Norvegijos baldų gamintojai vestre pernai pastatė pasaulyje aplinkai draugiškiausią gamyklą. Ji vadinama „The plus“.

Į kaimelį pavadinimu Magnor netoli Norvegijos ir Švedijos sienos turistai keliauja apžiūrėti šio pastato kaip įžymybės. Tankiame pušų miške įsiterpęs didžiulis pliuso formos pastatas – minimalistinis, skandinaviškai subtilus, tačiau ne paprastas.

Jo stilius – unikalus, dar retai matomas gamyklose, žaismingai meniškas. O pasirinktos statybos medžiagos ir kiti įgyvendinti sprendimai davė jam draugiškiausios pasaulyje baldų gamyklos titulą.

Patys Vestre atstovai sako, kad The Plus – didžiausia investicija į Norvegijos baldų pramonę per pastaruosius dešimtmečius. Pastatui išleista apie 300 milijonų Norvegijos kronų, tai yra apie 26 milijonus eurų. Nusamdyta viena geriausių pasaulyje architektų įmonių, danų Bjarke Ingels Group, žinoma trumpiniu BIG, – ta pati, kuri projektavo Google naująjį biurų miestelį Kalifornijoje, JAV.

Didelis užmojis pasiteisino – Vestre ir BIG kartu sukūrė visiškai naują gamyklos tipą, kurioje žmonės, gamyba, technologijos, architektūra ir gamta yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Šis 7000 m2 ploto fabrikas siekia tapti etalonu visam pasauliui, kaip pramonė gali derinti efektyvumą ir tvarumą.

Tapo gamtos dalimi

Vestre veikla prasidėjo nuo 1947 metų, panašiai kaip ir daugelio šeimos įmonių – nuo vieno žmogaus. Tai buvo Janas Vestre, kuris kukliai savo namų kieme pradėjo dirbinti paprastus medinius sodo baldus.

Įspūdinga, kaip nuo to laiko per kelis dešimtmečius įmonė išaugo į vieną iš žinomiausių tvarių ir ekologiškų baldų gamintojų Norvegijoje ir visame pasaulyje. Pastaruosius dvidešimt metų Vestre specializuojasi balduose, skirtuose urbanistinėms teritorijoms: parkams, aikštėms ir gatvėms.

Tiek valdant senajam Janui Vestre, tiek dabar kompaniją perėmus anūkams, šeimai visada rūpėjo būti socialiai atsakingai, jie įsitraukę į daugybę projektų ir iniciatyvų, skirtų prisidėti prie tvarios ir teisingos visuomenės plėtros.

Tad pasistatyti draugiškiausią aplinkai gamyklą – natūralus žingsnis, materialiai įkūnijantis kompanijos stiprias aplinkosaugines tradicijas ir ambicijas.

Magnor kaimelyje, apie 160 km nuo Oslo, Norvegijos sostinės, naujoji Vestre gamykla pastatyta per 18 mėnesių, pagrinde iš medžio konstrukcijų – sertifikuotos, tvariais principais gamintos kryžminio klijavimo medienos (CLT) ir klijuotos medienos (GLUAM). Stogus laiko milžiniškos klijuotos sijos, kurių ilgis siekia 14 metrų, o svoris – penkias tonas.

Pliuso formos funkcionalumas

Pliuso formą suteikti pastatui pasirinkta ne tik dėl to, kad tai atrodo originaliai, įspūdingai. Tokia forma – funkcionali, nes natūrali šviesa į pastatą patenka iš įvairių pusių. Visi keturi pliuso sparnai turi didelius langus, pro kuriuos dar ir matosi nuostabus miško vaizdas, – visa tai apgalvota, kad tai būtų patogi ir įkvepianti darbo vieta apie 70 čia nuolat dirbančių žmonių.

Pliuso formos konstrukcija taip pat leidžia efektyviau išnaudoti erdvę, nes sumažina nenaudojamų ar neefektyviai naudojamų pastato patalpų kiekį. Visuose keturiuose gamyklos sparnuose vyksta skirtingi gamybos proceso etapai: medžiagos patenka į sandėlį, keliauja į lakavimo ir dažymo cechą, į medienos pjaustymo ir formavimo, galiausiai visi baldų komponentai atsiduria surinkimo skyriuje ir yra paruošiami pristatyti į Norvegiją ir kitas pasaulio šalis.

Pastato sparnus jungia centrinis koridorius, kuris leidžia lengvai judėti tarp skirtingų gamyklos patalpų. Įspūdingas atriumas yra gamyklos širdis, čia susirenka darbuotojai, lankytojai – fabrikas atviras visuomenei ištisus metus.

Žinoma, lankytojams nereikia tik pro langus žiūrėti – jie gali patekti ir į gamyklos patalpas, kuriose mokosi, kas yra tvarus pastatas: sužino apie atsinaujinančios energijos panaudojimą, vandens valymą ir baldų gamyboje naudojamų medžiagų gyvavimo ciklus.

Vien tik atsinaujinanti energija

Turistai iš pasaulio ir patys norvegai atvykę prie gamyklos labiausiai susižavi užlipę ant augmenija apsodinto žaliojo stogo, kurį nukloję beveik 900 saulės modulių plokščių. Jos padeda pastatui pasigaminti apie 250 000 kWh energijos per metus. Papildoma energija imama taip pat iš atsinaujinančių šaltinių –Norvegijos elektros tinklo, kuriame energija yra daugiausia gaunama iš hidroelektrinių.

Gamyklos šildymą užtikrina 17 geoterminių gręžinių, taip pat panaudojama perteklinė gamybos proceso šilumą – ją surenka gamyklos sienose paslėpti šilumos siurbliai.

Tokie energijos naudojimo sprendimai visiškai išpildė sumanytą pliusinio namo strategiją – angl. Passive Haus. Pastatas sunaudoja 60 proc. mažiau energijos nei analogiškos įprastos gamyklos, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskiria 55 proc. mažiau nei panašūs pastatai. Į lygtį įtraukus robotizuotą gamybos įrangą, galima sakyti, kad energijos sąnaudos The Plus sumažėja 90 proc.

Be to, gamykloje pakartotinai panaudojama 90-95 proc. vandens. The Plus yra naujas pastatas ir nespėjo jo sertifikuoti, bet neabejojama, kad jis turi visas galimybes tapti pirmuoju pramoniniu pastatu pasaulyje, kuriam bus suteikta aukščiausia BREEAM aplinkosaugos klasė – outstanding. Iki šiol nėra nė vieno pramoninio pastato, kuris būtų bent priartėjęs prie aukščiausio standarto.

„The Plus parodė, kad tokioje brangioje šalyje kaip Norvegija galima daug investuoti į pelningą ir aplinkai nekenksmingą gatavos produkcijos gamybą. Tikime, kad jei tai galime padaryti mes, gali padaryti ir kiti“, – sako Stefan Tjust, dabartinis Vestre kompanijos vadovas.

37 pastatas sunaudoja 60 proc. Mažiau energijos nei analogiškos įprastos gamyklos, o šiltnamio efektą sukeliančIų dujų Išsiskiria 55 proc. Mažiau nei panašūs pastatai.