32 metų Elena Staškutė-Bol po studijų Vilniaus Gedimino technikos universitete iškart išvyko į Roterdamą. Ten ji yra vyriausioji architektė „Orange architects“ biure, sulaukiančiame vis daugiau pripažinimo Olandijoje.
Elena mano, kad jos karjeros sėkmę lėmė palankiai susiklosčiusios aplinkybės ir žmogiškieji santykiai. Apie tai, kad prisidėjo ir kūrybiniai gabumai, kukli lietuvė nešneka, tačiau akivaizdu – Elena vertinama labiausiai dėl jų.
„Orange architects“ komandoje ji kuria pastatų koncepcijas – tai daro su meile ir prisideda prie visos komandos sėkmės. Pastarasis projektuotas Amsterdamo gyvenamasis pastatas „Jonas“ tituluotas 2023 metų geriausiu Nyderlandų pastatu. Ir tai – tik vienas iš jo apdovanojimų.
Apie kūrybinius ir aplinkai darnius sprendimus projektuojant „Joną“ Elena pasakojo birželį vykusioje „Structum“ konferencijoje tvarumo tema. Architektė po kelių dienų Vilniuje atšventė vestuves su vyru olandu Bart Bol ir, prieš grįždama į Roterdamą, dar spėjo susitikti šiam interviu.
Šalia redakcijos biuro Juozapavičiaus gatvėje prisėdome ant kalniuko ir, besižvalgydamos į Nerį, Žygimantų gatvėje išsirikiavusių namų liniją, už jos kyšančius Vilniaus stogus, pasišnekėjome su Elena apie jos karjeros greitkelį ir architektūrinį gyvenimą Olandijoje.
Elena, į „Orange architekcts“ atėjai 2015 metais kaip stažuotoja architektė, o dabar esi vyriausioji. Kas lėmė tavo greitą karjerą?
Man labai pasisekė, kad radau savo vietą, žmones. Tinkamu laiku atėjau, „Orange architects“ buvo tik du partneriai, kai prie jų prisijungiau. Dirbome trise – nesunku būti pastebėtai (šypsosi).
Tiesa, buvo dar viena praktikantė, bet jai neprilipo. O aš iškart sukūriau ryšį su architektais, mums buvo paprasta suprasti vienas kitą, kartu ieškoti idėjų naujiems projektams.
Tai, kad jie mane, vos baigusią bakalaurą, įtraukė į kūrybinį procesą, suteikė pasitikėjimo savimi, paskatino saviraišką. 2015-aisiais ėjo į pabaigą ekonomikos krizė, laimėjome konkursą po konkurso, ėmė prisijungti nauji kolegos – dabar mūsų 27. Biuras mano akyse išaugo.
Ar lengvai tave priėmė iškart po bakalauro studijų?
Privalumas buvo tas, kad jau turėjau tarptautinės patirties, studijų metu praktikavausi Niujorko bei Naujojo Džersio architektų biuruose. Taip pat studijavau politechnikos institute Ispanijoje.
Magistrą Amsterdamo akademijoje studijuoti pradėjai jau metus padirbusi „Orange architects“ – kaip sekėsi derinti darbą ir mokslą, dar ir skirtinguose miestuose?
Ne kiekvienam toks išbandymas. Daug energijos ir laiko pareikalavo. Prieš stodama neįsigilinau į paskaitų grafiką – paaiškėjo, kad vietoje vieno vakaro į Amsterdamą turėjau vykti kelis kartus per savaitę.
18 valandą išlėkdavau iš biuro tiesiai į traukinių stotį, jei vėluodavau, net nežiūrėdavau, į kurį traukinį įšoku. Bet visada į tinkamą pataikydavau (juokiasi).
Po paskaitų grįždavau namo apie vidurnaktį. Bet tos 50 minučių trukmės kelionės iš Roterdamo į Amsterdamą ir atgal bent priversdavo mane pailsėti, atrašyti žinutes draugams, kurie manęs pasigesdavo tuo laikotarpiu.
Ar architektės profesija buvo ta, apie kurią visada svajojai?
Taip, būti architekte noras kilo gana anksti, 12-os metų. Gal ir tėvai prie to prisidėjo, šią mintį pakišo. Jie nėra architektai, bet įžvelgė, kad man sekasi piešti, lankiau dailės mokyklą.
Tačiau kartu ir į šachmatus buvau rimtai įsitraukusi, septynerius metus lankiau šachmatų klubą. Mano mąstymo derinys tinkamas – ir kūrybinis, ir tikslusis. Nuo tada, kai pradėjau domėtis architektūra, man ji vis labiau ėmė atrodyti kažkas tokio.
Kas tave labiausiai žavi architektūroje?
Estetika, masteliai. Koks jausmas apima šalia pastatų – aukštas, didelis pastatas net išgąsdina. Žavi tai, kad architektas turi galią formuoti aplinką, gatves, sukurti erdves, suburiančias žmones.
Panevėžyje, kuriame užaugau, susidomėjau sovietmečio modernistine architektūra. Ji sulaukia daug kritikos, o man įdomu tuos pastatus nagrinėti – jie liudija ano laikotarpio žmonių kultūrinį, socialinį gyvenimą. Net magistro darbo temą apie tai pasirinkau – nagrinėjau Panevėžio sovietinio modernizmo pastatus.
Suprantu, kad Vilniaus sporto rūmų griovimui tikriausiai nepritartum?
Žinoma, kad ne. Tai įdomus to laikotarpio statinys.
Kaip manai, kurie Vilniaus šiuolaikiniai pastatai gali sulaukti ateities kartų susižavėjimo?
Geras klausimas. Mano nuomone, šiandien yra vertinami pastatai, kurie turi galimybę ateityje prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių. Pastatų išsaugojimas, transformacija – savaime tvarus reiškinys.
Mane žavi, kaip architektų išmonė tipinius projektus paverčia patrauklia architektūra, kuriančia naujas kokybiškas erdves. Pavyzdžiui, Rolando Paleko studijos VU botanikos sodo laboratorijos pastato rekonstrukcija arba „DO architects“ suprojektuotas darželio „Pelėdžiukas“ priestatas. Pastatai, turintys įvairių laikotarpių sluoksnius, galintys papasakoti istoriją ir bus patrauklūs ateities kartoms.
Ar „Orange architects“ jautiesi kurianti išskirtinius pastatus?
VGTU dėstytojai sakydavo – kol studijuojate, svajokite, neribokite vaizduotės, nes pradėjus dirbti nieko panašaus nebus, tiesiog braižysite tai, ko reikės užsakovui. Bet man taip niekada nebuvo! Atvirkščiai – patirtis „Orange“ biure rodo, kad viskas yra įmanoma, net išskirtiniai sumanymai.
Be to, kiekvienais metais išmokstu vis ko nors naujo. Atrodo, kad dirbdama nesiverčiu per galvą, bet kai per metinį pokalbį su vadovais save įvertinu, suprantu, kiek daug per tuos metus patobulėjau.
Ką tau davė patirtis kuriant „Jonas“ pastatą, kuris gavo reikšmingų apdovanojimų?
Labai įkvepia. Tai – ypatingas pastatas, vienas tų, kuriuo didžiuojuosi labiausiai. Mūsų projektas kovėsi dar su keturiais žymių architektų pasiūlymais. Visa komanda buvome įsitraukusi, geros emocijos lydėjo.
Mano mama sakydavo: „Kai esi piktas, negamink valgyti.“ Projektuojant pastatus lygiai taip pat – reikia būti gerai nusiteikus. Manau, gera darbo atmosfera labai prisidėjo prie „Jono“ sėkmės.
Tavo jaunesnioji sesuo – taip pat architektė, dirba Vilniuje. Turbūt aptariate, kokia Lietuvoje šios srities specifika. Kas kitaip Olandijoje nei čia?
Olandijoje architektų biurai konkurse retai kada dalyvauja už dyką – užsakovai už tai moka mokestį. Laimėjus tariamasi dėl papildomo bonuso. Kai padengiamos konkurso sąnaudos, yra nauda ir užsakovui – architektai gali skirti daugiau laiko, pateikti kokybiškesnius pasiūlymus.
Taip pat Olandijoje miesto planuotojai labai prižiūri projektavimo procesą. Kiekvienas rajonas ar kvartalas mieste priskirtas už jo vystymą atsakingam konkrečiam konsultuojančiam architektui.
Yra savivaldybės architektų ir nepriklausomų architektų priežiūros komisijos – su jomis tenka susitikti kelis kartus projektavimo etape. Dar yra ir „Grožio komisija“ (angl. „Beauty committee“), kuri irgi turi ką pasakyti, pavyzdžiui, apie planuojamas naudoti medžiagas. Į visų jų rekomendacijas būtina atsižvelgti.
Kai jų tiek daug, kas būna, kai nuomonės išsiskiria?
Būna visaip (šypsosi). Kartais tikrai sudėtinga, atrodo, kaišo pagalius į ratus. Iš pradžių pikta, kad ką nors reikia perdaryti, bet galiausiai randi sprendimą ir daugeliu atvejų pamatai, kad taip išties yra geriau.
Imi pasitikėti – jei miesto architektas, urbanistas tą kvartalą pažįsta, jį formuoja, vadinasi, daugiau apie jį išmano. Suvoki, kad kiekvienas projektas – komandinis darbas ir jis bus tik stipresnis, jei bus atsižvelgta į kitų specialistų nuomones.
Kiek Olandijoje į miesto planavimą, naujų pastatų projektavimą įsitraukia patys gyventojai?
Iš sesės esu girdėjusi, kad Lietuvoje dažnai vos keli gyventojai pasirodo projekto pristatyme. Olandijoje pristatymai – labai populiarūs, jaučiamas didelis įsitraukimas. Gyventojams rūpi pastato kokybė, kam jis bus skirtas, ar tai bus socialinis būstas, ar prabangūs apartamentai.
Vieni domisi norėdami žinoti, kokie kaimynai atsiras šalia, kokios naujos erdvės bus sukurtos. Kitiems rūpi, ar įpirks būstą būsimame pastate. Olandijos miestuose labai stinga gyvenamojo ploto. Pavyzdžiui, Roterdamo plėtra vyksta, bet gyventojai piktinasi, kad per lėtai.
Kaip plečiasi Roterdamas?
Tankėja miesto centras, dygsta šimto metrų daugiaaukščiai. Bet ir į kraštus plečiasi, industrinės zonos transformuojamos, čia statomi biurai, gyvenamieji pastatai.
Kovojant su būsto stygiumi bandoma riboti ir trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas, tokias kaip „Airbnb“. Iš vienos pusės, norima paskatinti, kad daugiau butų savininkai nuomotų ne turistams, o vietiniams. Iš kitos pusės, siekiama užtikrinti saugesnę kaimynystę, kurioje gyventojai atpažįsta vieni kitus.
Po beveik septynerių metų gyvenimo Roterdame dar galvoji grįžti į Lietuvą?
Išvažiuodama nemaniau, kad Olandijoje taip ilgai liksiu. Bet jau skaičiuoju aštuntus metus. Nors čia jaučiuosi gerai, apie Lietuvą dažnai pagalvoju. Nuo pat atvykimo į Olandiją visiems sakau, kad mano šalis yra pati geriausia (šypsosi).
Man atrodo, gyvenimo kokybė Lietuvoje daugeliu atvejų yra geresnė, žinoma, jei turi gerai apmokamą darbą. Čia yra daugiau vietos. Vestuves švenčiau Vilniuje, atvyko draugų, kolegų iš Olandijos. Aplankėme Labanorą. Jie buvo sužavėti mūsų šalies grožio.
Ką patartum studijuojantiems architektams, kurie svajoja apie karjerą užsienyje?
Viskas įmanoma. Manau, Lietuvoje architektai gerai parengiami, gauna gerą pagrindą. Apskirtai, Lietuvos architektai visada buvo stiprūs. Gal tik reikėtų iš vystytojų pusės atidesnio požiūrio į koncepciją, aplinką, tvarumą.
Dėkojame už pokalbį.
„Orange architects“ – stiprūs koncepcijų kūrime, kiekvieną kartą kuria išskirtinius, kitokius pastatus. Kartu išlaiko pastatų kokybę, darną su aplinka, istoriniu kontekstu.
Daugiausia kuria daugiafunkcius gyvenamuosius pastatus tiek užsienyje, tiek pačioje Olandijoje. Pristatome kelis jų, prie kurių prisidėjo Elena Staškutė.
JONAS IJburgo krantinėje, Amsterdame
2022 metais baigtas statyti „Jonas“ ne tik natūraliai įsiliejo į IJburgo architektūrinį naratyvą, kurį čia pasakoja vanduo, laivai ir krantinė, bet kartu tapo pagrindiniu herojumi. Šalia to, kad Nyderlandų architektūros kompanijų asociacija (BNA) „Joną“ titulavo geriausiu šalies pastatu šiais metais, jis turi dar kelis įvertinimus konkursuose, o už tvarius sprendimus pastatui suteiktas aukščiausias įmanomas sertifikatas „BREEAM Outstanding“.
Pastato pavadinimo ir lietuviško vardo asociacija – atsitiktinė. Architektai referuoja į biblinį pasakojimą, kaip pranašas Jonas atsidūrė banginio pilve ir rado ten saugų prieglobstį. Savivaldybės užsakymu projektuotas gyvenamasis pastatas savo dydžiu ir forma išties panašus į banginį, besiilsintį ant kranto. Rombo formos išorė dengta cinku, o vidinės erdvės atsiveria minkštąja dalimi, tarsi švelnus banginio pilvas.
Novatoriškas gyvenamasis pastatas suprojektuotas taip, kad stiprintų socialinę sanglaudą naujai besikuriančiame rajone, taptų patraukliais namais gyventojams ir traukos centru kaimynams. Čia įkurta 190 vidutinės klasės nuomojamų studijų, 83 privatūs butai. Jie yra mažesni, kad būtų įperkami gyventojams, o ploto trūkumą kompensuoja įvairios bendro naudojimo erdvės, skatinančios susiburti vietinius gyventojus ir laiką leisti drauge, – svetainė, lauko terasa, kino teatras, jogos kambarys, darbo kambarys, lauko kiemeliai.
Atostogų namelis Tekselio saloje
Tai pirmasis Elenos Staškutės savarankiškas darbas nuo pat koncepto iki smulkiausių detalių. Olandijoje, Tekselio saloje, 2021 metais pastatytas namelis skirtas atostogoms, kai kartu leidžiantys laiką mieliau būna drauge.
Todėl namelio svetainė, virtuvė, valgomasis, biblioteka ir terasa suprojektuota vienoje erdvėje, bet naktį prireikus privatumo užtenka pasukti pertvaras 90 laipsnių kampu, erdvės suskaidomos į mažesnes, tinkamas privačiam poilsiui. Šis projektas buvo nominuotas keliems apdovanojimams.
Colosseumplot Roterdame
Colosseumplot sklypas yra sandūroje tarp nedidelio daugiakultūrio Hillesluis rajono, didesnio naujo Parkstad rajono ir planuojamo daugiaaukščio „Feyenoord City“ kvartalo.
2019 metais pradėtam projektui tokia lokacija – sudėtingas iššūkis dėl aplinkinės, keliais lygiais išsidėsčiusios infrastruktūros: šalia yra daug gatvių, geležinkelis, sklinda daug triukšmo. Tai diktuoja pastatų fasadų sprendimus – balkonai juose planuojami įstiklinti, kad papildomai izoliuotų garsą.
Floating gardens Amsterdame
Sparčiai besiplečiančiame Amsterdamo Sloterdijko stoties rajone kyla „Orange architects“ projektuotas sluoksniuotas pastatas. Jis ypatingas tuo, kad 22 tūkst. m2 plote bus įrengti butai, o cokoliniame aukšte – mokykla. Skirtinguose pastato lygiuose sužaliuos augalai.
ZOHO Roterdame
2018 metais suprojektuotas biurų ir gyvenamųjų namų kompleksas ZOHO – įnoringoje vietoje, buvusiame industriniame kvartale, kuriame pradėjo kurtis menininkai. Pastatu siekiama sustiprinti esamas kvartalo savybes ir jas papildyti verslo kuriamu gyvybingumu, žaliosiomis erdvėmis.
KAAP Amsterdame
Tai šiuo metu kylantys du pastatai su prabangiais apartamentais Amsterdame, prie IJ kanalo, šiauriniame Buiksloterham kvartale. Projektu atiduodama duoklė pramoninei rajono praeičiai ir pasveikinamos naujos galimybės – besivystant kvartalui šie pastatai išliks vieni geriausiai matomų jo kraštovaizdyje.
NUVO verslo parkas Kyjive
2021 metais suprojektuotas verslo parkas Kyjive, Ukrainoje, laukia savo statybų, kai pasibaigs karas. Verslo parko pavadinimas NUVO yra kalambūras, paremtas Art Nouveau – gražiuoju laikotarpiu, kai architektūra ir gamta buvo tiesiog susipynusios. Prieš šimtą metų fasadus puošė gėlių motyvai, o šiandien gamtos imitacija perkeliama į lygias formas ir modernų, tvarų požiūrį į statybą.
ALO+ Groningene
Šis 2020 metais konkurso nelaimėjęs pastatas liks nepastatytas. Tačiau, neabejotinai, tai vienas puikių „Orange architects“ darbų, meistriškai suliejantis pastatą su gamta, liudijantis, kaip architektūra gali padėti sveikam gyvenimo būdui mieste.
Terra Limasolyje, Kipre
2016 metais parengtas „Terra“ projektas – prabangių apartamentų bokštas, elegantiškas ir unikalus, įsiliejantis į rekreacinę paplūdimio zoną. Lenktos linijos fasaduose kuria optimistišką lengvumo ir švelnumo nuotaiką – tokią, kokią ir norisi jausti kurorte per atostogas.
Muziejus Masleiso mieste Olandijoje
XIX amžiaus pabaigoje statytą muziejų ir jo naują priestatą 2013 metais sujungė įėjimo fojė. Ši virš stogų išsišovusi dalis suprojektuota tarsi žibintas, tad muziejaus įėjimas patraukia žvilgsnius iš gatvės tiek dieną, tiek naktį.
