjerų, didelis jų funkcijų spektras leidžia įgyvendinti sudėtingas architektūrines ir technines idėjas. Svarbu, kad jų kukli elegancija neblaško dėmesio.

Šiuo metu rengiant interjerą daug dėmesio skiriama ne tik gaminio išvaizdai, bet ir medžiagoms, iš kurių pagaminti atskiri prietaisai. Interjere naudojami jungikliai turi būti ne tik gražūs, bet ir patvarūs. Dėl šios priežasties, šie jungikliai ir buvo pasirinkti intensyvaus naudojimo erdvėse – bibliotekoje.

JUNG jungikliai atitinka skirtingose pasaulio šalyse galiojančius techninius standartus. Visa JUNG kompanijos produkcija turi aukštą kokybę ir kilmę įrodantį „Pagaminta Vokietijoje“ sertifikatą.

Akustikos ir estetikos duetas

Akustiniai audiniai gelbsti tada, kai garsas trikdo bendravimą ir mažina darbo našumą, todėl garso perteklių galima sumažinti akustinėmis medžiagomis. Jos sumažina aido sklidimą, absorbuoja garsą ir gerina susikalbėjimą patalpose. Perregimi audiniai nesuskaido erdvės, o ją sujungia. Jų kuriamas vaizdas leidžia jaustis bendros erdvės dalimi ir kartu atsiriboti akustinėje plotmėje. Esant didelėms biuro erdvėms, ieškoma sprendimų, kaip šiose erdvėse integruoti konferencijų, pasitarimų, poilsio vietas. Šiuo atveju akustinių užuolaidų atitvaros tampa puikiu sprendimu.

Akustiniais ir estetiniais sprendimais rūpinosi UAB „Interjero linija“. Universiteto miestelio bibliotekos projektui naudotas olandų gamintojo „Vescom B.V.“ „Bedra“ kolekcijos naktinės (neperregimos) akustinės užuolaidos. „Bedra“ audinių garso sugerties koeficientas – alpha w 0,7, klasė – C. Akustiniai audiniai naudoti tiek mažesniuose kambariuose, tiek didelėse bibliotekos edukacinėse erdvėse.

„Atnaujintoje KTU bibliotekoje yra daug edukacinių erdvių, kuriose bus dirbama grupėmis. Tam, kad vienoje erdvėje galėtų dirbti skirtingos grupės ar vienoje patalpos dalyje būtų poilsiaujama sėdint ant minkštasuolių, o kitoje diskutuojama darbinėje atmosferoje, atsirado poreikis šias erdves atskirti. Kartu atskyrimas turėjo padėti sukurti akustinį komfortą erdvėse. Tam buvo pasiūlytos akustinės užuolaidos, kurias naudojame daugelyje modernių biurų, – pasakoja „Interjero linijos“ vadovė Dainora Kizevičienė. Jos padeda kaip transformuojamos pertvaros, plokštumos, sugeriančios garsą ir sukuriančios akustinį komfortą. Šalia šių svarbių savybių galima paminėti ir papildomą jaukumo pojūtį, naudojant užuolaidinius audinius visuomeninių erdvių interjeruose.“

Šie audiniai skirti visuomeninam sektoriui ir pagaminti iš ugnį atstumiančio poliesterio, todėl atitinka visuomeninėms erdvėms keliamus priešgaisrinius reikalavimus. Iš jų pasiūtos užuolaidos padeda atskirti erdves pagal poreikius juos atidalijant ar visiškai atribojant, priklausomai nuo tose erdvėse vykdomų veiklų.

„Pastaruoju metu akustiniai audiniai tampa vis populiaresni. Šiuolaikiniai biurai ieško naujų sprendimų geresniems akustiniams sprendimams pasiekti. Džiaugiamės, kad mūsų siūlomi produktai bei paslaugos padėjo sukurti papildomą komfortą ir jaukumą“, – sako D. Kizevičienė.

Kokybiškas apšvietimas jaukiai aplinkai

Pasak UAB „Jovesa“ direktoriaus Martyno Sabo, pagrindinis tikslas projekte buvo surasti pradinę vizualinę koncepciją maksimaliai atitinkančius apšvietimo sprendimus, užtikrinančius kokybišką apšvietimą. „Kaip žinoma, bibliotekoje praleidžiama daug laiko skaitant ir atliekant kitus kruopštumo reikalaujančius darbus, o šie darbai reikalauja kokybiško apšvietimo. Apšvietimas yra tiesiogiai susijęs su produktyvumu. Tad kreipėme dėmesį ne tik į apšviestumo reikšmes, bet ir į pačius šviestuvus, kurie užtikrintų komfortišką apšvietimą ir neakintų“, – apie sprendimus pasakoja M. Sabas.

Pasak UAB „Jovesa“ direktoriaus, kadangi ši biblioteka priklauso universitetui, o jo auditorija yra jauno amžiaus žmonės, interjero autorės neapsiribojo tik erdvių funkcionalumu, daug dėmesio skirta estetikai. Dėl šios priežasties labai daug šviestuvų yra netradicinės formos ir tūrio, kurių standartiniame gamintojų asortimente surasti nepavyko. Tiek bendroms skaityklos, tiek daugiafunkcėms erdvėms šviestuvai buvo gaminami individualiai.

„Vienas įdomiausių sprendimų buvo bendroje skaityklos erdvėje esanti apšvietimo sistema, kuriai panaudotas trekas su į jį dedamais individualiai pagamintais juostiniais šviestuvais, kurių dauguma šviečia žemyn ir dalis – su nukreiptu šviesos srautu į viršų. Šviečiantys į viršų šviestuvai padeda užtikrinti vienodą erdvės apšvietimą ir nesumažinti patalpos tūrio. Šviečiantys į apačią šviestuvai apšviečia stalus, o prožektoriai skirti apšviesti knygų lentynas“, – akcentuoja M. Sabas.

Įgyvendinant projektą buvo siekta neprisirišti prie konkrečių gamintojų, o skirti dėmesį tam, kad gaminiai maksimaliai atitiktų savo funkciją.

Šiame projekte panaudota daugiau nei 20 skirtingų gamintojų šviestuvų ar komponentų. Virš recepcijos pritaikyti stilingi pakabinami italų gamintojo „Linea Light“ šviestuvai, kurie ne tik puikiai dera bendrame interjere, bet ir turi akustinę funkciją (garso slopinimo). Virš amfiteatro kabo išskirtinis ispanų gamintojo B.LUX HLF šviestuvas. Jo forma – unikali, nes ji formuojama pagal poreikį, taip pat ir pats jo švietimo principas, kai šviesos šaltinis yra metaliniame korpuse, o šviesa sklinda šviesolaidžiu.

„Taip pat verta paminėti dar vieną mūsų atstovaujamą LED profilių gamintoją – TOPMET. Ko gero, nebeįsivaizduojamas joks šiuolaikinis apšvietimas be LED profilių pagalbos. Jie naudojami tiek paslėptam apšvietimui, formuojant berėmes linijas, tiek ir gaminant įvairiausių formų šviestuvus. Jais galėjome įgyvendinti net įmantriausius dizainerių norus. Projekto kompleksiškumas puikiai atspindi mūsų įmonės šūkį „visi apšvietimo sprendimai“. Džiaugiamės turėję progą būti šio projekto komandos dalimi“, – sako pašnekovas.

Modernios grūdinto stiklo konstrukcijos

Akivaizdu, kad į modernų žmogų orientuotas pastatas ir jame kuriama verslo aplinka turi išsiskirti puikia estetika ir efektyviu išdėstymu.

Siekiant sukurti tokią produktyvią atmosferą pasirinktos UAB „Kogita“ berėmio stiklo konstrukcijos. Įmonė atlieka aukščiausios kokybės berėmio grūdinto stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos ir montavimo darbus. Naujojoje bibliotekoje pagamintos ir sumontuotos berėmio stiklo pertvaros su varstomomis ir  stumdomosiomis durimis, bendroje poilsio erdvėje pagaminti ir sumontuoti berėmio stiklo turėklai.

Pertvaros gamintos iš saugaus grūdinto stiklo konstrukcijos su minimalistiniu rėmu, neužgožiančiu bendros konstrukcijos. Stiklo storis – 10 mm. Šiame projekte panaudota į stiklą integruota minimali stakta su berėmio stiklo durimis. Stiklo pertvaros efektyviai atitika šiuolaikinio žmogaus poreikius, užtikrina geras akustines savybes.

Grūdintas stiklas pasirinktas dėl savo savybių. Jis yra saugus, atsparus dūžiams, laidus šviesai.   Tokios pertvaros išsiskiria  gera garso izoliacija, todėl jų dažnai pasitaiko biuruose, verslo centruose ir kitose viešosiose erdvėse, kuriose norima sukurti privatumo oazę“, – sako UAB „Kogita“ komercijos direktorius Paulius Kazlauskas.

Turėklams buvo naudojamas grūdintas laminuotas stiklas su nerūdijančiojo plieno porankiais. Privalu paminėti, kad projekte ieškota modernių sprendimų, vienas tokių – turėkluose integruotas LED apšvietimas.

Bibliotekos lankytojus turėtų motyvuotai nuteikti išgryninta, neblaškanti dėmesio, funkcionaliais sprendimais grįsta aplinka. Kadangi interjero dizainas – minimalistinis, subtilumo erdvėms suteikia skaidraus stiklo pertvaros ir turėklai. Jos neapsunkina interjero, leidžia erdvėje sklisti dienos šviesai ir sustiprina erdvumo įspūdį.

MAPEI – patikimos grindų sistemos nuo tvirto pagrindo iki galutinės apdailos

Vienas iš naujosios KTU bibliotekos interjero akcentų – bendrosiose erdvėse įrengtos MAPEI cementinių liejamųjų grindų sistemos „Ultratop Terrazzo Effect“, „Ultratop Natural Effect“ bei poliuretano liejamųjų grindų sistema „Mapefloor Comfort System AL“. Kiekviena iš jų pasižymi ne tik unikalia išvaizda, bet ir sprendžia skirtingas architektų iškeltas užduotis. Šias sistemas tiekė UAB „Velve M.S.T.“ – išskirtinis MAPEI statybinės chemijos atstovas Lietuvoje.

UAB „Velve M.S.T.“ projektų vadovas inžinierius Artūras Ručinskas pabrėžia: „Įrengiant bet kokio tipo liejamąsias dangas, pirmas dalykas, kurio nevalia pamiršti, – galutinė tokių grindų kokybė labai priklauso nuo tvirto pagrindo. Prieš galutines dangas iš esmės netinkamas smėlbetonio pagrindas, kuris plačiai naudojamas prieš kito tipo apdailines dangas.“

Paprastai naudojant smėlbetonio pagrindus susiduriama su šiais apribojimais ir trūkumais: tai ilgas įrengto smėlbetonio pagrindo džiūvimo laikas, mažas mechaninis stipris, dozavimo klaidos mišinio gamybos metu, trūkiai ir kt. „Tais atvejais, kai susiduriama su minėtais iššūkiais, puiki alternatyva – greitojo betonavimo sistema „Mapei Topcem“. Būtent ji objekte leido ne tik gauti mechaniškai tvirtą pagrindą, bet ir dėl įrengimo paprastumo šiuos darbus rangovas galėjo atlikti be jokių papildomų apmokymų, nes procesas analogiškas smėlbetonio grindų įrengimui. Be to, sistema „Topcem“ leido sutaupyti nemažai laiko. Dėl greito džiūvimo ant šio tipo pagrindo visų tipų liejamąsias grindis galima įrengti vos po keleto dienų, o dėl smėlbetonio tektų laukti ne mažiau kaip 2–3 savaites“, – sakė A. Ručinskas.

Architektų vizija šiame objekte buvo besiūlių spalvotų bei natūralaus ir mozaikinio betono grindų derinys.

Naudojant dekoratyvinio betono liejamųjų grindų sistemą „Mapei Ultratop“, įrengti 15 mm storio mozaikinio betono („Ultratop Terrazzo Effect“) bei apie 6 mm storio nepoliruoto natūralaus betono („Ultratop Natural Effect“) grindų paviršiai pagal architektų suformuotą užduotį. Dengiant šias dangas specialiais apsauginiais sluoksniais, pasiekiamas puikus atsparumas vandeniui, nešvarumams, dėmėms. Tai supaprastina tokių grindų valymą ir kasdienę priežiūrą.

Kita unikali objekte panaudota grindų sistema – poliuretano liejamųjų grindų sistema „Mapefloor Comfort System AL“. Kaip sakė A. Ručinskas, ši sistema pasižymi visais standartiniais liejamų poliuretano grindų privalumais, tokiais kaip nelaidumas vandeniui, nedulkėjimas ir lengvas valomumas, elastingumas bei plati spalvų paletė.

Pagrindiniai būtent šios sistemos pasirinkimo kriterijai bibliotekos patalpoms buvo šios unikalios sistemos savybės: visiškas UV atsparumas ir sertifikuotas vaikščiojimo apkrovų sukeliamo triukšmo gesinimas. Priklausomai nuo įrengiamos dangos storio, naudojant šią dangos sistemą galima pasiekti 2–19 dB vaikščiojimo sukeliamo garso slopinimą.

Didžioji dalis MAPEI grindų sistemose naudojamų produktų yra ekologiški ir nekenksmingi aplinkai ir turi tai patvirtinantį dokumentą – EPD (angl. Environmental Product Declaration). Šios gaminių aplinkos apsaugos deklaracijos pagrįstos produktų gyvavimo ciklo įvertinimu, apimančiu informaciją apie produkto ar paslaugos poveikį aplinkai. Šis sertifikavimas ypač aktualus šiuolaikiniu tvarios statybos laikotarpiu, kai į projektus vis dažniau įtraukiama sąlyga atitikti LEED V4 ir BREEAM reikalavimus.

UAB „Velve M.S.T.“ specialistai yra pasiruošę konsultuoti projektuotojus, rangovus ir užsakovus visais klausimais, susijusiais su MAPEI statybinių sistemų parinkimu ir naudojimo galimybėmis.

Panaudota nauja rankų džiovinimo technologija

Naujosios bibliotekos projekte, renkantis produktus, buvo keliami reikalavimai tvarumui, vandens taupymui ir higienai. Dėl šios priežasties objekte sumontuoti vandens maišytuvų rinkos lyderio „Dyson“ inovatyvūs rankų džiovintuvai „Dysom Airblade Tap“, integruoti vandens čiaupe. Didžiausias privalumas – jie taupo erdvės vietą, galima ne tik nusiplauti rankas, bet ir vos per 14 sekundžių išdžiovinti, todėl tokie įrenginiai dažnai naudojami itin mažose ar viešose erdvėse.

Taip pat praustuvų maišytuvai įsijungia neliečiami, todėl yra ypač higieniški ir saugūs, ne tik tausojantys vandenį ir energiją, bet ir geriausiai atitinkantys bendrus ekologijos bei tvarumo reikalavimus. Maišytuvuose integruotas stiklo pluošto HEPA filtras su vilnos sluoksniais. Dėl jo pašalinama net iki 99,9 proc. bakterijų.

„Naujoji rankų džiovinimo technologija „Airblade™“ panaudota vandens čiaupe-džiovintuve – tai naujoji tendencija, kurią renkasi modernūs verslo objektai ir kitos šiuolaikiškos erdvės. Patogu, kad rankos džiovinamos virš praustuvo, todėl vanduo nevarva ant grindų. Su šia technologija atlaisvinama vieta patalpoje, nes įprasti rankų džiovinimo būdai užima vietos ant sienų ir grindų. Naudojant rankų džiovintuvą „Dysom Airblade Tap“ atsiranda vietos papildomiems įrenginiams“, – apie produktą pasakoja UAB „ARTE DOMESTICA“ B2B projektų vadovas Andrius Andrušaitis.

Verta paminėti, kad šie rankų džiovintuvai gali būti montuojami su įvairiais praustuvais, tinkančiais pagal matmenis. „Dyson Airdable Tap“ džiovintuvams suteikiama penkerių metų garantija.

Durims keliami ypatingi reikalavimai

Naujajai bibliotekai duris tiekė UAB „Dorvila“, kuri buvo pasirinkta neatsitiktinai. Kartu su MB „Virmalda“ ši bendrovė yra įgyvendinusi daugybę įvairių projektų tiek moderniuose, tiek paveldo objektuose.

Šiam objektui UAB „Dorvila“ tiekė plienines lauko ir vidaus patalpų duris, atitinkančias specialų dizainą, kurioįgyvendinimas, pasak įmonės projektų vadovo Aleksandro Krylovo, pareikalavoypatingogamintojo dėmesio, keičiant gaminio konstrukciją ir užtikrinant labai tikslius matmenis.

A. Krylovas dalijasi, kad jų tiektoms durims buvo keliami ne tik itin aukšti priešgaisriniai ir akustiniai reikalavimai, bet jie turėjo preciziškai atitikti ir projektuotojų bei užsakovo viziją.Kadangi toks projektas komandai buvo nebe pirmas, užsakovų lūkesčius pavyko įgyvendinti sėkmingai.

UAB „Dorvila“ tiekiami aukštos kokybės gaminiai atitinka visus keliamus techninius ir kokybės reikalavimus ir padeda įgyvendinti skirtingus užsakovų pageidavimus. Pasirinktos Lietuvos gamintojų plieninės priešgaisrinės durys užtikrina didžiausią saugumą, gerą garso izoliaciją irmodernų dizainą.

Šios durys yra gaminamos iš aukščiausios kokybės medžiagų, jų varčia yra 63 mm storio.. Stakta gaminama įvairiaus tipo, pasirenkama pagal būtinumą.. Varčia stiklinama trigubu izoliaciniu stiklo paketu. Stiklo paketo rėmas, kaip ir durų rankena, gaminamas iš tauriojo plieno. Durų paviršius dažytas miltelinių būdu.

Plieninės vidaus durys yra lengvos konstrukcijos ir puikiai tinka ten, kur būtinas funkcionalumas ir ilgaamžiškumas. Dėl šios priežasties tokios vidaus durys dažnai montuojamos biuruose, gydymo įstaigose ar kituose visuomeninės paskirties objektuose.

Nuotr.: Arvydas Čiukšys

OBJEKTO PAVADINIMAS: Universiteto miestelio biblioteka

PASKIRTIS: Kultūros, mokymosi ir laisvalaikio erdvė

ADRESAS: Studentų g. 48, Kaunas

PROJEKTO UŽSAKOVAS: Kauno technologijos universitetas

ARCHITEKTAI: statinio rekonstravimo projektas UAB „Eksploit“, architektė G. Šliurpaitė ir projekto vadovė D. Kriaučiūnienė. Statinio vidaus interjeras „Kai Dsgn & Arch“, architektės A. Kriaučiūnaitė ir D. Vaičiukynaitė

PLOTAS: 2,4 tūkst. m2

AUKŠTŲ SKAIČIUS: 4

ENERGINĖ KLASĖ: C

STATYBOS DARBŲ PRADŽIA: 2020 metų rugsėjis

STATYBOS DARBŲ PABAIGA: 2021 metų rugpjūtis

INVESTICIJOS: 4 mln. Eurų