Šalies universitetuose jau penkerius metus nėra rengiami profesionalūs kraštovaizdžio architektai. Baigiantis 2019-iesiems metams, Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) patvirtino ir akreditavo kraštovaizdžio architektūros bakalauro studijų programą Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU). Universiteto atstovai skelbia, kad programa akredituota iki 2024 m. birželio 30 d., o pirmieji studentai bus priimami 2020 m. vasarą (2020–2021 mokslo metams).
„Per penkerius metus, kol nevyko studijos, neišaugo nauji specialistai, jie neatėjo į rinką, neįėjo į komandas, neperėmė patyrusių kolegų patirties ir tai yra blogai. Darbą, kurį geriau atliktų kraštovaizdžio architektai, dabar dirba kitų profesijų žmonės, neturintys visų reikiamų žinių“, – esamą situaciją apibūdina programos rengimo grupės vadovas, VGTU profesorius architektas dr. Gintaras Stauskis.
Pasak jo, tai lėmė, kad tvarkant ar projektuojant svarbius objektus vis dar nemokame išsaugoti ir gausinti gamtos vertybių, susitarti ir įtraukti į procesą visų suinteresuotų grupių, paviršutiniškai žiūrime į tvarumą, kuris apima ne tik ekologinių medžiagų naudojimą, bet siekia tausoti gamtos vertybes, sukuriančias savitą ir įsimintiną kraštovaizdį, taip pat taupyti išteklius viešųjų teritorijų priežiūrai bei užtikrinti kokybišką aplinką visiems gyventojams.
Dar vienas VGTU programos išskirtinumas – tai bus bene pirmoji Europoje nauja kraštovaizdžio architektūros studijų programa, kuriama pagal Tarptautinės kraštovaizdžio architektų federacijos (angl. IFLA) ir Europos kraštovaizdžio architektūros mokyklų tarybos (angl. ECLAS) reikalavimus ir rekomendacijas.
Remiantis tarptautine praktika, ne mažiau nei pusę studijų laiko sudarys praktinės užduotys: pratybos, projektų rengimas, išvykos į vietas, bendravimas su visuomene, kitais proceso dalyviais. Praktikos metu pusę semestro studentai dirbs Lietuvos ar užsienio įmonėse, kartu su patyrusiais specialistais kurdami realius kraštovaizdžio architektūros projektus. Dėstytojų branduolį sudarys geriausi kraštovaizdžio architektūros specialistai: praktikai ves pratybas ir projektavimo užsiėmimus, o teorinius, metodinius, istorinius kursus dėstys universiteto akademikai.
Įspūdingų Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų senamiesčių statytojai puikiai jautė ir suprato aplinką, profesionaliai suderino žmogaus poreikius su vis besikeičiančia ir mus džiuginančia gamta ir sukūrė iki šiol žavinčius kraštovaizdžius. Šie specialistai pasirūpino, kad atsirastų sodai, parkai, skverai, alėjos ir kitos mus kasdien traukiančios miesto erdvės.
Klimato kaita, visuomenės senėjimas, miestų plėtra ir aplinkos tarša, riboti ištekliai – nauji šiuolaikinės žmonijos iššūkiai. Jiems spręsti reikalingi išvien su kitais aplinką kuriančiais profesionalais dirbantys, šiuolaikiniam žmogui reikalingus ir estetiškus sprendimus kuriantys išsilavinę, gamtinėje ir urbanizuotoje aplinkoje vykstančius procesus kompleksiškai suprantantys ir juos modeliuoti gebantys specialistai.
Kraštovaizdžio architektų kompetencija ir profesinės veiklos laukas labai išsiplėtė. Tai ne vien parkų ir sodų kūrimas. Tokie specialistai planuoja miesto erdvinę plėtrą, modeliuoja atvirųjų erdvių – aikščių ir skverų, kultūrinių kraštovaizdžių – nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, miesto gatvių, krantinių ir kitų infrastruktūros erdvių ateitį.
Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad dėl to kraštovaizdžio architektas šiandienos visuomenėje yra itin paklausi profesija: jo sukurtų projektų reikia savivaldybėms, nekilnojamojo turto plėtotojams ir privatiems statytojams, jie dalyvauja rengiant miesto ir visos šalies plėtros strategiją, vykdo mokslo tyrimus.
Kraštovaizdžio architektūros studijų programos tikslas – išugdyti kintančius šiuolaikinės visuomenės poreikius ir aplinkos iššūkius suprantantį kraštovaizdžio architektą, gebantį dirbti komandoje, planuoti ir projektuoti šiuolaikinių miestų atvirąsias erdves.
Kraštovaizdžio architektūros studijas reguliuoja ir prižiūri tarptautinės organizacijos: Europos kraštovaizdžio architektūros mokyklų taryba (ECLAS) ir Europos kraštovaizdžio architektų federacija („IFLA-Europe“),kurių darbe dalyvauja VGTU.
Ši studijų programa sukurta pagal šių organizacijų nuostatas, aktyviai bendradarbiaujant su kitais kraštovaizdžio architektūros studijas vykdančiais Europos universitetais: studijuojant bus pasiekiami ir geriausi VGTU partnerių – Estijos, Lenkijos, Vengrijos ir Olandijos universitetų kursai pagal pasirašytą daugiašalę bendradarbiavimo studijų srityje sutartį.
