Ruošiamas Statybos kodeksas turėtų apimti projektinių pasiūlymų, statinių projektavimo, statybos ir užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo teisinį reguliavimą.

„Nerimą kelia pradėta svarstyti Statybos kodekso koncepcija dėl požiūrio į paveldą ir galimo jo eliminavimo. Dar tik pradžia, tačiau labai svarbios pamatinės nuostatos, visų pirma turėtų būti užtikrinta vertybių apsauga. Paveldas – didelė aplinkos dalis“, – Seime trečiadienį kalbėjo V. Ščiglienė.

Ji, apžvelgdama paveldo situaciją, atkreipė dėmesį ir į nepakankamą šios srities finansavimą. Pasak V. Ščiglienės, pernai paveldosaugos reikmėms skirta 2 mln. Eur, šiemet – papildomai 1,25 mln. Eur, tačiau lėšų poreikis yra keturis–penkis kartus didesnis.

„Manome, kad būtų tikslinga įsteigti Kultūros paveldo rėmimo fondą, kur būtų kaupiamos lėšos tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, jų projektavimui ir išsaugojimo tikslams“, – sakė ji.

Ji taip pat pridūrė, kad būtina inventorizuoti ne tik Lietuvoje esantį kultūros paveldą, bet ir vertybes užsienyje, „kad bent dalį jų būtų galima susigrąžinti“. Inventorizavimas reiškia duomenų surinkimą apie konkrečią kultūros paveldo vertybę.

„Kultūros paveldo inventorizavimas yra kertinis etapas, nes tik žinant, kas turima, tai galima ir išsaugoti“, – pabrėžė V. Ščiglienė.

Pirmininkės teigimu, Lietuva dešimtmečius vėluoja inventorizuoti turimą kultūros paveldą.

Komisijos duomenimis, registre dabar yra apie 26.000 nekilnojamųjų objektų ir dar apie 6.000 kilnojamųjų.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro 12 įvairių sričių ekspertų.

Šaltinis: BNS