„Kultūra dabar naudojama vartojimui skatinti“, – sako menininkas Olafuras Eliassonas iš Danijos. Pasak pašnekovo, dabar vyriausybės kultūrą, kokybišką architektūrą, dizainą naudoja tik kaip reklamos ir viešųjų ryšių priemonę.
Prioritetas – komercija
„Valstybės naudoja kultūrą komercinei naudai“, – sako menininkas „Dezeen.com“ korespondentui.
Prieš mėnesį iškilmingai atidarytas O. Eliassono rekonstruotas Danijos sostinės pilies fortas. Pastato geometrinė forma sudaryta iš keturių susikertančių cilindrų. Kiekviename jų paliktos tuštumos, vienoje pusėje – žiedinės, kitoje – elipsės formos. Betoninės pastato konstrukcijų išorinės ir vidinės pusės dekoruotos 970 tūkst. mėlynos, žalios, sidabrinės stiklo ir kitų 15-os dar iki šiol neegzistavusių atspalvių plytomis. Langai – arkos formos.
Po triukšmingos pastato atidarymo šventės pašnekovas su žurnalistu susitiko Berlyne. Šio miesto universitete jis 2014 m. įgijo profesoriaus laipsnį, o šiandien neslepia rūpesčio dėl vis gajesnių tendencijų. Kaip jis sako, kultūra suteikia pagrindą bendrai tapatybei. Visame pasaulyje trūksta dėmesio prasmingos kultūros kūrimui ir jos populiarumo augimui. Ką reiškia piliečių pasitikėjimo, socialinio saugumo jausmo ir identiteto sumažėjimas?
O. Eliassonas neslepia tikslo, kad menininkai būtų įtraukiami į visas visuomenei aktualias sritis ir jose atsirandančių problemų sprendimą. Šią žinutę menininkas koduoja ir beveik visuose savo darbuose. O darbų nudirbta nemažai.
O. Eliassonas yra vienas labiausiai sėkmės lydimų Europos menininkų. Jis kūrė įspūdingus statinius visoje Europoje, neseniai nustebino Prancūziją milžinišku kriokliu Versalio rūmuose. Taip pat dirbo su tokiais architektūriniais projektais, kaip tiltas „Cirkelbroen“ Kopenhagoje ir Nacionalinės koncertų salės Reikjavike fasadas.
Menininkai – atskirti?
„Norėčiau, kad menininkai būtų mažiau izoliuoti ir labiau įtraukiami į mūsų visuomenės struktūrą. Tai įvyktų, jeigu meno svarbą suprastų tie, kas kontroliuoja pinigus. Svajoju, kad į finansų ministro kėdę negalėtų atsisėsti tas, kuris nėra buvęs kultūros viceministru“, – juokauja pašnekovas.
„Tuščia ateitis“ – taip menininkas įvardija dabartinę kultūros situaciją Europoje ir priduria, kad laukia niūrūs laikai, jeigu lyderių ir valdančiąsias pozicijas užims žmonės, kurie netiki meno ir kultūros svarba.
